Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. (J. G.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams (dėl V. B. sklypo), pagal 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams (dėl B. B., M. K., J. K., J. K. (J. K.), A. K. (A. K.) sklypo); vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2006 m. liepos 12 d. Iš J. G. ir E. G. solidariai priteista 2 674 620 Lt UAB „Junesta“. V. B., J. S., B. B., A. K., J. K. civiliniai ieškiniai atmesti.

Skundžiamas ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 9 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendis pakeistas. Nuteistojo J. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veiką jis padarė organizuota grupe. J. G. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl V. B. žemės sklypo) paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl B. B., J. K., M. K., A. K., J. K. žemės sklypų) paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2006 m. liepos 10 d. iki 2006 m. liepos 12 d. Civiliniams ieškovams V. B., J. S., B. B., A. K., J. K. pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nuteistojo J. G. apeliacinis skundas atmestas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteisti E. G., R. Š., S. Š., D. L. (R.), P. Š., bet kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas L. L. suburta ir vadovaujama organizuota bendrininkų grupe kartu su P. B., E. G., R. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pagal L. L. iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą ir tarpusavio vaidmenų paskirstymą, turėdamas tikslą apgaule L. L. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę – nuosavybės teisę į žemės sklypus ir didelės vertės svetimą turtą – pinigus:

1) per laikotarpį nuo tyrimo metu tiksliai nenustatyto momento iki 2006 m. sausio 9 d. surado pirkėją A. A. U., parodė jam kaip parduodamą V. B. priklausantį žemės sklypą, jo planą, suderėjo kainą bei susitarė dėl pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo vietos ir laiko. 2005 m. gruodžio 2 d. apie 12.20 val. Vilniaus miesto 34-ajame notarų biure Vilniuje, Kauno g. 12-1, P. B. melagingai prisistačius pardavėja V. B. ir notarui pateikus žinomai suklastotą tariamai 2004 m. vasario 26 d. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 20428380 su įklijuota savo nuotrauka, taip pat E. G. prisistačius tariamu pirkėju ir melagingai pareiškus, jog už perkamą žemės sklypą pinigai, t. y. 500 000 Lt, yra sumokėti, ir taip notarą suklaidinus, sudarė 2005 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ERN-5366, dėl V. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 539 040 Lt. Po to, E. G. įtikino savo pažįstamą R. Š. sudaryti tariamą pirkimo–pardavimo sandorį ir 2005 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto 34-ajame notarų biure jį sudarė, notarui melagingai paaiškinę, kad pirkėjas R. Š. sumokėjo, o E. G. gavo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje, registro Nr. ERN-5571, nurodytus pinigus. Po to, E. G. nurodymu R. Š. 2006 m. sausio 9 d., apie 11.55 val., Vilniaus m. 34-ajame notarų biure su J. G. surastu pirkėju A. A. U. pasirašė žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ERN-76, ir perdavimo priėmimo aktą, notarinio registro Nr. ERN-77. Pagal šią sutartį pirkėjas A. A. U. tarp 2006 m. sausio 9 d. ir 2006 m. vasario 2 d. dalį pinigų – 300 000 Lt – sumokėjo grynais kartu notaro biure buvusiam E. G., kuris juos ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu prie prekybos centro ,,Akropolis“ Vilniuje, Ozo g. 25, perdavė L. L., o likusius 550 000 Lt banko pavedimu 2006 m. vasario 10 d. pervedė į R. Š. asmeninę sąskaitą banke, iš kurių 500 000 Lt 2006 m. vasario 10 d. prie prekybos centro ,,Skraja“ Vilniuje, Naugarduko 55A, šis perdavė L. L.; taip apgaule L. L. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į nuosavybės teise V. B. priklausantį žemės sklypą ir didelės vertės svetimą A. A. U. turtą, padarydamas šiam didelę 850 000 Lt žalą;

