Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2013-05-29 · Civilinė byla Nr. 2-36-828/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-29
Bylos Nr.
2-36-828/2013
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-01377-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
V. V.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
R. D.
Civilinė byla Nr. 2-36-828/2013Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01377-2012-6

Procesinio dokumento kategorija: 78.2.1.; 116.1., 76.4.;125.3.

PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 29 d.

Panevėžys

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Audronei Meškonytei,

dalyvaujant ieškovei V. V., jos atstovei advokatei Zinaidai Aksionovai, institucijos, teikiančios išvadą - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus - atstovei Kristinai Račkauskienei,

nedalyvaujant atsakovui R. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui R. D. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė reikalauja pripažinti atsakovą jai gimusio vaiko M. V. tėvu, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt ir išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, kad 2009 m. gruodžio mėn. gyveno kartu su atsakovu, turėjo lytinių santykių, po to išsiskyrė. 2010-09-28 jai gimė sūnus. Pranešė apie tai atsakovui, jis tėvystės nepripažino. Vaikui išlaikymo niekada neteikė. Jos turtinė padėtis sunki, jos pajamos yra tik socialinė parama. Atsakovas dirba Norvegijoje, privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovė prašo ieškinį tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas dalyvavo 2013-03-28 teismo posėdyje, kurio metu nurodė, jog abejoja, kad yra ieškovei gimusio vaiko tėvas, sutiko atlikti ekspertizę jo nurodytu laiku. Minėtu laiku atsakovas ekspertizės neatliko, į kitą teismo posėdį 2013-05-14 nebeatvyko. Procesiniai dokumentai jam buvo siunčiami jo paties teismui nurodytu adresu, todėl laikomi įteiktais tinkamai (CPK 121 str. 1, 2 d.). Byla 2013-05-14 posėdyje išnagrinėta, nedalyvaujant atsakovui, kadangi nebuvo galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ir jo dalyvavimas (bylos aplinkybėmis – jam atsisakius ekspertizės ir esant įrodomiesiems faktams, patikimai patvirtinantiems tėvystę) neturėjo įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 str. 2 d.).

Institucija - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius – pateikė išvadą, kad ieškinio tenkinimas atitinka ieškovės nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovės sūnus M. V. gimė 2010-09-28. Jo gimimo įraše duomenys apie tėvą nenurodyti (b.l. 5). Ieškovė nurodo, kad vaiko tėvas yra atsakovas.

dėl tėvystės nustatymo

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada giminystės ryšiui įrodyti) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

Ieškovės paaiškinimais byloje įrodyta aplinkybė apie bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo (atsakovo) gyvenimą 2009 m. gruodžio mėn. Ieškovė patvirtino, kad tuo metu turėjo lytinių santykių su atsakovu, po kurių pastojo. Byloje nenustatyta, kad ieškovė laikotarpyje, kai buvo pradėtas vaikas, artimai bendravo su kitu asmeniu (ne atsakovu).

Taip pat bylos nagrinėjimo metu šalys išreiškė savo poziciją dėl DNR ekspertizės giminystės ryšiui nustatyti. Ieškovė prašė atlikti ekspertizę, atsakovas sutiko ją atlikti, nurodė jam tinkamą jos atlikimo datą. Tačiau ekspertizės įstaigoje ekspertizę atlikti atsakovas atsisakė ir iš jos pasišalino. Tokio savo elgesio priežasčių nenurodė nei įstaigos darbuotojams, nei ieškovei, nei vėliau teismui. Į vėliau skirtą teismo posėdį atsakovas nebeatvyko. Taigi atsakovas turėjo objektyvią galimybę atlikti ekspertizę ir tokiu būdu gauti įrodymą, patikimai patvirtinantį ar paneigiantį tėvystę, tačiau ja pasinaudoti nepagrįstai atsisakė. Minėta, kad atsakovo atsisakymas ekspertizės pagal įstatymą gali būti įvertintas kaip tėvystės įrodymas (CK 3.148 str. 2 d., 389 str.). Bylos aplinkybėmis, be to esant įrodytam ir bendro šalių gyvenimo faktui, daroma išvada, kad atsakovo atsisakymas ekspertizės taip pat yra jo tėvystės įrodymas. Tokią įrodymų vertinimo praktiką šios kategorijos bylose formuoja ir kasacinis teismas (2011-04-28 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-218/2011, 2011-06-14 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-279/2011 ir kt.).

Įvertinus tai, atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, kurie ginami prioritetiškai (CK 3.3 str.), vaiko teisę žinoti savo kilmę (CK 3.161 str. 2 d.), vaiko ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę į kuo greitesnį bylos išnagrinėjimą, daroma išvada, kad byloje yra pagrindas nustatyti, kad ieškovei gimusio vaiko M. V. tėvas yra atsakovas.

dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio M. V. tėvai. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas niekada neteikė ir neteikia išlaikymo vaikui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 str. 1 d.). Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str.).

