- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-18
- Bylos Nr.
- N-756-16-07
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Edvardas Sinkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
- Kategorijos
- 26.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Sinkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. J. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nutarimo L. G. ir A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
R. J. pareiškimu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą dėl Pakruojo ūkininkų kredito unijos (toliau – ir Unija) administracijos vadovės L. G. ir valdybos pirmininko A. A. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnį.
R. J. nurodė, kad jis 2006 m. birželio 23 d. prašymu kreipėsi į L. G., prašydamas už atidirbtą šventinę dieną – 2005 m. vasario 16 d. – išmokėti ne mažesnį kaip dvigubą dieninį atlygį, o atsisakius tenkinti šį prašymą, apie atsisakymo priežastis ir teisinius pagrindus informuoti raštu. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2004 m. lapkričio 29 d. iki 2006 m. balandžio 6 d. dirbo Pakruojo ūkininkų kredito unijoje paskolų vadybininku. Unijos administracijos vadovė L. G., nepateikusi jam informacijos apie atsisakymo tenkinti minėto prašymo priežastis ir teisinius pagrindus, pažeidė Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos įstatų 4.11 punktą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. liepos 25 d. prašymu kreipėsi į Unijos valdybos pirmininką A. A., prašydamas jam išduoti pažymėjimą, patvirtinantį jo narystę unijoje, kas numatyta Kredito unijų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir Pakruojo ūkininkų kredito unijos įstatų 4.10 punkte, tačiau jo prašymo neįvykdė. Tokiais veiksmais L. G. ir A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnyje.
II.
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 8 d. nutarimu atsisakė iškelti administracinę bylą Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovei L. G. ir valdybos pirmininkui A. A., nesant jų veiksmuose, nurodytuose R. J., administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnyje, sudėties.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ATPK 50⁵ straipsnyje numatyta atsakomybė ne už bet kokio juridinio asmens akcininko ir nario teisių pažeidimą, o tik už akcinių bendrovių, bendrovių, kurios veikia kaip bankai, akcininkų bei žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. Remdamasis Akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, teismas konstatavo, kad kredito unija yra ne bendrovė, o kredito įstaiga, ir jų veiklai akcinių bendrovių įstatymas netaikomas. Kadangi ATPK 50⁵ straipsnyje nenumatyta atsakomybė už kredito unijų narių teisių pažeidimą, teismas atsisakė iškelti administracinę bylą Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovei L. G. ir valdybos pirmininkui A. A.
III.
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti 2006 m. rugsėjo 8 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nurodo, kad ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai ar investicinės bendrovės, vadinasi, ir kredito unijų, valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas, atmesdamas jo pareiškimą, nenurodė, kaip jis gali apginti savo pažeistas teises. Be to, atsisakydamas nagrinėti R. J. pareiškimą, teismas pažeidė jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą L. G. nurodo, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsiliepimą grindžia motyvais, išdėstytais pirmosios instancijos teismo nutarime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pakruojo rajono apylinkės teismas atsisakė iškelti administracinę bylą L. G. ir A. A., nesant jų veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnyje sudėties.
Apeliantas teigia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai ar investicinės bendrovės, valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams. Su tokiu minėto straipsnio aiškinimu teisėjų kolegija nesutinka. ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už keletą skirtingų veikų ir už kiekvieną veiką nustatytas atskiras atsakingų subjektų ratas. Šio straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku <...>. T. y. esant padarytai minėtai veikai, atsakomybė kyla ir tokių bendrovių, kurios veikia kaip bankai, valdymo institucijoms. Tuo tarpu toje pačioje dispozicijoje numatyta kita įstatymams prieštaraujanti veika – įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas <...>, tačiau ši veika kredito įstaigų valdymo organų nariams atsakomybės neužtraukia. Atsakomybė už informacijos nepateikimą gali kilti tik būtent šioje teisės normos dalyje nurodytiems subjektams.
Remiantis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, kredito unija – kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis, profesinių sąjungų organizacijomis, religinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis, žemės ūkio kooperatyvais savanoriškai įsteigta ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir savo asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimanti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Tad darytina išvada, jog kredito unija yra kredito įstaiga. Tuo tarpu už R. J. skundžiamą veiką – informacijos nepateikimą – atsakomybė kyla tik akcinių bendrovių, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams.
Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra Pakruojo ūkininkų kredito unijos narys. Kilusį ginčą dėl darbo užmokesčio neišmokėjimo pareiškėjas turi teisę spręsti civilinio proceso tvarka kreipdamasis į teismą su ieškiniu.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad už R. J. nurodytą veiką Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovei L. G. ir valdybos pirmininkui A. A. atsakomybė pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį negali kilti. Pakruojo rajono apylinkės teismas iš esmės teisingai nustatė bylai svarbias aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės normas, tad priimtas procesinis sprendimas laikytinas pagrįstu, jo naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. J. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.