2) 2006 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto 34-ajame notarų biure ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui notarui melagingai prisistačius pardavėja B. B., veikiančia ir už J. K., M. K., A. K., J. K., pateikus žinomai suklastotą tariamai 2004 m. birželio 5 d. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 20500072 su įklijuota savo nuotrauka, taip pat S. Š., pasiūlytam R. Š. ir įtikintam E. G. būti tariamu pirkėju už pažadėtą sumokėti 2000 Lt atlygį, prisistačius tariamu pirkėju ir melagingai pareiškus, jog už perkamus žemės sklypus pinigai, t. y. 2 500 000 Lt, yra sumokėti, taip suklaidinus notarą sudarė 2006 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ERN-420, dėl B. B. nuosavybės teise priklausančio 1,7530 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir B. B., J. K., M. K., A. K., J. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 3,2000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). Po to, 2006 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto 9-ame notarų biure Vilniuje, Vilniaus g. 14-17, S. Š. pateikus notarui žinomai suklastotą 2006 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, J. G. surastai tariamai pirkėjai A. B. notarui melagingai paaiškinus, kad sumokėjo, o pardavėjui S. Š. pareiškus, kad gavo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, registro Nr. DA-2443, nurodytus pinigus, sudarė 2006 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį. J. G., E. G. nurodymu gavęs notaro S. Š. duotą šios suklastotos sutarties egzempliorių, surado pirkėją UAB ,,Junesta“, įm. k. 121925217, reg. Vilniuje, Laisvės pr. 71-45, jos atstovui A. S. parodė kaip parduodamą žemės sklypą, jo planą, suderėjo kainą. 2006 m. vasario 27 d. Vilniaus m. 30-ajame notarų biure, Vilniuje, Vingrių g. 6A, A. B., lydima J. G., pateikė notarui žinomai suklastotą 2006 m. vasario 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir pasirašė su UAB ,,Junesta“ atstovu A. S. žemės sklypų Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 30RS-558. Pagal šią sutartį pirkėja UAB ,,Junesta“ sumokėjo A. B. 2006 m. vasario 24 d. 85 000 Lt grynais, o vasario 28 d. – 340 000 Lt ir kovo 24 d. – 1 726 197 Lt banko pavedimu į A. B. asmeninę sąskaitą banke, taip apgaule L. L. naudai įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę į nuosavybės teise B. B., J. K., M. K., A. K., J. K. priklausančius žemės sklypus ir didelės vertės svetimą UAB ,,Junesta“ turtą, padarydamas šiai įmonei didelę 2 674 620 Lt žalą.

Kasatorius teigia, kad teismai jo kaltę grindžia išimtinai vien tik kita bylos medžiaga nepatvirtintais E. G. parodymais, kurie turi būti vertinami kritiškai, nes šis bando išvengti baudžiamosios ir materialinės atsakomybės, menkina savo kaltę dėl nusikaltimų, bandydamas ją perkelti kasatoriui, nenurodo ir kitų savo bei L. L. bendrininkų, kurie byloje nebuvo nustatyti, o mirus L. L., negalima patikrinti, ar E. G. sakė tiesą. Kasatoriaus manymu, tai, kad E. G. pastangos išvengti atsakomybės, apkalbant kasatorių, pasitvirtino, rodo faktas, kad apeliaciniame skunde prokuroras, teigdamas apie nusikaltusių asmenų atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikimą organizuota grupe, prašo griežtinti bausmę tik kasatoriui, tą apeliacinės instancijos teismas ir padarė. Be to, E. G. parodymuose teigė, kad daro prielaidą, jog tokią nusikalstamą nekilnojamojo turto užvaldymo schemą kasatorius asmeniškai atsivežė iš Maskvos, nors iš byloje esančių kasatoriaus pasų kopijų matyti, kad į Rusiją nebuvo išvažiavęs daugiau kaip dvidešimt metų.

2006 m. žiemą kasatoriui paskambino L. L. ir pasakė, kad turi žemės sklypą kito asmens – S. Š. vardu, kuriuo nepasitiki, ir prašė sklypą įforminti kasatoriaus vardu. Kasatorius nesutiko, nes neturėjo deklaravęs pakankamai pinigų, bet pažadėjo rasti tai padarysiantį žmogų ir tai pasiūlė A. B., kurią dažnai veždavo taksi. Kai A. B. sutiko, ją atvežė į notarų biurą taksi automobiliu ir jame jos laukė. Jis nebuvo notarų biure ir po sklypo perrašymo A. B. iš šios ar S. Š. sklypo dokumentų neėmė. L. L. prašė rasti šiam sklypui pirkėją, todėl kasatorius apie parduodamą sklypą pasakė J. M., kuris rado pirkėją ir pats visus pardavimo reikalus toliau tvarkė kartu su savo drauge V. J. (B.). Taigi kasatorius suprato, kad faktiškai šis sklypas priklauso L. L., tačiau yra įformintas kito asmens vardu, tai buvo įprasta nekilnojamojo turto pardavimo agentų praktika. Šio sklypo pardavimo dieną kasatorius atvežė į notarų biurą A. B., bet pasirašant sutartį nedalyvavo, o už tarpininkavimą iš L. L. gavo 5000 Lt. Taigi kasatorius mano, kad jokių nusikalstamų veikų nei su L. L., nei su kitais asmenimis nedarė, veikė kaip tarpininkas už atlygį, todėl kaltės nepripažįsta.

