- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-310-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius (pran.)
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- L., Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Dalia Zeniauskaitė Procesinio sprendimo kategorijos:
20.2.;32.1;92.2.1;99.3; 113.1; 113.8;
118.1.;122.4.
2010 m. kovo 29 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Rasos Gudžiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-229-494/2009 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams L. (. T.(T.), Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl kelio servituto pasibaigimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. B. patikslintu ieškiniu (II t.,b.l.47-49) prašė: 1) atnaujinti terminą skundui dėl 2007-03-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr.2.5-41-25273 pateikti; 2) panaikinti 2007-03-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr.2.5-41-25273 dalį, kuria I. B. jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ((duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytas kelio servitutas; 3) priimti sprendimą dėl kelio servituto, nustatyto žemės sklypui ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)., pabaigos.
Nurodė, kad 2007-03-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-25273 Didžiosios Riešės km., Riešės seniūnijoje ieškovei buvo grąžinta 6,75 ha žemės natūra, įskaitant 0,72 ha žemės sklypą Nr. 319. 2007-11-13 VĮ „Registrų centras“ įregistravo ieškovės nuosavybės teisę į 0,72 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Prieš šio žemės sklypo grąžinimą ieškovei, žemės sklype buvo nustatytas kelio servitutas, vedantis į atsakovo L. T. žemės sklypą. VAVA sprendimu Nr. 2.5-41-25273 nustatytas kelio servitutas pažeidžia ieškovės teises, nes ji negali tinkamai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu - jame negalinti nieko auginti. Be to, administraciniu aktu servitutas gali būti nustatomas tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais (Žemės įstatymo 23 str.2d.3-4p.p.), t.y., kai kelio servitutas reikalingas privažiuoti ar prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų ir kai reikia tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinierinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Minėtu sprendimu buvo nustatytas kelio servitutas patekti į privataus asmens žemės sklypą; šis atvejis nepatenka nei į Žemės įstatymo 23 str.2d.3-4p.p. reguliavimo sritį, nei į LR Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr.1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių reguliavimo sritį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko sprendimas buvo įteiktas 2007 m. lapkričio mėnesio pradžioje, o ieškinys teismui pateiktas 2008-08-05, todėl yra praleistas ABTĮ 33 str.1d. nustatytas vieno mėnesio terminas sprendimą apskųsti dalyje dėl kelio servituto žemės sklypui Nr.319 nustatymo. Ieškovė yra senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos – nesveika širdis, todėl terminą apskųsti sprendimą praleido dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į LR CK 4.135 str.1d. ieškovė nurodė, jog prie atsakovo L. T. žemės sklypo yra tiesioginis privažiavimas nuo Mokyklos gatvės, t.y. atsakovas turi galimybę tinkamai naudotis savo žemės sklypu nesinaudojant servitutiniu keliu, einančiu per ieškovės žemės sklypą, todėl servituto būtinybė yra išnykusi.
Atsiliepimas
Atsakovas L. T. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (I t.,b.l. 66-67,; II t.,b.l. 57-58,) prašė patikslintą ieškinį atmesti, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės prašymas atnaujinti terminą turi būti atmestas, kadangi ieškovė praleido terminą ginčijamam sprendimui apskųsti ženkliai, o nurodytos praleidimo priežastys nepripažintinos svarbiomis, liga savaime nėra laikoma svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi. Ieškovei diagnozuota koronarinė širdies liga, stabili krūtinės angina, tačiau ieškovei gali veikti per atstovą, pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, ieškovė pati aktyviai dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese: rašė prašymus žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybė teisių atkūrimo, teikė dokumentus, pasirašinėjo apie sprendimo originalo ir žemės sklypų planų gavimą. Tai, kad kaip nurodo ieškovė, ji apie ginčijamą 2007-03-02 priimtą sprendimą sužinojo tik 2007 metų lapkričio mėnesį, tik patvirtina, kad ieškovė veikė aplaidžiai. Į 2007-03-02 Vilniaus viršininko administracijos sprendimu ieškovei grąžintą žemės sklypą ginčo kelias nėra įtrauktas, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės, jos teisės nėra pažeistos. Ginčijamu servitutiniu keliu vieninteliu privažiavimu į atsakovo namų valdą atsakovas ir jo šeima naudojasi jau 44 metus. Prie atsakovo sklypo nėra tiesioginio privažiavimo nuo Mokyklos g., esamas kelias siekia M. L., Riešės g.8 kiemą ir yra įskaičiuotas į bendrą namų valdos plotą (0,24 ha), kurio jis yra savininkas, todėl atsakovas neturi galimybės naudotis tuo keliu nepažeisdamas M. L. interesų. Atsakovas mano esantis be pagrindo įtrauktas į bylą.
