Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-04-16 · Byla Nr. Iv-1887-142/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-16
Bylos Nr.
Iv-1887-142/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Mindaugas Vaičiūnas
Kategorijos
Adm. byla Nr. I-1887-142/12Proc. Nr. 3-61-3-00104-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.4; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. J., pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Vaičiūnui, atsakovės atstovei Dianai Jasinavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 12 07 įsakymo Nr. 1P-554 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.“ panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. J. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija, atsakovė) viršininko 2011 12 07 įsakymą Nr. 1P-554 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.“.

Paaiškina apie faktines aplinkybes. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (toliau – Inspekcijos Vilniaus skyrius) 2011 06 28 buvo gautas prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pareiškėjas patvirtino gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – gyvenamasis namas), statybos užbaigimo deklaraciją Nr. DSU-2939 (toliau – deklaracija). Pareiškėjas vadovavosi Statybos įstatymo 24 straipsniu, STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 37–39 punktais, Inspekcijos viršininko 2010 10 05 įsakymu Nr. 1V-139. Aplinkos ministerija 2011 09 13 raštu „Dėl pranešimo“ Nr. (16-4)-D8-8214 informavo, kad 2011 09 13 gautas pranešimas, jog gyvenamojo namo statyba nėra baigta, o Nekilnojamojo turto registre įregistruotas statinio 100 proc. baigtumas. Ministerija prašė ištirti pranešime nurodytas aplinkybes. Reaguojant į pranešimą 2011 09 22 organizuotas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)-FAK-3281 (toliau – aktas). Inspekcijos Vilniaus skyrius 2011 09 22 raštu Nr. (23.18)-2D-12133 pranešė ministerijai tyrimo rezultatus (ministerija prašė pranešti iki 2011 09 27). Pareiškėjui 2011 10 11 pateiktas 2011 10 10 pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad yra pažeistas Statybos įstatymas, kadangi Aplinkos ministerijos raštas nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 8 punktu, pateikė rašytinį paaiškinimą, jame išdėstė nesutikimo motyvus. Inspekcijoje 2011 11 07 parengta išvada Nr. (2.33)-4D-1933 „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo“. Išvadoje konstatuojama, kad pareiškėjas, rengdamas atsakymą į Aplinkos ministerijos raštą, nesurinko visų rašte nurodytoms aplinkybėms ištirti reikalingų duomenų, peržengė savo kompetencijos ribas, pripažindamas, kad gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus, netinkamai atliko Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nustatytus reikalavimus, Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.26 punkte nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, nesivadovavo Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų inspekcijos viršininko 2010 05 17 įsakymu Nr. 1V-84, 46.5 punktu ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1., 2.3., 2.5. punktuose nustatytais reikalavimais. Nurodyta, kad patvirtinęs 2011 06 28 deklaraciją pareiškėjas neįvertino, kad deklaracija nebuvo tinkamai užpildyta, nenustatė, kad gyvenamojo namo statyba vykdoma neturint statybą leidžiančio dokumento, nesivadovavo Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 dalimi. Nurodyta, kad už pažeidimus pareiškėjui skirtina tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Inspekcijos viršininkė 2011 12 07 įsakymu Nr. 1P-554 pripažino, kad pareiškėjas padarė išvadoje nurodytus pažeidimus, ir jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškina, kad su pažeidimu nesutinka visiškai. Dėl atsakymo į Aplinkos ministerijos raštą paaiškina, kad vertinant, ar jis teisingai atsakė į raštą, visų pirma, būtina įvertinti rašto turinį, t. y. aplinkybes ir faktus, kuriuos prašoma ištirti. Pareiškėjui rašte nurodytų klausimų nagrinėjimas buvo pavestas 2011 09 19. Pareiškėjas remiasi Inspekcijos viršininko 2010 05 17 įsakymu Nr. 1V-84 patvirtintų taisyklių 6 punktu. Paaiškina, kad rašte nurodyta pranešimo esmė yra abejonė dėl gyvenamojo namo faktinio statybos baigtumo. Todėl pareiškėjas privalėjo patikrinti gyvenamojo namo baigtumą. Pareiškėjas nedelsdamas organizavo ir 2011 09 22 atliko faktinių duomenų patikrinimą. Rezultatai užfiksuoti Faktinių aplinkybių patikrinimo akte. Jame konstatuota, kad skyriuje turima informacija leidžia daryti išvadą, kad gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nesutinka, kad privalėjo organizuoti pakartotinį kadastro duomenų nustatymą. Inspekcija, jau atlikdama gyvenamojo namo statybos teisėtumo patikrinimą, 2011 11 17 organizavo gyvenamojo namo faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu nustatyti faktiniai duomenys buvo fiksuoti 2011 11 17 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-4202. Inspekcijos specialistai nustatė, kad gyvenamojo namo išorės sienų matmenys atitiko kadastro duomenis, fiksuotus namo byloje. Pareiškėjas kadastro duomenų nustatymo darbų neatliko, todėl negalima teigti, kad jis viršijo savo kompetenciją. Remiasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsniu, Inspekcijos nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2003 07 09 įsakymu Nr. 349, ir aiškina, kad nurodyti teisės aktai nesuteikia teisės inspekcijai vykdyti kadastro duomenų nustatymo darbų. Todėl pareiškėjas neturėjo teisės atlikti kadastro duomenų nustatymo darbų ir jų nevykdė. Inspekcijos specialistai 2011 11 17 aktu nustatė iš esmės tas pačias aplinkybes ir tokiu pačiu būdu, kaip ir pareiškėjas. Mano, kad jo darbas vertintas tendencingai. Nei išvadoje, nei įsakyme nėra nurodoma argumentų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas privalėjo organizuoti pakartotinius namo kadastrinių duomenų nustatymo darbus. Taip pat nenurodomos aplinkybės, kurios galėjo sukelti pagrįstų abejonių, kad kadastro duomuo – namo 100 proc. baigtumas – yra neteisingas. Inspekcija įsakymą grindžia ir tuo, kad atsakydamas ministerijai pareiškėjas rėmėsi netinkamomis teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas su tokiais teiginiais nesutinka. Pažymi, kad atsakymas buvo grindžiamas ne vien STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 32 ir 42 punktų nuostatomis, bet ir STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nuostatomis. Todėl nebuvo pagrindo teigti, kad atsakymas buvo nemotyvuotas. Be to, inspekcija nepaneigė, kad šiuo atveju taikytinos ir STR „Statybos užbaigimas“ nuostatos. Pareiškėjo nuomone, šio STR nuostatos turėjo būti taikomos. Todėl išvados ir įsakymo teiginiai, kad rengdamas atsakymą pareiškėjas nesurinko visų rašte nurodytoms aplinkybėms ištirti reikalingų duomenų, rėmėsi netinkamomis teisės aktų nuostatomis ir peržengė savo kompetencijos ribas, yra nepagrįsti ir neteisėti.

