Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimo D. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros specialisto 2012-01-26 nutarimu D. Š. (toliau – pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 86 straipsnyje ir 51³ straipsnio 14 dalyje numatytus pažeidimus už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirtas atsakingu už aplinkos apsaugą ir aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi įmonėje, pasikeitus įmonės pavadinimui (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“), nepateikė paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau - TIPK) leidimui koreguoti, taip pažeisdamas „TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių“ 60.6. punkto reikalavimą, už ką numatyta atsakomybė pagal ATPK 86 straipsnį. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atliekų surinkimo (eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (toliau - ENTP)) veiklą, išrašė tris ENTP sunaikinimo pažymėjimus neturėdamas tam teisės, tuo pažeidė „ENTP tvarkymo taisyklių“ 33 punkto ir „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 17 punkto reikalavimus, už ką numatyta atsakomybė pagal ATPK 51³ straipsnio 14 dalį.

Už pažeidimą, numatytą ATPK 86 straipsnyje 2012-01-26 nutarimu D. Š. skirta 500 Lt bauda, o už pažeidimą numatytą ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje, skirta 1500 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, D. Š. paskirta galutinė 1500 Lt bauda.

Teismas taip pažymėjo, jog pagal ATPK 51³ straipsnio 14 dalį, atsakomybė atsiranda už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ 17 punkto (eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės turi laikytis pavojingųjų atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatytų [6.3.] reikalavimų, apdorojant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekas, įdiegti ir taikyti geriausius atliekų apdorojimo būdus) ir „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 33 punkto (įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją) reikalavimus. Įvertinęs tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime nurodyti teisės aktai nenumato, kad įstatymų nustatyta tvarka išduota ir nepanaikinta licencija, kurią reikia pakoreguoti dėl pasikeitusio jos turėtojo pavadinimo, yra nebegaliojanti, teismas sprendė, jog pažymų išdavimas turint nepakoreguotą, tačiau nepanaikintą licenciją, negali būti traktuojamas kaip užsiėmimas veikla neturint tam teisės. Todėl jis neužtraukia atsakomybės pagal ir ATPK 51³ straipsnio 14 dalį.

Skunde nurodoma, jog Institucijos specialistas, dalyvaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojui-pareiškėjui D. Š. 2012-01-11 neplaninio - specifinio patikrinimo aktu Nr. 3 nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006-12-08 išduotas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir bendrovė turi teisę užsiimti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo pavojingų atliekų tvarkymo licenciją Nr. 000152, išduotą 2005-11-15, suteikiančią teisę rinkti, saugoti pavojingas atliekas (b. l. 31). Pakeitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjas, 2011-08-30 direktoriaus įsakymu būdamas paskirtas atsakingu už aplinkos apsaugą aplinkosauginių reikalavimų vykdymą UAB „(duomenys neskelbtini)“, aukščiau paminėtų Taisyklių nustatyta tvarka nesiėmė jokių veiksmų išduoto leidimo koregavimui. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ surinko tris pavojingas atliekas ir išrašė tris eksploatuoti netinkamos transporto priemonės pažymėjimus, tam neturėdama teisės, tuo pažeisdama Aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 710 patvirtintų „Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių 17 punkto reikalavimus (eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės turi laikytis pavojingų atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatytų ( 6.3.) reikalavimų, apdorojant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekas, įdiegti ir taikyti geriausius atliekų apdorojimo būdus). Taip pat pažeidė Aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisyklių 33 punkto reikalavimus (įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją). Aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 684 patvirtinta Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo 17 punkte nurodoma, kad jei pasikeičia įmonės pavadinimas ir/ar buveinės adresas, arba įmonė nori vykdyti daugiau veiklos rūšių, nurodytų šių Taisyklių 8 punkte, negu vykdė pagal anksčiau išduotą licenciją, įmonė turi gauti naują licenciją šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Š. tik 2012-01-10 raštu informavo Instituciją apie tai, kad nuo 2011-08-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas pasikeitė į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarime nurodyta, kad, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už pažeidimą numatytą ATPK 86 straipsnyje, būtina konstatuoti, kad pareigūnas nesiėmė priemonių, jog būtų išvengta teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimų, kitaip tariant, administracinis teisės pažeidimas turi būti padaromas neveikimu. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas visiškai sutinka ir nurodo, jog būtent neveikimu apeliantas ir pažeidė skunde nurodytus ir nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ Registrų centre įregistruotas 2011-08-29. Iki 2012-01-11, tai yra iki patikrinimo akto Nr.3 surašymo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė jokių veiksmų TIPKL leidimo koregavimui ryšium su veiklos vykdytojo pavadinimo pasikeitimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas D. Š. tik 2012-01-19 kreipėsi į Instituciją dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo koregavimo. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 51³ straipsnio 14 dalį atsiranda už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nei vienas teisės aktas, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole ar nutarime, nenumato, kad pakeitus įmonės pavadinimą, išduota licencija vienos įmonės vardu galiotų ir kitai įmonei, nes skunde nurodytuose teisės aktuose vienareikšmiškai teigiama, jog įmonės, kurios surenka pavojingas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, ir pakeitus įmonės pavadinimą, įmonė turi gauti naują licenciją.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. ATPK 286 straipsnio nuostatos reikalauja, kad teismas nutarime aiškiai išdėstytų byloje nustatytas aplinkybes ir motyvuotai jas įvertintų, tiksliai nurodytų kokį konkretų teisės akto, numatančio atsakomybę už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotą veiką, reikalavimą asmuo pažeidė. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, revizuojamas nutarimas šiuos reikalavimus atitinka.

D. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 86 straipsnį buvo patrauktas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu paskirtas atsakingu už aplinkos apsaugą ir aplinkosauginių reikalavimų laikymąsi įmonėje, pasikeitus juridinio asmens pavadinimui (iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB „(duomenys neskelbtini)“) nepateikė paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui koreguoti, tuo pažeidė 2002-02-27 Aplinkos ministro įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 60.6 punkto (I. L. koreguojamas, jeigu pasikeitė veiklos vykdytojas ar pasikeitė jo pavadinimas) reikalavimus.

ATPK 86 straipsnyje nustatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus, atsiradusius dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės. Taigi, norint asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 86 straipsnį, be kita ko, turi būti nustatyta, kad buvo pažeisti: 1) gamtos išteklių naudojimo reikalavimai arba 2) aplinkos apsaugos reikalavimai. Pastebėtina, kad sprendžiant pagal ATPK 86 straipsnio pavadinimą, atsakomybę pagal šią teisės normą turėtų užtraukti pareigos aplinkai saugoti nevykdymas.

Gamtos išteklių išgavimas (naudojimas) – tai medžiojimas, naudingųjų iškasenų kasimas ar gamtos išteklių paėmimas iš aplinkos kitokiu būdu (Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 3 str. 1 d.). Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas – veikla, kurios tikslas yra išgauti žemės gelmėse esančias naudingąsias iškasenas, požeminį vandenį, žemės gelmių šiluminę energiją, įrengti ir panaudoti žemės gelmių ertmes (Žemės gelmių įstatymo 3 str. 10 d.). Aplinka – tai gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 1 p.). Aplinkos apsauga – tai aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 str. 2 p.). Įvertinus nurodytus argumentus, aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo nepakoregavimas laiku, nėra tiesiogiai susijęs su aplinka ar jos apsauga, kaip tai suprantama pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, ir jokio neigiamo poveikio aplinkai tiesiogiai nedaro, neigiamų pasekmių jai betarpiškai nesukelia. Todėl, vien tik tokia veika (laiku nepakoreguotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas) savaime negali būti kvalifikuotas kaip išteklių naudojimo arba aplinkos apsaugos reikalavimai pažeidimas.

D. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 51³ straipsnio 14 dalį buvo patrauktas už tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atliekų surinkimo (eksploatuoti netinkamų transporto priemonių) veiklą, išrašė tris eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sunaikinimo pažymėjimus, neturėdamas tam teisės, todėl pažeidė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių“ 17 punkto (eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonės turi laikytis pavojingųjų atliekų naudojimo ir šalinimo veiklai nustatytų [6.3.] reikalavimų, apdorojant eksploatuoti netinkamų transporto priemonių atliekas, įdiegti ir taikyti geriausius atliekų apdorojimo būdus) ir „Atliekų tvarkymo taisyklių“ 33 punkto (įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją) reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nei vienas teisės aktas, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole ar nutarime, nenumato, kad įstatymų nustatyta tvarka išduota licencija, kurią reikia pakoreguoti pakeitus įmonės pavadinimą, yra nebegaliojanti. Dėl to pažymų išdavimas, turint nepakoreguotą, tačiau nepanaikintą licenciją, negali būti traktuojamas kaip užsiėmimas veikla neturint tam teisės ir neužtraukia atsakomybės pagal ATPK 51³ straipsnio 14 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismo išvada, jog nei vienas teisės aktas, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole ar nutarime, nenumato, kad pakeitus įmonės pavadinimą, išduota licencija vienos įmonės vardu galiotų ir kitai įmonei, nes skunde nurodyti teisės aktai (Aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 684 patvirtinta „Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ 17 punktas) vienareikšmiškai nurodo, jog įmonės, kurios surenka pavojingas, turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją ir pakeitus įmonės pavadinimą, įmonė turi gauti naują licenciją. Su šiais apelianto argumentais, aukštesnysis teismas nesutinka.

Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad administracinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N3-1004/2006). Tik esant aiškiai apibrėžtam atsakomybės pagrindui asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir nubaudžiamas. Pabrėžtina ir tai, kad visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Tai reiškia, jog nagrinėjant administracines bylas turi būti laikomasi tokių bylų praktikos suformuotų nuostatų, jog atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Taip pat pažymėta, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, tai yra tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008 ir kt.). Iš pareiškėjui pateiktų kaltinimų akivaizdu, jog nei vienas teisės aktas, nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, tiesiogiai nenumato, kad įstatymų nustatyta tvarka išduota ir nepanaikinta licencija, kurią reikia pakoreguoti pakeitus įmonės pavadinimą, yra savaime nebegaliojanti. Dėl to, aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog buvo pažeisti Aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymu Nr. 684 patvirtintos „Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei pavojingas atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ 17 punkto reikalavimai. Pastarojo teisės akto pažeidimu pareiškėjas nebuvo kaltintas, šie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai (nenurodyti pažeisti teisės aktų reikalavimai iš esmės paneigia inkriminuojamo teisės pažeidimo sudėties požymius) yra esminiai, todėl ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51³ straipsnio 14 dalyje, bylos teisena buvo nutraukta teisėtai, tai yra nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.