Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo psichiatrei ekspertei Laurai Andriuškevičienei (nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu),

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicininio poveikio priemonių taikymo, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas Šakių r. apylinkės teismo 2007 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant neatlygtinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2024 m. kovo 19 d., apie 20.10 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, uždegė T. M. priklausančiame gyvenamajame name, kuriame jis tuo metu gyveno, buvusius įvairius daiktus, taip pasikėsino tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikinti T. M. priklausantį gyvenamąjį namą, kurio vertė 2 000 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvykę policijos pareigūnai užgesino degančius daiktus; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 29 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, uždegė T. M. priklausančiame gyvenamajame name, kuriame jis tuo metu gyveno, buvusius įvairius daiktus, taip vėl pasikėsino tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikinti T. M. priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pro šalį tuo metu važiavusi B. B., pamačiusi name degančią ugnį, iškvietė ugniagesius gelbėtojus, kurie atvykę užgesino degančius daiktus; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2024 m. kovo 30 d., apie 17.15 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, uždegė laikraščius T. M. priklausančio gyvenamojo namo, kuriame tuo metu gyveno, palėpėje esančioje patalpoje, taip vėl pasikėsino tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikinti T. M. priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvykęs ugniagesys gelbėtojas užgesino degančius laikraščius.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialistų pateikto teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2024 m. balandžio 30 d. - gegužės 16 d. ekspertizės akto Nr. 83TPK-23/2024 matyti ekspertų padaryta išvada, kad:

1. J. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti.

2. J. A. konstatuojamas jgytos silpnaprotystės sindromas-psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, anamnezinis sindromas (F10.6), dėl kurio baudžiamojo jstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti.

3. J. A. veikų metu konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, anamnezinis sindromas (F10.6).

4. J. A. konstatuojamas įgytos silpnaprotystės sindromas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, anamnezinis sindromas (F10.6). Nustačius, kad J. A. baudžiamojo jstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinj stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Rekomenduojama vertinti dėl asmens veiksnumo civiliniame procese.

5. Nustačius, kad J. A. baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti, rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarą ir stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

6. J. A. dalyvauti teisme nerekomenduojama. J. A. negali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, negali teikti objektyvių parodymų; negali atlikti bausmės (b. l. 75-77).

Iš teismo psichiatrės ekspertės Lauros Andriuškevičienės paaiškinimų matyti, kad ekspertė ekspertizės išvadą palaiko. Ekspertė pagarsino ekspertizės akto rezoliucinę dalį, iš kurio matyti, kad įvertinus visus duomenis komisijos buvo nustatyta, kad J. A. nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu J. A. konstatuojamas silpnaprotystės sindromas – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, anamnezinis sindromas, reikalaujantys dėmesio ir gydymo, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali dalyvauti teismo posėdžiuose, negali duoti parodymų – reikalingos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės, t. y. priverstinis gydymas stacionariai ir stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. J. A. dėl savo sveikatos būklės yra laikytinas pavojingu visuomenei (b. l. 121).

Tai, kad įstatymo uždraustą veiką padarė J. A. – asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės, patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Liudytoja T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 20 d. ryte paskambino iš priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas, kuris pasakė, kad vakar vakare jos brolis J. A. uždegė namus, esančius (duomenys neskelbtini). Šis namas pagal dokumentus priklauso jai, teismas jį priteisė iš buvusio vyro D. M., su kuriuo jau išsiskyrusi apie 20 metų. Kiek žino, D. M. šiuo metu gyvena Š. rajone, su juo jokių ryšių nepalaiko. Į tą namą ji pati po skyrybų niekada nevažiuoja, kadangi namas nėra reikalingas, teisės į šią nuosavybę atsisakys, nes šis namas ji nereikalingas, jokių dokumentų pati nesitvarkė, jame kurį laiką gyveno brolis J. A. Ilgą laiką su broliu pati nebendravo, kadangi šis kiekvieną dieną vartoja alkoholį, veda asocialų gyvenimo būdą, serga psichine liga, kiek žino, vaistų jis nevartoja. Jau daug metų jis bando prieš save pakelti ranką, ne kartą yra gulėjęs psichiatrinėje ligoninėje. Pati jokių pretenzijų J. A. neturi, jokio tyrimo iš policijos nepageidauja. Daugiau apie šį įvykį pasakyti neturi ką. Policijos pareigūnams pateikia Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 32-33);