Dėl deklaracijos patvirtinimo paaiškina, kad įsakyme nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas, tvirtindamas deklaraciją, neįvertino, kad deklaracija nėra tinkamai užpildyta, ir nenustatė, kad statyba vykdyta neturint statybą leidžiančio dokumento. Nėra ginčo dėl to, kad deklaracija turėjo būti registruojama ir tvirtinama, kaip tai nustato STR „Statybos užbaigimas“ 36.1 punktas, 38 ir 39 punktai. Neginčijama ir pareiškėjo teisė tvirtinti ir teikti registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pareiškėjas remiasi nurodyto STR 37 punktu, 8.3 punktu. Paaiškina, kad 2011 06 28 skyriuje buvo gautas prašymas, kartu pateikti du deklaracijos egzemplioriai, gyvenamojo namo projektas su statybą leidžiančiu dokumentu, statinio kadastro duomenų bylos kopija ir pažyma apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą. Taigi buvo pateikti visi dokumentai, kuriems esant deklaracija turėjo būti tvirtinama. Išvadoje ir įsakyme nurodyta, kad deklaracija buvo netinkamai užpildyta. Tačiau tokie teiginiai nepagrįsti teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas taip pat nežino teisinės nuostatos, kurį suteiktų jam teisę atsisakyti tvirtinti deklaraciją tuo atveju, jeigu į deklaraciją nėra įrašyti tam tikri duomenys. Tuos reikiamus duomenis buvo galima nustatyti iš pateiktų dokumentų. Šiuo atveju buvo pateikti visi STR „Statybos užbaigimas 37 punkte reikalaujami dokumentai. Inspekcija dėl kadastro duomenų bylos pateikimo rėmėsi tuo, kad namo kadastro duomenų byloje jos sudarymo data yra vėlesnė nei deklaracijos patvirtinimo data. Pažymi, kad tai yra įprasta praktika, kad nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys yra tikslinami, koreguojami, sudaromos naujos ir patikslintos bylų versijos, kurias kadastro duomenų tvarkytojui teikia asmenys, kuriems tokia teisė yra suteikta teisės aktais. Mano, kad šiuo konkrečiu atveju statytojas su prašymu skyriui pateikė kadastro duomenų bylos kopiją, kurią vėliau tikslino ir keitė, galimai buvo užsakęs naujus namo kadastro duomenų nustatymo darbus. Dėl to buvo sudaryta kita namo kadastro duomenų byla, kuri ir buvo pateikta kadastro duomenų tvarkytojui. Nežino, kokiems teisės aktams prieštarauja tokia praktika. Bet kuriuo atveju nurodoma aplinkybė negalėjo įtakoti deklaracijos tvirtinimo teisėtumo, nes ši aplinkybė atsirado jau po deklaracijos patvirtinimo. Inspekcija tvirtina, kad pareiškėjas privalėjo netvirtinti ir neregistruoti deklaracijos, nes namas pastatytas be statybą leidžiančio dokumento. Pareiškėjas nesutinka. Paaiškina, kad statybą leidžiantis dokumentas buvo pateiktas kartu su statytojo prašymu kaip 2 priedas. Pažymi, kad STR „Statybos užbaigimas“ 37 punkto nuostatose nenumatyta, kad tokį dokumentą reikia pateikti su prašymu tvirtinti deklaraciją. Remiasi ir minėto STR 40 punktu. Todėl net ir nesant statybą leidžiančio dokumento, pareiškėjas privalėjo tvirtinti deklaraciją.

Paaiškina, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Remiasi VTĮ 2 straipsnio 12 dalimi. Pareiškėjas visas jam pavestas užduotis vykdė tinkamai, teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Nepažeidė jokių išvadoje ir įsakyme nurodytų teisės aktų. Todėl pareiškėjo veiksmai negalėjo būti pripažinti tarnybiniu nusižengimu. Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ir paaiškina, kad pareiškėjo argumentai paneigia įsakymu pripažintus išvados argumentus ir motyvus, kuriais yra grindžiamas tarnybinės nuobaudos paskyrimas pareiškėjui.