Teismas iš esmės sutinka su ieškovės procesiniuose dokumentuose, jos paaiškinimuose posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, sveikatai, mokymui, laisvalaikiui. M. V. yra dviejų su puse metų amžiaus, lanko darželį. Vaikas turi specialių poreikių, susijusių su sveikata – silpnas vaiko imunitetas, dėl ko būtinos didesnės lėšos jo išlaikymui (lankymuisi medicinos įstaigose, medikamentams, specialiai priežiūrai). Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui iš esmės yra pagrįstos, racionalios, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą.

Ieškovė nedirba, jos pajamos tėra tik socialinė parama (apie 370 Lt per mėnesį), pragyventi jai ir vaikui padeda ieškovės motina. Ieškovei priklauso vieno kambario butas.

Atsakovas registruojamo turto neturi, dirba UAB „EJ renovacija“, nurodomas darbo užmokestis - apie 1 150 Lt per mėnesį. Tačiau iš atsakovo pateiktų dokumentų (b.l. 44) ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas dirba Norvegijos Karalystėje, restauruoja namus. Todėl akivaizdu, kad dirbdamas ir gyvendamas valstybėje, kurioje pragyvenimas daug brangesnis, atsakovas gauna gerokai didesnes pajamas nei nurodyta. Ieškovė nurodė, kad atsakovas privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką.

Įvertinęs šių aplinkybių apie šalių turtinę padėtį visetą šalių pareigos išlaikyti vaiką aspektu, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei ieškovės (nors jis ir turi dar vieną išlaikytinį, tačiau akivaizdu, kad jis gauna gerokai didesnes pajamas, kurios yra svarbiausias kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis). Todėl atsakovas privalo didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo nei ieškovė.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, ir rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Be to tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas gali būti pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (2004-04-26 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Visos abejonės dėl tinkamo tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo, remiantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), turi būti vertinamos išlaikytinio interesų naudai. Todėl laikytina, kad atsakovas objektyviai yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nustatant šalių nepilnamečiui vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog vaikas gyvena su ieškove, kuri suteikia išlaikytiniui gyvenamąjį būstą, dengia būsto išlaikymo lėšas, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia.

Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių apie vaiko amžių, jo didesnius poreikius, susijusius su sveikata, šalių realią turtinę padėtį, į tai kokių priemonių šalys ėmėsi ir gali imtis savo turtinei padėčiai pagerinti, į aplinkybę, jog vaikas gyvena su ieškove, kitų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl išlaikymo vaikui, visetą, teismas sprendžia, kad išlaikytinio M. V. išlaikymui jo tėvų galima teikti suma yra apie 600 Lt per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 400 Lt dydžio mėnesinėmis išmokomis. Taigi šio dydžio išlaikymas iš atsakovo ir priteisiamas nuo 2013-05-28.

Byloje iš ieškovės paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovas niekada neteikė išlaikymo vaikui M. V., kuris gimė 2010-09-28. Vaiko teisė į išlaikymą, o tuo pačiu ir tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, atsiranda nuo vaiko gimimo dienos (CK 3.137 str. 3 d.). Todėl daroma išvada, kad susidarė vaiko išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-09-28 iki 2013-05-27, t.y. už trisdešimt du mėnesius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, būtina nustatyti įsiskolinimo susidarymo metu egzistavusias faktines aplinkybes apie vaiko poreikius; kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį; būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (2007-01-29 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-21/2007). Minėta, jog byloje nustatyta, kad atsakovas niekada neteikė išlaikymo vaikui, jį išlaikė viena ieškovė. Teismo vertinimu, nei vaiko poreikiai, nei jo tėvų turtinė padėtis, reikšminga sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, iš esmės nesikeitė ir vaiko išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį nuo 2010-09-28 iki 2013-05-27 - bylos duomenys (b.l. 37, 44) patvirtina, kad atsakovas visą laiką po vaiko gimimo dirbo Norvegijos Karalystėje, o ieškovės vienintelės pajamos buvo tik socialinė parama, ir esant nustatytai aplinkybei, kad jokio išlaikymo šiuo laikotarpiu sūnui atsakovas neteikė, iš jo priteisiama visa įsiskolinimo suma 12 800 Lt (32 mėn. x 400 Lt).

Nepilnamečio šalių vaiko turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 str. 1 d., CPK 376 str. 3 d.). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1p.).

Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: byloje mokėtinas žyminis mokestis – 667 Lt, paskaičiuotas pagal patenkintų reikalavimų dalį (139 Lt už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 144 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 384 Lt už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 26 Lt, ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 320 Lt. Ieškinį patenkinus visiškai, visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 93, 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 270, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu, o M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiku.

Priteisti iš R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 400 Lt (keturių šimtų litų) dydžio išmokomis nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki M. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikui M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 12 800 Lt (dvylikos tūkstančių aštuonių šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-09-28 iki 2013-05-27 įskaitytinai.

Skirti nepilnamečio M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną V. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 320 Lt (tris šimtus dvidešimt litų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 693 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt tris litus) kitų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme. Jeigu apelianto gyvenamoji ar buveinės vieta yra užsienio valstybėje, apeliacinis skundas gali būti paduotas per keturiasdešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjas Vygintas Mažuika