Atsakovas VAVA atsiliepimu į ieškinį (I t.,b.l.166-168) su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Mano, kad ieškovės nurodytos priežastys, kuriomis remiantis prašoma atnaujinti terminą sprendimui apskųsti, nelaikytinos objektyviai užkirtusiomis kelią pateikti teismui skundą laiku, nes senyvas amžius, silpna sveikata ieškovei kreiptis į teismą nesudaro kliūčių. Atsižvelgiant į CK 4.130 str.1d.5p., 4.135 str. normas, į ieškovės reikalavimą - priimti sprendimą dėl skundžiamu sprendimu nustatyto kelio servituto pabaigos, išnykus jo būtinybei - daro išvadą, kad ieškovė faktiškai pripažįsta, jog priimant apskrities viršininko sprendimą, kelio servitutas buvo reikalingas, nustatytas pagrįstai, kad asmenys galėtų patekti į gretimą sklypą, šio servituto būtinybė išnyko vėliau. Priešingu atveju, ieškovė manydama, kad VAVA sprendimas toje dalyje, kurioje nustatomas kelio servitutas yra neteisėtas ir nepagrįstas, galėjo jį ginčyti administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Tretysis asmuo Vilniaus rajono administracija atsiliepime į ieškinį (I t.,b.l.178-179) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Kelių įstatymo 3 str. 3d. 2p., 4str. 3d. kelias, esantis ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono savivaldybei nepriklauso, savivaldybė neprieštarautų ieškovės prašymui tik tuo atveju, jeigu kelio servituto pabaiga nepažeistų kitų asmenų interesų, bei atsakovas L. T. turėtų galimybę kitu keliu privažiuoti prie jam priklausančio žemės sklypo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 15 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovams L. T., Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo dalies panaikinimo ir dėl kelio servituto pabaigos, nutraukė; priteisė atsakovui iš ieškovės 1000 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; grąžino ieškovei 123,00 Lt žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina Vilniaus rajono apylinkės teisme (CPK 293 str. 1p.). Teismas konstatavo, kad ieškovės inicijuotas ginčas yra kilęs iš administracinių teisinių santykių, t. y. ginčijamas 2007-03-02 VAVA sprendimas Nr. 2.5-41-25273, kuriuo buvo nustatytas kelio servitutas ieškovės žemės sklype Nr.319, esančiame (duomenys neskelbtini) (nepaisant to, jog ieškovė reiškia ir reikalavimą dėl kelio servituto pabaigos, kurio tikslingumas kelia abejonių, nes panaikinus ginčijamą sprendimą, paties kelio servituto neliktų). Teismas ieškovei išaiškino, jog ji turi teisę dėl ginčytino apskrities viršininko sprendimo panaikinimo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Šalies argumentai
Apeliantė (pareiškėja) I. B. pateikė atskirąjį skundą (II t.,b.l.85-86), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodė, jog ieškovė kėlė kelis reikalavimus, iš kurių vienas – priimti sprendimą dėl kelio servituto, nustatyto žemės sklypui ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)., pabaigos – teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o kitas reikalavimas – dėl 2007-03-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr.2.5-41-25273 dalies panaikinimo – teismingas administraciniam teismui. Vadovaujantis CPK 26 str. 2 d., teismas privalėjo išspręsti bylą, o jei jam kilo abejonių dėl teismingumo, kreiptis į specialiąją teismingumo kolegiją. Mano, jog teismas neteisingai pritaikė CPK 239 str. 1 d., nes, manydamas, jog byla neteisminga bendrosios kompetencijos teismui, turėjo vadovautis CPK 34 str. 2 d. 4 p. ir perduoti bylą administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas L. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą (II t., b.l. 91-92) prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog byla teisminga administraciniam teismui, nes kelio servitutas nustatytas administraciniu aktu, bet, kadangi ieškovė praleido 1 mėnesio senaties terminą apskųsti 2007-03-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr.2.5-41-25273 Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir nesat svarbių priežasčių tą terminą atnaujinti, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą. Be to mano, jog taip formuluodama ieškinio reikalavimus, ieškovė pripažįsta, jog kelio servitutas buvo reikalingas ir pagrįstai nustatytas.