Teisme pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė tenkinti nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (t. I, b. l. 73-82) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina apie faktines aplinkybes. Inspekcija 2011 10 03 gavo l. e. Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas I. Š. tarnybinį pranešimą Nr. 4D-1670 dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Inspekcijos viršininko 2011 10 07 įsakymu Nr. 1P-461 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo“ pradėtas tirti Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A. J. tarnybinis nusižengimas. Pareiškėjas apie tai informuotas 2011 10 10 pranešimu Nr. (2.33)–4D-1733 „Apie tarnybinį nusižengimą“, paprašytas pateikti paaiškinimą dėl pranešime nurodyto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjui pateikti įtarimai pažeidus VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, Valstybės tarnautojų etikos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 06 24 nutarimu Nr. 968 (toliau – Valstybės tarnautojų etikos taisyklės) 2.1, 2.3, 2.5 punktus, Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Inspekcijos viršininko 2010 05 17 įsakymu Nr. 1V-84 (toliau – Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklės), 46.5 punktą ir statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 09 28 įsakymu Nr. D1-828 (toliau – STR „Statybos užbaigimas“) nuostatas. A. J. 2011 10 14 pateiktame paaiškinime nurodė, kad nepadarė tarnybinio nusižengimo. Inspekcijos Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Agilė Arlauskaitė, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, Inspekcijos viršininkui 2011 11 07 pateikė tarnybinio nusižengimo tyrimo motyvuotą išvadą Nr. (2.33)-4D-1933, kuria remdamasis Inspekcijos viršininkas 2011 12 07 įsakymu Nr. 1P-554 pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas tarnybinius nusižengimus padarė, nagrinėdamas Aplinkos ministerijos 2011 09 13 raštą ir tvirtindamas deklaraciją apie statybos užbaigimą (2011 06 28 registracijos Nr. (23.35)DSU-2939).

Inspekcija nesutinka, kad pareiškėjas tinkamai išnagrinėjo Aplinkos ministerijos 2011-09-13 raštą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad Inspekcija 2011 09 15 gavo Aplinkos ministerijos 2011 09 13 raštą, kuriame nurodyta, kad „Aplinkos ministerija korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ 2011-09-13 gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), Tarandėje, Vilniaus m., pastatyti blokuoti gyvenamieji namai, kurių statyba ir apdaila nėra baigta, tačiau Nekilnojamo turto registre įregistruoti kaip 100% statybos baigtumo statiniai. Pareiškėjo manymu, tai prieštarauja teisės aktų reikalavimams“. Aplinkos ministerija prašė ištirti pranešime nurodytus faktus ir apie tyrimo rezultatus iki 2011 09 27 informuoti Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamentą. Šį Aplinkos ministerijos persiųstą pranešimą pavesta nagrinėti Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui A. J.. Inspekcijos Vilniaus skyrius atsakymą Aplinkos ministerijai pateikė 2011 09 22 raštu Nr. (23.18)-2D-12133, kurį parengė A. J.. Šiame Inspekcijos Vilniaus skyriaus rašte formaliai nurodyta, kad siekiant objektyviai išnagrinėti ir įvertinti pranešime nurodytas aplinkybes, 2011 09 22 buvo organizuotas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)-FAK-3281, nurodyta, kokie duomenys užfiksuoti patikrinimo metu. Aplinkos ministerija buvo informuota apie tai, kokiais teisės aktais vadovaujantis vykdomos statybos užbaigimo procedūros, taip pat nurodyta, kokia tvarka deklaracijos apie statybos užbaigimą ginčijamos teisme.

Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte buvo prašoma išnagrinėti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumą esant nebaigtiems šio gyvenamojo namo statybos ir apdailos darbams. Taigi Inspekcijos Vilniaus skyrius (konkrečiai A. J.), gavęs pranešimą apie galimus pažeidimus, susijusius su statinio (kuris galimai nebuvo baigtas statyti) statybos užbaigimu ir registravimu Nekilnojamojo turto registre, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais statybos teisinius santykius (taip pat statybos valstybinės priežiūros atlikimą), privalėjo patikrinti, ar statinys yra užbaigtas statyti, ir, ar pagrįstai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. A. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo metu remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 10 07 išrašu buvo nustatyta, kad pranešime nurodytas statinys įregistruotas A. J. patvirtintos 2011 06 28 deklaracijos ir 2011 08 25 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Taigi nagrinėdamas Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte nurodytas aplinkybes, A. J. turėjo nustatyti, ar pagrįstai statytojai pateikė Inspekcijai tvirtinti minėtą deklaraciją apie statybos užbaigimą. Nustačius pažeidimus, susijusius su statinio statybos užbaigimu ir 2011 06 28 deklaracijos pateikimu, Inspekcijai, vadovaujantis STR „Statybos užbaigimas“ 48 ir 49 punktais, yra numatyta teisė ir pareiga ginčyti neteisėtą deklaraciją teisme. A. J. parengtame Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 rašte nurodyta, kad statinio faktinių duomenų patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad vyksta baigiamieji sklypo tvarkymo darbai. Šiame rašte taip pat padaryta išvada, kad gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus. Šią išvadą rašte A. J. grindė STR „Statybos užbaigimas“ 32 ir 42 punktų nuostatomis. Minėtos nuostatos reglamentuoja statybos užbaigimo procedūras, kurias atlikus surašomas statybos užbaigimo aktas – STR „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju po statinio statybos užbaigimo turėjo būti surašoma (ir buvo surašyta) deklaracija apie statybos užbaigimą. Taigi minėtomis STR „Statybos užbaigimas“ 32 punkto ir 42 punkto nuostatomis A. J. negalėjo vadovautis. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad minėtos STR „Statybos užbaigimas“ nuostatos turėtų būti taikomos ir tvirtinant deklaracijas apie statybos užbaigimą. STR „Statybos užbaigimas“ 32 punkte įtvirtinta specialioji teisės norma dėl daugiabučių namų apdailos apimties išduodant statybos užbaigimo aktą, tuo tarpu užbaigus daugiabučių gyvenamųjų namų statybą deklaracija apie statybos užbaigimą apskritai negali būti surašyta, nes privalomas statybos užbaigimo aktas. STR „Statybos užbaigimas“ 42 punktas (kuriame nurodyta, kad žiemos metu, nesant galimybės užbaigti sklypo sutvarkymo darbų, procedūros gali būti atliekamos ir statybos užbaigimo aktas pasirašomas neužbaigus šių darbų) negalėtų būti taikomas dar ir todėl, kad 2011 06 28 deklaracija buvo pateikta tvirtinti ne žiemos metu. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 raštas taip pat buvo grindžiamas Statybos įstatymo ir statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 12 30 įsakymu Nr. D1-708, 8 priedo 8.3 punktu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo padarytos išvados yra nepagrįstos teisės aktų nuostatomis. Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 rašte nurodytos Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatos yra bendro pobūdžio ir nepagrindžia šio rašto teiginio, kad statinio baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus. STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 8.3 punktas taip pat apibrėžia tik bendrąsias statinio techninio projekto sudedamąsias dalis. Tuo tarpu Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 rašte nėra užsimenama apie tai, ar šis statybos techninis reglamentas galiojo konkretaus tikrinto statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos metu, ar apskritai buvo parengtas ir Vilniaus skyriui pateiktas šio statinio techninis projektas, kas yra numatyta konkretaus tikrinto statinio techniniame projekte, ar A. J. tokį projektą tikrino, ar faktiškai atlikti statybos darbai atitinka projekto sprendinius. Atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 rašte yra pabrauktos STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 8 priedo 8.3 punkto nuostatos, susijusios su reikalavimais daugiabučių gyvenamųjų namų vidaus apdailos darbais, nors 2011 06 28 deklaracija, kuria remiantis statinys buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, buvo surašyta ne dėl daugiabučio gyvenamojo namo, o dėl dvibučio gyvenamojo namo statybos užbaigimo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, atsakovė teigia, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 rašte padaryta išvada, kad gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus, nepagrįsta teisės aktų nuostatomis, todėl nemotyvuota. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, statinio 100 procentų baigtumas buvo nustatytas 2011 08 25 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje (kadastrinius matavimus atliko UAB „NT matavimai“). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 dalį, statinio baigtumo procentas yra vienas iš statinio kadastro duomenų. Inspekcijos kompetencijai nėra priskirta kadastrinių matavimų atlikimo kontrolė, todėl Inspekcija negali nustatyti, ar statinio 100 procentų baigtumas 2011 08 25 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje buvo nustatytas pagrįstai. Atkreipia dėmesį, kad A. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nebuvo padaryta išvada, kad A. J. privalėjo organizuoti pakartotinių kadastrinių matavimų atlikimą, apie ką nurodo pareiškėjas. Inspekcija, kaip statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, gali nustatyti tik tai, ar atlikti visi statybos darbai, numatyti statinio projekte, t. y. nustatyti atliktų statybos darbų mastą. Atsižvelgiant į tai, A. J., Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 rašte padaręs išvadą, kad gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat peržengė savo kompetencijos ribas. Pats A. J. ir paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo, ir skunde teismui pripažįsta, kad jo kompetencijai nėra priskirta atlikti kadastrinių matavimų ar jų kontrolės. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo daroma išvada, kad Inspekcijos specialistai 2011 11 17 pakartotinai patikrinę statinį vietoje nustatė tokias pačias aplinkybes kaip ir A. J.. Atkreipia dėmesį, kad 2011 11 17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-4202 nurodyta tik tai, kad statinio išorės sienų matmenys atitinka kadastro duomenis, fiksuotus kadastrinių matavimų byloje, o ne tai, kad šio statinio baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nei Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 rašte, nei prie jo pridėtame 2011 09 22 patikrinimo akte nėra nurodytas atliktų darbų mastas, t. y. konkretūs duomenys apie tai, ar atlikti visi darbai, numatyti statinio projekte. Šiuos duomenis A. J. privalėjo nustatyti vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą. Iš A. J. darytų nuotraukų, pridėtų prie 2011 09 22 patikrinimo akto, matyti, kad patikrinimo vietoje atlikimo metu nebuvo visiškai baigti statinio stogo statybos darbai, tačiau šios aplinkybės A. J. nebuvo aprašytos. Nenagrinėdamas statinio projekto sprendinių, A. J. negalėjo padaryti išvados, kad teisės aktų pažeidimų nėra. Todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje ir skundžiamame įsakyme pagrįstai buvo pripažinta, kad A. J. netinkamai įvertino Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte nurodytas aplinkybes, neatliko visų būtinų atlikti veiksmų, tinkamai neatsakė į šiame rašte keliamus klausimus, vadovavosi netinkamomis teisės aktų nuostatomis, šis jo elgesys nulėmė tai, kad 2011 09 22 raštas buvo nepagrįstas teisiniais ir faktiniais duomenimis.

Nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais, kad jis tinkamai atliko savo pareigas, tvirtindamas 2011 06 28 deklaraciją, nes teisės aktų nuostatų analizė, Inspekcijoje nustatytų faktinių aplinkybių visuma ir priešingų įrodymų nebuvimas leidžia daryti priešingą išvadą. Inspekcijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2011 06 28 deklaraciją apie statybos užbaigimą patvirtino Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistas A. J.. Atsakovė remiasi deklaracijos tvirtinimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, STR „Statybos užbaigimas“ redakcijos 34 punktu, 35.3 punktu, 36.1 punktu, 37 punktu, 38 punktu, 40 punktu. Statinio statytojai M. R., V. B. D., V. S., J. M. ir V. M. pateikė Inspekcijos Vilniaus skyriui 2011 06 23 prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą ir užpildytą deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ prie įregistruoto prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nebuvo pridėti jokie dokumentai. A. J. patvirtintoje 2011 06 28 deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta, kad baigta neypatingo statinio gyvenamojo namo (2 butų pastato), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis gyvenamoji, statyba. Šioje deklaracijoje nenurodytas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas (nors dvibučiam gyvenamajam namui jie yra privalomi pagal Statybos įstatymo 20, 23 straipsnių, statybos techninių reglamentų nuostatas), nenurodytas statinio statybos vadovas. Taip pat nenurodytos statinio bendrųjų rodiklių reikšmės pagal statinio projektą, kurios gali būti nenurodomos tik tais atvejais, kai statinio projektas nebuvo rengiamas (šiuo atveju jis privalėjo būti rengiamas, todėl minėti duomenys privalėjo būti pateikti). Todėl deklaracija nebuvo užpildyta pagal STR „Statybos užbaigimas“ 5 priedo reikalavimus, dėl šios priežasties ji negalėjo būti laikoma dokumentu (neatitiko visų deklaracijai, kaip dokumentui, keliamų reikalavimų dėl minėtų rekvizitų nebuvimo) ir negalėjo būti tvirtinama Inspekcijos Vilniaus skyriuje. Inspekcija, siekdama išsamiai ištirti visas tarnybinio nusižengimo tyrimui svarbias aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kad Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ prie įregistruoto prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą nebuvo pridėti jokie dokumentai, 2011 10 07 raštu Nr. (1.6)-2D-12990 kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama pateikti statinio 2011 08 25 kadastrinių matavimų bylos kopiją, remiantis kuria statinys buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Prašomus dokumentus Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pateikė su 2011 10 27 raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-29752. Inspekcija 2011 10 11 raštu Nr. (7.9)-2D-13123 taip pat kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama pateikti statinio projekto ir statybą leidžiančių dokumentų patvirtintas kopijas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 10 26 raštu Nr. A51-41719 informavo Inspekciją, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuo 2002 07 01 nėra išdavusi minėtam statiniui statybos leidimo. Inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 10 26 organizavo statinio faktinių duomenų patikrinimą vietoje, Inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė I. J. žodžiu A. J. paprašė pateikti su 2011 06 28 deklaracija susijusius dokumentus, tačiau šie dokumentai nebuvo pateikti. Šių dokumentų A. J. nepateikė ir teikdamas paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. 2011 10 26 vykusio faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (registracijos data 2011 10 27, registracijos Nr. (7.9)-FAK-3873). Faktinių duomenų patikrinime dalyvavo statytojų atstovu prisistatęs T. K., jis su statinio statybos darbais susijusių dokumentų nepateikė, tačiau pažadėjo juos pateikti iki 2011 11 02. Inspekcijos Vilniaus skyriui 2011 11 02 buvo pateiktos 1989 m. parengto dvibučio gyvenamojo namo sklype Nr. 13, Tarandėje, projekto ir Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Lenino rajono vyriausiojo architekto 1989 10 23 išduoto leidimo vykdyti individualią statybą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 1989 m. leidimas) nepatvirtintos kopijos. 1989 m. leidimas išduotas L. Z., jame nurodyta, kad statytojas statybą privalo užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1992 10 23. 1989 m. leidime taip pat yra padarytas įrašas „Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas iki 2012.01.30“ ir yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus vyriausio specialisto P. Š. spaudas ir parašas. Inspekcija 2011 11 09 raštu Nr. (7.9)-2D-14640 ir 2011 11 30 raštu Nr. (7.9)-2D-15930 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama suteikti informaciją apie tai, ar buvo išduodami ar pratęsiami statybos leidimai statinių statybai žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvęs sklypas Nr. 13, Tarandėje). Vilniaus rajono savivaldybės administracija Inspekcijai atsakė 2011 11 18 raštu Nr. A33-5694-(4.20) ir 2011 12 09 raštu Nr. A33-6122-(4.20), kuriuose buvo nurodyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija statybos leidimų statinių statybai minėtame žemės sklype nėra nei išdavusi, nei pratęsusi (nurodė, kad neturi tokių duomenų), taip pat informavo, kad negali paaiškinti, kodėl ant 1989 10 23 leidimo vykdyti individualią statybą Nr. (duomenys neskelbtini) yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus vyriausio specialisto P. Š. spaudas ir parašas, kadangi šis asmuo yra miręs (2005 m.). Inspekcijos surinkti įrodymai patvirtina tai, kad 2011 06 28 deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodytas statinys buvo pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcijos Vilniaus skyriui 2011 11-02 pateiktas 1989 m. leidimas buvo išduotas ne šioje deklaracijoje nurodytiems statytojams, o buvusiam žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, savininkui L. Z., kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis sklypo nuosavybės teise nevaldo nuo 2000 07 27. Nei 2000 m., kai L. Z. perleido žemės sklypą Petrui Penikui, nei 2011 m., kai Petras Penikas perleido žemės sklypą statinio statytojams, teisės aktai nenumatė galimybės žemės sklypą įsigijusiam asmeniui vykdyti statybą pagal buvusiam žemės sklypo savininkui išduotą statybos leidimą, jei statyba pagal šį statybos leidimą nebuvo pradėta iki žemės sklypo perleidimo. Be to, 1989 m. leidime buvo nurodyta, kad statyba turi būti užbaigta ir pateikta valstybinei priėmimo komisijai iki 1992 10 23, todėl šis leidimas neteko galios 1992 10 23. Juridinių asmenų registro duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės administracija įregistruota Juridinių asmenų registre 1997 m., todėl įrašas apie 1989 m. leidimo galiojimo pratęsimą galėjo būti padarytas tik po 1997 m. Kadangi tuo metu minėto 1989 m. leidimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, jo pratęsti jau nebuvo galimybės. Daro išvadą, kad 1989 m. leidime padarytas įrašas apie jo galiojimo tariamą pratęsimą neturi jokios juridinės galios. Remiantis 2011 06 23 prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikimo Inspekcijos Vilniaus skyriui metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai turi būti rengiamas statybos projektas ir gautas leidimas statyti naują statinį. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama ir, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, laikoma savavališka statyba. Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys yra pastatytas savavališkai, tai tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, statinio statytojai neturėjo teisės pateikti deklaracijos apie savavališkai pastatyto statinio statybos užbaigimą Inspekcijos Vilniaus skyriui, o A. J. neturėjo teisės jos tvirtinti. A. J. skunde nurodo, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis jis privalėjo patvirtinti deklaraciją (t. y. negalėjo atsisakyti jos tvirtinti), taip pat nurodo, kad neprivalėjo tikrinti statybos teisėtumo. STR „Statybos užbaigimas“ 5 priede nustatyta deklaracijos, teikiamos Inspekcijai, forma yra patvirtinta tam, kad asmenys, teikiantys deklaracijas, jos laikytųsi, o Inspekcijos pareigūnai, kurie šias deklaracijas registruoja ar tvirtina, galėtų patikrinti, ar jos tinkamai užpildytos. Tai, jog 2011 06 28 deklaracija nebuvo tinkamai užpildyta, tik įrodo, kad A. J. negalėjo jos tvirtinti, o vadovaudamasis bendrosiomis teisės aktų, reglamentuojančių prašymų nagrinėjimo tvarką (Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 08 22 nutarimu Nr. 875, Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių), nuostatomis turėjo atsisakyti tenkinti statytojų prašymą. A. J. skunde teigia, kad jis nežino jokių teisės aktų, kurie suteiktų teisę netvirtinti deklaracijos, jei ji užpildyta neteisingai, tačiau prie jos pridėti reikiami dokumentai. Pareiškėjas nurodo, kad jis neva gilinosi į 2011 06 28 deklaracijos priedus, tačiau šiuo atveju jis turėjo pastebėti ir nustatyti, kad pateiktas 1989 m. leidimas yra išduotas ne asmenims, kurie deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyti kaip statytojai, taip pat, kad 1989 m. leidimas yra negaliojantis. Esant akivaizdiems įrodymams, kad statyba yra savavališka, A. J. turėjo atsisakyti tenkinti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir imtis veiksmų, nustatytų statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame aplinkos ministro 2010 09 28 įsakymu Nr. D1-827.

Pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis buvo nustatyta ir išsamiai aprašyta 2011 11 07 išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas Inspekcijos viršininko 2011 12 07 įsakymas. Pareiškėjo veiksmuose buvo nustatyti visi privalomi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs subjektas, nusižengimą padariusio asmens kaltė, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, jie visi buvo išsamiai aptarti 2011 11 07 išvadoje apie tarnybinio nusižengimo tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad tam tikro administracinio sprendimo motyvai nebūtinai privalo būti visiškai aiškūs iš paties sprendimo turinio, jie gali būti išdėstyti administraciniame sprendime nurodytuose dokumentuose. Šiuo atveju Inspekcijos viršininkas 2011 12 07 įsakyme nurodė teisės aktų nuostatas, t. y. teisinį sprendimo pagrindą, trumpai išdėstė faktinį sprendimo pagrindą ir taip pat pažymėjo, kad šis įsakymas priimamas atsižvelgiant į 2011 11 07 tyrimo išvadą, kurioje išsamiai išnagrinėta ir nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Nustačius visus privalomus tarnybinio nusižengimo požymius, konkreti tarnybinė nuobauda parinkta atsižvelgiant į VTĮ 29 straipsnyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą Inspekcijoje buvo nustatyta, kad A. J. tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo, A. J. savo kaltės nepripažino. Tyrimo metu buvo nustatyta VTĮ 30¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta valstybės tarnautojo tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė – per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas. A. J. išvados surašymo metu turėjo (ir šiuo metu turi) dvi galiojančias tarnybines nuobaudas dėl netinkamai vykdytų valstybės tarnautojo pareigų (Inspekcijos viršininko 2011 02 04 įsakymu Nr. 1P-55 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o 2011 06 20 įsakymu Nr. 1P-272 skirta tarnybinė nuobauda – pastaba). Buvo įvertinta ir tai, kad 2010 m. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje A. J. tiesioginis vadovas – Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėja D. V. A. J. tarnybinę veiklą įvertino gerai. Buvo įvertinti A. J. netinkamo pareigų vykdymo sukelti padariniai. A. J. tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamus padarinius, t. y. Aplinkos ministerijai buvo pateiktas nepagrįstas atsakymas į jos 2011 09 13 raštą, be to, Inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius turėjo nagrinėti Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte nurodytas aplinkybes iš naujo, tai sudarė papildomą darbo krūvį šio skyriaus specialistams, nors minėti klausimai galėjo ir turėjo būti išspręsti Inspekcijos Vilniaus skyriuje gavus Aplinkos ministerijos 2011 09 13 raštą. Remiantis neteisėtai patvirtinta Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 06 28 deklaracija apie statybos užbaigimą statinys buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Todėl Inspekcija turėjo inicijuoti deklaracijos teisminį panaikinimą, kaip yra nustatyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje, 6 dalyje, STR „Statybos užbaigimas“ 48 punkte. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Pažymi, kad pareiškėjo pažeidimai padaryti vykdant įprastas A. J. funkcijas (o ne sudėtingas ir naujas užduotis), todėl jis gerai išmanė tokių pareigų atlikimo reikalavimus ir privalėjo jų laikytis, tačiau nesilaikė. Taigi, atsižvelgus į paminėtų aplinkybių visumą: į A. J. tarnybinių nusižengimų aplinkybes ir padarinius, tarnybinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę, A. J. tarnybinę veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, nusižengimo padarymą netiesiogine tyčia, 2011 11 07 išvadoje pasiūlyta už A. J. padarytą tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą, nurodytą VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte – griežtą papeikimą, kuri ir buvo paskirta Inspekcijos viršininko 2011 12 07 įsakymu.

