Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 29 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamojo M. S. sutuoktinės E. S. vardu registruotą turtą – automobilį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje (6 veikos), BK 178 straipsnio 3 dalyje (9 veikos), BK 254 straipsnio 2 dalyje.

Bylos duomenimis, Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2015 m. sausio 29 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo M. S. sutuoktinės E. S. vardu registruotą turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 29 d., 2015 m. spalio 28 d. nutartimis šio laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. S. sutuoktinės E. S. skundas atmetamas.

BPK 151 str. 1 d. numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 str. 8 d.).

Šioje baudžiamojoje byloje M. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje (6 veikos), BK 178 straipsnio 3 dalyje (9 veikos), BK 254 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą, skundžiama nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 29 d. pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į kaltinamojo M. S. sutuoktinės E. S. vardu registruotą turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu. E. S. skunde pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jai priklausantis automobilis būtų nusikaltimo įrankis, kad bent viena nusikalstama veika būtų įvykdyta panaudojant jai priklausantį automobilį. E. S. atkreipia dėmesį, kad byloje yra įrodymai, kad minėtas automobilis yra jos asmeninė nuosavybė, nepriklausanti kaltinamajam M. S., įgyta iki santuokos ir anksčiau nei buvo padarytos nusikalstamos veikos, kuriomis yra kaltinamas jos sutuoktinis. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamojo sutuoktinės vardu registruotas automobilis, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra Lietuvos Respublikos BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, ji gali būti konfiskuota BK 72 str. numatyta tvarka. BPK 151 str. numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į M. S. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam kaltinamojo sutuoktinės vardu registruotam turtui. Pažymėtina, kad šioje byloje įrodymų tyrimas yra baigtas, baigiamosios kalbos ir kaltinamųjų paskutiniai žodžiai išklausyti, teismas yra išėjęs priimti galutinio procesinio sprendimo, kurio paskelbimas numatytas 2016 m. vasario 26 d. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išspręs ir laikino nuosavybės teisės apribojimo E. S. klausimą.

Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - Lietuvos Respublikos BPK ir yra galimi. Atkreiptinas dėmesys, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į galimai M. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laikinas nuosavybės teisių apribojimas jo sutuoktinės vardu registruotam automobiliui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo sutuoktinės turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Svarbu pažymėti ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, naikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo M. S. sutuoktinės E. S. skundą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.