Papildomos apklausos metu liudytoja T. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino savo parodymus ir papildė, kad anksčiau brolis J. A. su kitais dviem broliais – J. ir P., gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau po P. sukelto gaisro, kurio metu P. su žmona ir žuvo, tas namas tapo negyvenamas. Po to J. su J. gyveno įvairiose S. vietose, vėliau J. išvyko gyventi į J., maždaug 2019 metais leido J. gyventi jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Ši sodyba tuo metu buvo tokiame stovyje, kad pasitvarkius joje buvo galima normaliai gyventi, tačiau J. joje nesitvarkė, dar labiau ją nugyveno. Į tą sodybą kas metai užsukdavo gal kokius tris kartus ir matydavo, kad jos būklė prastėja. J. sakydavo, kad tvarkytų sodybą, kad duos jam medžiagų, tačiau jis aiškindavo, kad neturi laiko, būdavo piktas. Didžiausia problema buvo ta, kad J. nuolatos vartojo alkoholį, be to, jis turi psichikos sutrikimų, ne kartą gydytas psichiatrijos ligoninėje, todėl ir nesitvarkė. Paskutiniu laiku J. praktiškai neturėjo jokių pajamų, rudenį dar padirbėdavo, o prieš Kalėdas gydėsi Kauno atrodo klinikose, vėliau Kulautuvos sanatorijoje ir į S. grįžo 2024 m. kovo 9 d., kur vėl apsigyveno name (duomenys neskelbtini). J., kaip suprato, netenkino gyvenimo sąlygos, todėl jis išsikvietė TV pagalba, kartu su TV pagalbos darbuotojais kreipėsi ir į seniūniją, bet, kaip suprato, pagalbos jis negavo, todėl, mano, vėliau jis ir padegė namus kur gyvena. Po pirmo padegimo klausė, kodėl jis padeginėjo namus į kuriuos jį įleido gyventi, tai jis ir pabrėžia, kad jam niekas nepadėjo, grįžęs iš ligoninės rado išdaužytus langus, buvo kaip ir nustatytas asmuo, kuris juos išdaužė, tačiau tuo viskas ir baigėsi, langų niekas nesudėjo, todėl jis padegimu norėjo atkreipti dėmesį į turimas problemas, sulaukti pagalbos. Po padegimo lankėsi sodyboje, matė, kad padegtas buvo ne namas, o kambaryje esančios šiukšlės, pats namas nenukentėjo – gal kiek aprūko sienos, tačiau dėl to žala nepadaryta, nes namui bet kuriuo atveju reikia remonto. Kadangi jokia žala nepadaryta, tai ir civilinio ieškinio nereiškia. Kokia sodybos vertė – nežino, patį namą įvertintų gal 2 000 Eur, tačiau, kaip minėjo, jis gaisrų metu nenukentėjo, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Dėl tokio brolio elgesio padaryta moralinė žala, nes skaudu, kad davė J. gyvenamąją vietą, o jis taip elgiasi, kelia grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Šuo metu J. gydomas Marių ligoninėje, kalbėjosi su juo telefonu, jis nieko naujo nepasako, toliau išlieka viskuo nepatenkintas (b. l. 36-38);