Atsiliepimas

Atstovė teisme palaikė atsiliepimą, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. J. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas pareiškėjui paskirta Inspekcijos viršininko 2011 12 07 įsakymu Nr. 1P-554 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.“, kurį pareiškėjas prašo panaikinti. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už nustatytus tarnybinius pažeidimus, kuriuos pareiškėjas padarė, nagrinėdamas Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte Nr. (16-4)-D8-8214 nurodytas aplinkybes ir 2011 06 28 patvirtindamas deklaraciją apie statinio statybos užbaigimą (reg. Nr. (23.35)DSU-2939). Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas, nagrinėdamas Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte nurodytas aplinkybes ir parengdamas Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 raštą nesurinko visų Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte nurodytoms aplinkybėms ištirti reikalingų duomenų, Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 rašte rėmėsi netinkamomis teisės aktų nuostatomis ir peržengė savo kompetencijos ribas, pripažindamas, kad statinio baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus, netinkamai atliko VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.26 punkte nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, nesivadovavo Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių 46.5 punktu ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5 punktuose nustatytais valstybės tarnautojų etikos principais, netinkamas pareigų vykdymas buvo padarytas netiesiogine tyčia, dėl šių veiksmų atsirado pasekmės (tarp veiksmų ir pasekmių egzistuoja priežastinis ryšys), dėl to padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas, 2011 06 28 patvirtinęs M. R., V. B. D., V. S., J. M. ir V. M. pateiktą tvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą (reg. Nr. (23.35)DSU-2939), neįvertinęs, kad pateikta deklaracija nėra tinkamai užpildyta, nenustatęs, kad statinio statyba vykdyta neturint projekto ir statybą leidžiančio dokumento, netinkamai atliko VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, pareigybės aprašymo 7.26 punkte ir Inspekcijos viršininko 2010 10 05 įsakyme Nr. 1V-139 nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, nesivadovavo Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 28 dalimi, STR „Statybos užbaigimas“ 37 punktu, 5 priedu ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5 punktuose nustatytais valstybės tarnautojų etikos principais, todėl padarė tarnybinį nusižengimą (t. I, b. l. 57-58, 67-68).

Įsakymą Inspekcijos viršininkas priėmė atsižvelgęs į Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Teisės ir personalo skyriaus vyriausiosios specialistės Agilės Arlauskaitės 2011 11 07 išvadą Nr. (2.33)-4D-1933 „Dėl Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada) (t. I, b. l. 40-56). Todėl laikytina, kad nuobaudos skyrimo faktinės aplinkybės ir motyvai yra ir išvadoje.

Pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas po to, kai Inspekcijoje buvo gautas l. e. Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas I. Š. 2011 10 03 tarnybinis pranešimas Nr. 4D-1670, kuriame l. e. Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas I. Š. nurodė, kad Aplinkos ministerijos Kontrolės skyriaus vedėja 2011 09 30 informavo apie galimai netinkamai išnagrinėtą Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte Nr. (16-4)-D8-8214 pateiktą pranešimą (reg. Nr. 1D-16249). Susipažinusi su Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 raštu Nr. (23.18)-2D-12133, l. e. Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas I. Š. padarė išvadą, kad Aplinkos ministerijos pranešimas neišnagrinėtas (nepaisant to, kad nei rašte, nei faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. (23.31)-FAK-3281 nenurodytas atliktų darbų mastas, rašte padaryta išvada, kad gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimams, nors iš pridėtų nuotraukų matyti, kad statyba nebaigta, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pateiktame kartu su Aplinkos ministerijos pranešimu, nurodyta, kad 5 butų gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas remiantis deklaracija, todėl galimai pažeistas Statybos įstatymas) ir prašo spręsti dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo (t. I, b. l. 83). Inspekcijos viršininkas 2011 10 07 įsakymu Nr. 1P-461 įpareigojo Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Teisės ir personalo skyriaus vyriausiąją specialistę Agilę Arlauskaitę pradėti tirti galimą Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A. J. tarnybinį nusižengimą (t. I, b. l. 84).

Pareiškėjui 2011-10-10 surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.33)-4D-1733. Pranešimas pareiškėjui įteiktas 2011-10-11. Šiuo pranešimu pareiškėjui pranešta, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. netinkamai vykdė savo pareigas. Nurodoma apie Inspekcijoje gautą l. e. Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas I. Š. 2011 10 03 tarnybinį pranešimą Nr. 4D-1670, nurodoma, kas tame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta. Prašoma pateikti paaiškinimą iki 2011-10-17. Prie pranešimo pridėtas l. e. Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas I. Š. 2011 10 03 tarnybinis pranešimas Nr. 4D-1670 (t. I, b. l. 85).

Pranešime iš esmės nurodoma apie du galimus tarnybinius nusižengimus: 1) dėl 2011 09 22 rašto parengimo; 2) įtarimas, kad deklaracija galimai patvirtinta pažeidžiant Statybos įstatymą.

Pareiškėjas pateikė 2011 10 14 paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su įtarimu dėl tarnybinio nusižengimo, Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte pateiktą pranešimą išsamiai išnagrinėjo. Paaiškino, kad buvo organizuotas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)-FAK-3281. Nustatyta, kad gyvenamojo namo baigtumas neprieštarauja teisės aktams. Todėl atsakyme buvo pateiktos išvados dėl pranešime nurodytų aplinkybių atitikimo teisės aktų reikalavimams, t. y. konstatuota, kad nepilnas gyvenamojo namo apdailos pabaigimas ir aplinkos tvarkymo darbų nepabaigimas neprieštarauja Statybos įstatymui, kitiems aktams, tarp jų STR Nr. 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Pareiškėjas neginčijo, kad faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte ir atsakyme ministerijai nėra nurodytas atliktų darbų mastas. Tačiau pareiškėjas įsitikinęs, kad neturėjo nei pareigos, nei teisės nustatyti tokius duomenis. Rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 11 straipsniu, Inspekcijos nuostatais, patvirtintais aplinkos ministro 2003 07 09 įsakymu Nr. 349, ir padarė išvadą, kad Skyriaus specialistai neturi nei įgaliojimų, nei teisių atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų (taip pat ir baigtumo procento, t. y. atliktų darbų masto) nustatymo darbus ir tokių duomenų nenustatymas ir nekonstatavimas negali būti laikomas pareiškėjui paskirtų funkcijų nevykdymu ar netinkamu vykdymu. Nesutiko su kaltinimu, kad gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas deklaracijos pagrindu, todėl pažeistas Statybos įstatymas. Teigė, kad remiantis deklaracija gyvenamasis namas turėjo būti ir teisėtai buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Rėmėsi Statybos įstatymo 24 straipsni 2 dalimi, STR Nr. 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 34–41 punktais, 44 punktu. Pareiškėjas deklaraciją 2011 06 28 patvirtino ir užregistravo, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsniu, STR Nr. 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 punktu, Inspekcijos viršininko 2010 10 05 įsakymu Nr. 1V-139, o gyvenamojo namo paskirties keitimo deklaraciją Nr. 1D-12151 užregistravo, vadovaudamasis Statybos įstatymo 24 straipsniu, STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 41 punktu ir Inspekcijos viršininko 2010-10-05 įsakymu Nr. 1V-139. Remdamasis tuo, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Tarandėje, Vilniuje, kaip 2 butų pastatas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre remiantis deklaracija, o vėliau remiantis kita deklaracija įregistruotas namo paskirties (patalpų) pakeitimas, teigė, kad Statybos įstatymo jis nepažeidė. Teigė, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareiškėjas prašė pripažinti, kad nepadarė tarnybinio nusižengimo (t. I, b. l. 33-39).