Kasatorius nurodo, kad teismai E. G. parodymų, jog kasatorius žinojo apie L. L. nusikalstamą veiką, vertinimą kaip įrodymų dėl V. B. sklypo grindė A. A. U. parodymais, kad kasatorius jam pasakė, jog sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), parduoda senelė ir anūkas, o dėl B. B., J. K., M. K., A. K., J. K. sklypo – ta aplinkybe, kad kasatorius surado A. B., sutikusia būti tariama pirkėja, lydėjo iki notaro jai tariamai sklypą perkant iš S. Š., po to ieškojo pirkėjų. Tačiau kasatorius tokius A. A. U. parodymus pamatė tik teismo nuosprendyje, o teisme negirdėjo ir ikiteisminio tyrimo metu tokių parodymų A. A. U. nedavė. Apeliacinės instancijos teisme kasatorius prašė pašalinti šį prieštaravimą apklausiant A. A. U. ir A. Č., tačiau tai nebuvo padaryta ir apeliacinės instancijos teismas neatsakė į šį apeliaciniame skunde išdėstytą argumentą. Be to, A. Č. parodė, kad nežino, iš kur kasatoriui žinoma apie šį sklypą ir kad forminant pirkimo–pardavimo sandorį dalyvavo tik E. G. ir R. Š. Nors kasatorius ir pasiūlė L. L. tariamą sklypo pirkėją - A. B., bet nemanė, kad daro kažką neteisėto, nes L. L. jį įtikino, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tik laikinai įformintas kito asmens vardu. Be to, visi sandoriai vyko notarų biuruose, įstatymų nustatyta notarinio sandorių patvirtinimo tvarka, sudarant sandorius dalyvavo realūs asmenys, savo vardu pateikę dokumentus, liudijančius asmens tapatybę, todėl kasatoriui net nekilo įtarimo, kad yra daromas nusikaltimas. Kasatorius pažymi, kad teismai išteisino tariamą pirkėją R. Š., konstatavę, kad šio veiksmuose nėra sukčiavimo sudėties, taip pat atkreipę dėmesį į tai, kad už analogiškus veiksmus kaltinimas S. Š. pagal BK182 straipsnio 2 dalį nebuvo pareikštas.

Kasatorius pažymi, kad sukčiavimas bei patikėto ar esančio kaltininko žinioje svetimo turto pasisavinimas yra padaromi tik tiesiogine tyčia, todėl, norint pripažinti veiką sukčiavimu, reikia išsiaiškinti subjektyviuosius sukčiavimo požymius. Kasatorius teigia, kad neturėjo tikslo sukčiauti atlikdamas tam tikrus veiksmus, o šių veiksmų motyvus paaiškino apeliaciniame ir kasaciniame skunduose. Nesant kasatoriaus tyčios sukčiauti, nėra būtinojo nusikaltimo sudėties požymio. Byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorius iš anksto turėjo siekį suklaidinti arba apgauti kitą asmenį ir neteisėtai įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Kaltininko išankstinę tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi patvirtinti šių veiksmų atlikimo metu kaltininko naudojama apgaulė. Be to, svarbus sukčiavimo veikos subjektyvusis požymis yra savo veiksmų, kaip apgaulės, suvokimas. Kasatoriaus manymu, taip pat neteisingos teismų išvados apie jo dalyvavimą organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje.

Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo J. G. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad nuteistojo J. G., kitų nuteistųjų E. G., S. Š., liudytojų A. A. U., A. Č., T. A., V. B., J. M., R. V. ir kt. parodymai, rašysenos specialisto išvados, nuteistojo mobiliojo ryšio telefoninių skambučių analizės duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga įvertinti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, visi šie įrodymai gauti teisėtu būdu, sudaro vientisą loginę grandinę, kuri ir leido teismams padaryti pagrįstą išvadą, kad J. G. sąmoningai, siekdamas neteisėtai praturtėti, aktyviai dalyvavo L. L. organizuotos nusikalstamos grupės veikloje, apgaule užvaldant ir parduodant žemės sklypus. Tai, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip to nori kasatorius, neduoda pagrindo teigti, jog teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai. Kasatorius teismų neobjektyvumą ir šališkumą argumentuoja ir tuo, kad baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti ar išteisinti taip pat tarpininkavę parduodant nuosprendyje nurodytus sklypus kiti asmenys, bet sąmoningai nutyli, kad šių asmenų teisinė padėtis baudžiamojoje byloje skiriasi ne dėl prokurorų ar teismo šališkumo, o todėl, kad nebuvo gauta patikimų ir nenuginčijamų jų kaltės įrodymų.

Prokuroras nurodo, kad teisiamojo posėdžio protokole ir nuosprendyje užfiksuoti A. A. U. parodymai sutampa, pastabų dėl teismo posėdžio protokolo surašymo nei J. G., nei jo gynėja nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nemotyvuotą prašymą papildomai apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje jau apklaustus liudytojus A. A. U. ir A. Č., nes nuteistasis ir jo gynėja nenurodė, dėl kokių konkrečių bylos aplinkybių šie turi būti papildomai apklausti.