Marijampolės apskr. VPK Šakių RPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio 2024 m. kovo 20 d. tarnybiniu pranešimu ,,Dėl įvykio aplinkybių" pranešama, kad 2024 m. kovo 19 d. dirbant kartu su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato vyriausiuoju patruliu M. S., tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šaukiniu M4014, apie 20 val. 22 min., iš Marijampolės apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), "Vyras paskambinęs pradėjo „koliotis“ ir grasina, kad padegs savo namą“. Daugiau informacijos nesuteikė ir padėjo ragelį. Neprisistatė. Atvykus nurodytu adresu pastebėjo, kad iš minėtu adresu esančio gyvenamojo namo pro išdužusius namo langus rūko dūmai ir namo viduje matėsi liepsna. Iš namo vidaus sklido vyriškio balsas, kuris nevalingai rėkė. Su kolega M. S. patekus į namo vidų iš degančios patalpos ištraukė ten gyvenantį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. A., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris buvo nenukentėjęs, tačiau kosėjo ir nesiorientavo aplinkoje. Kolega M. S. iš tarnybinio automobilio atnešė gesintuvą, kuriuo nuslopino namo viduje esančią liepsną. Atvykę Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai likvidavo likusią liepsną. Paklausus J. A., kam priklauso minėtas namas, šis teigė, kad namas priklauso jam, tačiau pabendravus su įvykio vietoje esančiais kaimynais, šie teigė, kad namas galimai priklauso J. A. sesei T. M., tačiau paskutiniu metu, šiuose namuose gyveno J. A. Su T. M. bandyta susisiekti, tačiau nepavyko. Vedant J. A. į tarnybinį automobilį, šis pradėjo elgtis agresyviai, spardytis kojomis, stangrinti rankas, keikti, todėl J. A. atžvilgiu buvo panaudotos judesių ribojimo priemonės – antrankiai. Atvykę Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai apžiūrėjo J. A., tačiau sužalojimų nenustatė. J. A. elgėsi neadekvačiai, priekaištavo, kad išgelbėjo jį iš degančio namo, kartojo, kad kitą dieną padarys tą patį, todėl GMP darbuotojai nusprendė pristatyti J. A. į VšĮ Šakių ligoninė priėmimo skyrių tolimesnei apžiūrai, kur gydytojai nusprendė su policijos palyda išvežti J. A. į Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektorių. Filmuota BODYCAM (b. l. 12-13);

2024 m. kovo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota atlikta įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) apžiūra, nustatyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), matomas medinis, žalios spalvos, vieno aukšto namas, kuris stovi šiaurės-pietų kryptimi. Nuo gatvės pusės, t. y. rytų pusėje, yra keturi langai, kurių plotis 0,90 m, aukštis 1,30 m, kurie iš vidaus grotuoti. Nuo gatvės pusės, šiaurinėje namo dalyje, esančio lango apatinės dalies stiklas yra ištrūkęs. Nuo gatvės pusės namo viduryje esančios durys užrakintos. Namo šiaurinėje pusėje lango stiklas yra ištrūkęs, stiklai guli ant pievos. Langas taip pat su grotomis. Į namo vidų patenkama iš kiemo pusės, t. y. iš vakarinės pusės, per priebutį, kurio durys guli ant pievos šalia. Įėjus į priebutį per medines atviras duris patenkama į namo vidų. Įėjus patalpos viduje matomos jos pietinėje pusėje durys į kitą patalpą, kuri yra tuščia. Nuo šių durų link rytų, kampe yra sugriautos krosnies liekanos, plytos. Priešais įėjimą (iš lauko) matomos durys į koridorių, iš kurio matomos durys, per kurias būtų galimą išeiti iš namo į gatvės pusę. Nuo įėjimo, per kurį įėjo į vidų, pasukus į kairę pusę. t. y. į šiaurinę, patenkama į patalpą, kurioje ant nešvarių grindų guli tik sulūžusios durys, sulūžęs plastikinis kibiras, tuščia. Patalpos nešvarios, apleistos, mėtosi statybinių atliekų, kitų bylai nereikšmingų daiktų. Iš šios patalpos einant rytų kryptimi patenkama į kitą patalpą, kurios šiaurinė siena 3,70 m ilgio, rytinė siena 4,80 m ilgio. Patalpos dešinėje, t. y. pietinėje pusėje, prie sienos stovi išskleista sofa-lova, ant jos guli sujaukta antklodė. Už lovos link rytų pusės yra durys į minėtą koridorių. Prie šiaurinės bei rytų pusių sienų kampe stovi medinis stalas, ant kurio guli bylai nereikšmingi visokie daiktai, po stalu ant grindų guli sumesti į krūvą rūbai. Aplink ant grindų mėtosi įvairios baldų medinės dalys, kai kurios iš jų apdegusios. Nuo šiaurinės sienos 1,40 m atstumu ir nuo rytinės sienos 1,30 m atstumu ant grindų matomos išdegusios grindys 0,70 m X 0,40 m spinduliu. Toje vietoje yra pajuodavusios medinės grindys, ant jų guli pelenų, juodų medžio ir rūbų liekanų. Prie lango, esančio rytinėje patalpos dalyje, ant grindų guli televizoriaus ekranas, baldų medinės dalys. Grindys bei minėti daiktai rytinėje pusėje padengti baltos spalvos milteliais. Patalpos grindys šlapios, yra vandens, jos nešvarios. Sienos nėra aprūkusios, sienų tapetai seni, apdriskę. Patalpa ir teritorija aplink nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, ekspertinis lagaminas nenaudotas (b. l. 14-19);

