Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. B., 2019 m. spalio 3 d. apie 21.45 val. (duomenys neskelbtini), šalia pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėtų tarnybines pareigas einančių ir tarnybines uniformas vilkinčių policijos pareigūnų M. Š. ir P. G. teisėtų reikalavimų eiti prie automobilio, duoti rankas už nugaros, aktyviais veiksmais vengė būti sulaikomas, stangrindamas raumenis, neduodamas rankų už nugaros, kai pareigūnai einantys jiems pavestas funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, siekė pažeidėją sulaikyti ir pristatyti į tarnybines patalpas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. atsisakė pasirašyti administracinio nusižengimo protokolą, teismo šaukimų, siųstų tiek gyvenamosios vietos, tiek darbovietės adresu, neatsiėmė, atvesdinti jo nepavyko, nes telefonu D. B. policijos pareigūnams nurodė, kad jis nuolatos dirba komandiruotėse, sekmadienio vakare išvyksta ir grįžta penktadienio vakare, į teismo posėdį atvykti negali, be to, nurodė telefonu teismui pranešęs, kad bylą teismas nagrinėtų jam nedalyvaujant, todėl laikoma, jog jam apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, byla išnagrinėta, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 629 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Iš administracinio nusižengimo protokole pateikto asmens pasiaiškinimo matyti, jog D. B. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutinka ir dėl jo nesigaili (b. l. 1–2).

Motyvuojamoji dalis

D. B. kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta žemiau aptariamais įrodymais.

Liudytojas P. G. teismo posėdyje parodė, kad dirbdami su M. Š., Alytuje, J. Basanavičiaus gatvėje sustabdė D. B. vairuojamą automobilį, nes jis važiavo ten, kur draudžiamas transporto priemonių eismas. M. Š. nuėjo prie pažeidėjo automobilio, paprašė vairuotojo dokumentų, bet asmuo jų nepateikė. D. B. nepateikė jokių tapatybės dokumentų ir nedavė automobilio dokumentų. M. Š. asmenį atsivedė prie tarnybinio automobilio, patikrino blaivumą. P. G. bandė per sistemas patikrinti asmens tapatybę, bet pažeidėjas nesakė tikslių savo duomenų. P. G. į sistemą kelis kartus vedė pažeidėjo pasakytus duomenis, bet jie netiko. Pareigūnai pastebėjo, kad asmuo pradėjo šalintis, jis ėjo link savo automobilio. P. G. išlipo iš tarnybinio automobilio, jie sakė pažeidėjui, kad grįžtų, klausė, kur jis eina, tačiau jis negrįžo. Pareigūnai jam kelis kartus nurodė grįžti. Pažeidėjas nepakluso. Pareigūnai suėmė jį už rankų, nusivedė prie tarnybinio automobilio ir sakė, kad jis bus sulaikytas dėl tapatybės slėpimo. D. B. priešinosi aktyviais veiksmais, stangrino rankų raumenis. Ne vieną kartą sakė, kad dėtų rankas už nugaros, o jis to nevykdė. Pareigūnai suėmė jam rankas, M. Š. tazeriu prilietė jo koją. Jie uždėjo asmeniui antrankius, įsodino į automobilį.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūnas M. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2019 m. spalio 3 d. apie 21.45 val., dirbdamas su P. G., Alytuje, J. Basanavičiaus g., pastebėjo automobilį „Citroen“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuris nesilaikė kelio ženklo reikalavimų, todėl jį nusprendė sustabdyti. Automobilio vairuotojas teigė, jog vairuotojo pažymėjimo ar asmenybę patvirtinančių dokumentų su savimi neturi, todėl paprašė šį asmenį išlipti ir prieiti prie tarnybinio automobilio asmenybės nustatymui. Vairuotojas nurodė asmens duomenis, pagal kuriuos nebuvo galima nustatyti jo tapatybės, todėl jam liepė eiti į sulaikymo patalpą. Vyras į nurodymą nereagavo ir nuėjo prie sustabdyto automobilio, praėjo pro vairuotojo dureles ir bandė eiti toliau. Paėmus vyrą už rankos, jį buvo bandyta vesti link tarnybinio automobilio, tačiau šis nesileido vedamas, bandė išlaisvinti ranką, o nurodžius stotis prie automobilio ir dėti ant jo rankas, asmuo to nedarė, atsistumdamas nuo automobilio. Tuomet buvo duoti nurodymai sudėti rankas už nugaros, į kuriuos vyras taip pat nereagavo ir toliau muistėsi, priešinosi, stangrino raumenis, todėl asmenį prieš tai įspėjus, prieš jį buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas, uždėti antrankiai. Tuomet vyras buvo pasodintas į tarnybinį automobilį ir, siekiant nustatyti jo tapatybę bei dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, pristatytas į Alytaus AVPK. Nustačius tapatybę, paaiškėjo, jog tai yra D. B. (b. l. 4).

Alytaus AVPK pareigūnas P. G. tarnybiniame pranešime 2019 m. spalio 4 d. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir M. Š. (b. l. 4).

Iš Alytaus AVPK administracinio sulaikymo protokolo matyti, jog D. B. 2019 m. spalio 3 d. 22.10 val. buvo sulaikytas administracinio nusižengimo surašymui (b. l. 9).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog D. B. nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų teisėtų nurodymų bei reikalavimų ir tuo padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teisme apklausti liudytojai M. Š. ir P. G. patvirtino, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo sustabdytas D. B. vengė pateikti duomenis, reikalingus jo tapatybei nustatyti, bandė pasišalinti nuo pareigūnų, aktyviais veiksmais priešinosi šių sulaikomas, nevykdė policijos pareigūnų duotų teisėtų nurodymų grįžti prie tarnybinio automobilio, vykti kartu su pareigūnais į policijos komisariatą tapatybės nustatymui, nevykdė reikalavimo duoti rankas už nugaros, priešinosi sulaikymui. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti nuosekliais ir vienodais liudytojų parodymais, kurie atitinka ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigūnai turėtų siekį tyčia dėl kokių nors priežasčių neteisingai apkalbėti pažeidėją, nėra. Policijos pareigūnų keletą kartų D. B. išreikštas reikalavimas grįžti prie tarnybinio automobilio, vykti į policijos komisariatą tapatybei nustatyti, taip pat nesipriešinti sulaikomam buvo teisėtas ir proporcingas susidariusiai situacijai, šiam reikalavimui pareikšti buvo realus pagrindas, nes administracinį nusižengimą padaręs asmuo slėpė savo tapatybę, nepateikė nei tapatybę ir teisę vairuoti patvirtinančių, nei automobilio dokumentų, bandė pasišalinti nuo policijos pareigūnų.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). D. B. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. B. dirba, daugybę kartų baustas administracine tvarka, bet jam paskirtų baudų nemoka (b. l. 10–17). Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta paskyrus D. B. baudą, didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas dydžio vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

D. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 130 Eur (vieno šimto trisdešimties eurų) baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.