Atmesdamas nuteistojo apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė bylos įrodymais pagrįstus motyvus, kodėl netiki apeliacinio skundo teiginiais, ir pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad intensyvus bendravimas su L. L. kaltinime nurodytu laiku kartu su kitais bylos įrodymais patvirtina J. G. aktyvų dalyvavimą L. L. suplanuotuose nusikaltimuose.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasatoriaus skundo teiginiai dėl BPK nuostatų pažeidimų, grindžiami ne teisiniais argumentais, o jo paties, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų byloje ir buvusių įvykių aprašymu bei savo vertinimu.

BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas byloje, kurioje priimti skundžiami teismų sprendimai, naujų faktų nenustatinėja, faktinių aplinkybių netiria, įrodymų iš naujo nerenka ir nevertina. Faktų nustatymo byloje klausimą pagal savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

Teismų išvados dėl kasatoriaus dalyvavimo padarant BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas veikas pagrįstos išsamia byloje surinktų įrodymų analize. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai pagrįsti nuteistųjų E. G. parodymais, S. Š. parodymais ir parodymų atpažinti iš nuotraukų protokolu, liudytojų V. B., N. D., A. A. U., A. Č., E. A., T. A., J. M., R. V., B. B., A. K., J. K., M. K., J. K., D. A. parodymais, liudytojos V. B. (J.) parodymais ir parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolu, 2006 m. vasario 23 d. ir 2006 m. kovo 21 d. reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolais, 2006 m. rugpjūčio 8 d. poėmio protokolu, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Operatyvinės veiklos tarnybos pateikta mobiliojo ryšio telefoninių skambučių analize nuo 2005 m. rugsėjo 16 d. iki 2006 m. rugpjūčio 26 d. Šiais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis J. G. pagal L. L. iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą ir vaidmenų paskirstymą, aktyviai dalyvavo apgaule užvaldant žemės sklypus Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad J. G., padedant E. G. ir R. Š., dalyvavo įforminant žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), surado pirkėją A. A. U.; L. L. pradėjus nepasitikėti S. Š., surado tariamą pirkėją ir žemės sklypams Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), lydėjo A. B. pas notarą sudarant šių žemės sklypų pirkimo iš S. Š. sandorius, po to aktyviai ieškojo pirkėjo, vėliau dalyvavo šių sklypų pardavime UAB „Junesta“.

Nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad renkant ir vertinant įrodymus būtų iš esmės pažeistos BPK 20 straipsnio ar kitų BPK straipsnių nuostatos. Žemesnės instancijos teismų sprendimai surašyti laikantis BPK nustatytų nuosprendžių ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių surašymo taisyklių. Nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos kasatoriaus naudai, nagrinėjamoje byloje nėra.

Pagal teismų sprendimais nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo J. G. veikos tinkamai kvalifikuotos kaip nusikaltimai, numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaida nepadaryta. Pagrindo keisti teismų sprendimus dėl padarytos veikos kvalifikavimo nėra.

Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįsti yra ir kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų. Nagrinėdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas privalo atsakyti į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, tačiau pareiga išsamiai išnagrinėti apeliacinį skundą ir atsakyti į teisinius argumentus nereiškia, kad apeliacine tvarka priimtame teismo nuosprendyje ar nutartyje turi būti reaguota į absoliučiai visus apeliacinio skundo teiginius. Apeliacinio skundo teiginiai, kurių patvirtinimas ar paneigimas negali niekaip lemti apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl apeliacine tvarka apskųsto nuosprendžio ar nutarties teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, taip pat akivaizdžiai neteisingi, deklaratyvūs ar su emociniu bylos aplinkybių vertinimu susiję teiginiai nebūtinai turi būti aptarti apeliacinės instancijos teismo priimtame baigiamajame akte (nutartyje ar nuosprendyje). Dėl šios priežasties kasaciniame skunde nurodomi, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai nagrinėjant jo apeliacinį skundą, tokie kaip A. A. U. parodymų nepatikslinimas, kasatoriaus bendravimo su L. L. aplinkybių ir telefoninių pokalbių skaičiaus netikslus nustatymas, nėra tinkami argumentai, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), t. y. suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar nesilaikė reikalavimų bylą išnagrinėti išsamiai, nešališkai bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, analizavo pirmiau nurodytų įrodymų visumą ir tai leido apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, padarant motyvuotas, abejonių nekeliančias, jokių prieštaravimų neturinčias išvadas dėl kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų. Kasatoriaus reiškiamos abejonės dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nesuteikia jokio pagrindo manyti, kad kasacine tvarka apskųstas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti naikinamas ar keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. G. (J. G.) kasacinį skundą atmesti.