Apeliantės (pareiškėjos) I. B. skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Civilinių bylų priskirtinumas teismams – tai bylų visumos priskyrimas civilines bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. CPK įtvirtintas civilinių bylų priskirtinumo institutas atriboja ne tik visų teismų kompetenciją nuo kitų valstybės institucijų kompetencijos, tačiau skirtas atriboti ir teismų kompetenciją tarp atskirų teismų rūšių vieningoje teismų sistemoje bei tarp atskirų proceso formų bendrosios kompetencijos teisme. Taigi bylų priskirtinumo institutas atriboja bendrosios ir administracinių teismų kompetenciją.
Bendrosios kompetencijos teismai civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nagrinėja ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str., 3 str. 1 d.).
Sprendžiant klausimą dėl bylos priskirtinumo, esminę reikšmę turi tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtis ir pobūdis. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis absorbcijos principu, kuris reiškia, kad jeigu civilinėje byloje vienas iš reikalavimų yra administracinio teisinio pobūdžio, jis išsprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjant civilinę bylą (CPK 26 str. 2 d.).
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito asmens nuosavybės teises (CK 4.111 str.). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 str. 1 d.). Pažymėtina, jog galiojančio Žemės įstatymo 23 str. 2 d. nurodyti atvejai, kai apskrities viršininkas savo sprendimu nustato servitutą valstybinėje žemėje. Esant poreikiui servitutą nustatyti privačioje žemėje, tai gali būti padaroma šalių (tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų) susitarimu (CK 4.125 str.), jei jie nesusitaria – teismo sprendimu, jei nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1 d.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė (ieškovė) prašė teismo panaikinti 2007-03-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr.2.5-41-25273 dalį, kuria I. B. jai nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ((duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini)., kaip tarnaujančiam daiktui, nustatytas kelio servitutas; priimti sprendimą dėl kelio servituto, nustatyto žemės sklypui ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pabaigos. Taigi, reikalavimas priimti sprendimą dėl kelio servituto, nustatyto žemės sklypui ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pabaigos – teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o reikalavimas dėl 2007-03-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimo Nr.2.5-41-25273 dalies panaikinimo – teismingas administraciniam teismui.
Atsiliepimas
Keliamas ginčas yra iš esmės dėl daiktinių teisių - servituto buvimo, o tai yra civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovas L. T. atsiliepime į atskirąjį skundą byla teigia, jog teisminga administraciniam teismui, nes kelio servitutas nustatytas administraciniu aktu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors servitutas, dėl kurio kyla ginčas byloje, yra nustatytas administraciniu aktu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, servitutas buvo nustatytas valstybinei žemei (Žemės įstatymo 23 str. 2 d.), o ši žemė 2007-03-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.5-41-25273 ieškovei buvo grąžinta natūra, 2007-11-13 VĮ „Registrų centras“ įregistravo ieškovės nuosavybės teisę į 0,72 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė, gindama savo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kelia reikalavimą dėl kelio servituto pabaigos (CK 4.130 str. 1 d. 5 p.).
Bendrosios kompetencijos teismo kompetencija yra platesnė, negu administracinio teismo, ir apima taip pat ir tuos atvejus, kuomet ginčas nėra „grynojo“ administracinio pobūdžio (CPK 26 str. 2 d.). Šiuo atveju, esant minėtoms aplinkybėms, ginčas dėl administraciniu aktu nustatyto servituto panaikinimo, yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia pozicija vadovaujasi ir Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti (2008 m. spalio 29 d. Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Bandužiai“ patikslintą ieškinį atsakovams I. L., V. L. (V. L.), Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, UAB „P.C. Žemaitija“, UAB „Klaipėdos teniso klubas“, K. Ž. individualiai prekybos firmai, UAB „Svajonių mozaika“, D. T. dėl valdymo teisės gynimo ir nuostolių priteisimo, atsakovų I. L. ir V. L. (V. L.) priešieškinį ieškovui UAB „Bandužiai“, atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai bei tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybei, UAB „P.C. Žemaitija“, UAB „Klaipėdos teniso klubas“, K. Ž. individualiai prekybos firmai, UAB „Svajonių mozaika“, D. T., dėl servituto panaikinimo ir kt.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina, o byla perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1d. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija
n utarė:
panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-229-494/2009 ir perduoti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.