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valdybos vyriausiojo specialisto G. Š. tarnybinio pranešimo Nr. 50.2-447 dėl informacijos apie kilusį gaisrą patikslinimo matyti, kad gaisro, kilusio 2024 m. kovo 29 d. 23.15 val. T. M. priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), židinio priežastis yra namo šiaurinėje dalyje esančiame kambaryje ant grindų šiaurės rytiniame kambario kampe. Gaisro priežastis – tyčinė žmonių veika (padegimas) (b. l. 20-28);

Iš Šakių rajono savivaldybės administracijos S. seniūnijos rašto matyti, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamo turto registro centro duomenimis priklauso T. M. (b. l. 29);

Pagal savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą T. M. pateikė nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bako išrašą, iš kurio matyti, kad nekilnojamasis turtas – nuosavybė, esanti (duomenys neskelbtini), priklauso T. M. (b. l. 45-49);

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas prijungtas byloje daiktu, turinčiu reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti.

Kaltinamojo J. A. gynėjas advokatas Kęstutis Gudynas paaiškino, kad jo ginamasis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje. J. A. veikos padarymo metu dėl jam konstatuoto silpnaprotystės sindromo – psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, anamnezinio sindromo, negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, negali to daryti ir dabar. Neprieštarauja, kad J. A. būtų taikomas priverstinis gydymas stacionare ir stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 122).

Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, kad J. A., būdamas nepakaltinamas – Lietuvos Respublikos BK 17 str. nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje požymius, kadangi, pasikėsino sunaikinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. tyčia uždegė kitam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name, kuriame jis tuo metu gyveno, buvusius įvairius daiktus, taip pasikėsino tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikinti kitam asmeniui priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvykę policijos pareigūnai užgesino degančius daiktus; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką tyčia uždegė kitam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name, kuriame jis tuo metu gyveno, buvusius įvairius daiktus, taip vėl pasikėsino tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikinti kitam asmeniui priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pro šalį tuo metu važiavusi moteris, pamačiusi name degančią ugnį, iškvietė ugniagesius gelbėtojus, kurie atvykę užgesino degančius daiktus; toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką tyčia uždegė laikraščius kitam asmeniui priklausančio gyvenamojo namo, kuriame tuo metu gyveno, palėpėje esančioje patalpoje, taip vėl pasikėsino tyčia visuotinai pavojingu būdu sunaikinti kitam asmeniui priklausantį gyvenamąjį namą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes atvykęs ugniagesys gelbėtojas užgesino degančius laikraščius.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad J. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK 22 straipsnio 1 dalies ir BK 187 straipsnio 2 dalies požymius, kuri laikoma apysunkiu nusikaltimu, jos padarymo metu dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti ir valdyti savo veiksmų, į tai, kad ir šiuo metu serga psichikos sutrikimu, dėl ko negali suvokti ir valdyti savo veiksmų ir yra laikytinas pavojingu visuomenei, į psichiatrijos specialistų komisijos rekomendacijas, ekspertės pagrįstą išvadą teisiamajame posėdyje – teismas konstatuoja, kad J. A. būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir sprendžia, kad šiuo metu pagal jo ligos pobūdį tinkamiausia iš įstatyme numatytų yra priverstinis stacionarinis gydymas VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ bendro stebėjimo sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

J. A., kuris būdamas nepakaltinamu padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį gydymą VšĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ bendro stebėjimo sąlygomis.

Daiktą, turintį reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nutarčiai įsiteisėjus palikti bylos medžiagoje.

Teismo nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras. Nutartis gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.