Iš nurodomų šio rašto priedų matyti, kad pareiškėjas nepateikė nei deklaracijos apie statybos užbaigimą, nei su deklaracija statytojų pateiktų dokumentų. Teisme buvo apklaustas liudytojas P. P., kuris registruoja teikiamus prašymus dėl deklaracijų tvirtinimo, o kartu prižiūri archyvą. Liudytojas patvirtino, kad nors tuo metu registruojant prašymus priedai nebuvo registruojami, tačiau archyve su prašymu tvirtinti deklaracija ir pačia deklaracija saugomi visi pateikti dokumentai. Paaiškino, kad tuo metu bet kas iš statybos inspektorių galėjo tuo dokumentus paimti ir jais naudotis. Šis liudytojas patvirtino, kad dar iki prašymo dėl deklaracijos tvirtinimo registravimo tokius prašymus priėmimo metu priima inspektoriai ir prašyme pažymima, kuris inspektorius jį priėmė. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad jis priėmė prašymą dėl deklaracijos ir tvirtino deklaraciją, dėl kurios buvo atliktas tarnybinis tyrimas. Atsižvelgiant į minėto liudytojo parodymus, taip ir buvo, kadangi prašymo kairiajame kampe nurodyta A. J. pavardė (t. I, b. l. 170). Liudytojas aiškino, kad yra sutarta, kad priimdami tokius prašymus specialistai kampe pažymi savo pavardę.

Pareiškėjo paaiškinimas patvirtina, kad pareiškėjas suprato, jog yra galimos dvi faktinių aplinkybių grupės, kurios gali būti pripažintos nusižengimu, t. y. tiek rašto paruošimas, tiek deklaracijos tvirtinimas, tačiau įrodymus pateikė tik dėl Vilniaus skyriaus 2011 09 22 rašto parengimo. T. y. pareiškėjas turėjo galimybę pateikti nusižengimo tyrimą atliekančiam valstybės tarnautojui taip pat ir visus dokumentus (kopijas), įrodančius, kad deklaracija patvirtinta pagrįstai ir teisėtai, ar nurodyti, kur reikia su tokiais dokumentais susipažinti. Todėl pareiškėjo paaiškinimas, kad jo teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo pažeistos, nes iš jo nebuvo pareikalauta įrodymų, susijusių su deklaracijos tvirtinimu, yra nepagrįstas. Be to, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjui buvo žodžiu nurodyta, kad būtina pateikti tokius dokumentus, ir pareiškėjas galiausiai juos pateikė.

Liudytoja I. J. teisme parodė, kad A. J. telefonu žodžiu pasakė, kad jis pateiktų visus dokumentus dėl statybos užbaigimo. 2011 m. spalio pabaigoje ji su A. J. vyko į vietą, tačiau jis nepateikė nei deklaracijos apie statybos užbaigimą, nei privalomų deklaracijos priedų. Tačiau vėliau šiuos dokumentus pareiškėjas jai pateikė, nors kai ji paprašė pateikti jai kadastrinių matavimų bylą, jai buvo pateikta 2011 08 26 sudaryta byla, tuomet ji surašė antrąjį faktinių aplinkybių konstatavimo aktą.

Nepaisant to, teismui pateikti deklaracijos priedai, kuriuose yra 2011 06 09 kadastrinių matavimų bylos kopija (t. I, b. l. 178-181), šiuos dokumentus pareiškėjo advokatas gavo iš Inspekcijos. Tai reiškia, kad kadastrinių matavimų byla buvo pateikta kartu su prašymu tvirtinti deklaraciją.

Pareiškėjo tarnybinis pažeidimas nagrinėjant Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte Nr. (16-4)-D8-8214 nurodytas aplinkybes tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje motyvuojamas tuo, kad Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte Nr. (16-4)-D8-8214 buvo prašoma išnagrinėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumą, kai yra nebaigti šio gyvenamojo namo statybos ir apdailos darbai. Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko 2011 10 07 išrašą, Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte nurodytas gyvenamasis namas, esantis žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas remiantis 2011 06 28 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)DSU-2939 ir 2011 08 25 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Kadastro duomenys tikslinti remiantis 2011 06 29 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)-1D-12151 ir 2011 08 30 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. A. J. 2011 09 22 rašte Nr. (23.18)-2D-12133 išvadą, kad gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus, grindė STR „Statybos užbaigimas“ 32 ir 42 punktų nuostatomis. Tačiau minėtos nuostatos reglamentuoja statybos užbaigimo procedūras, t. y. procedūras, kurias atlikus surašomas statybos užbaigimo aktas – STR „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius (8.1 ir 8.2 punktai). Nagrinėjamu atveju gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ne statybos užbaigimo akto, o deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu, todėl minėtomis nuostatomis negalėjo būti vadovaujamasi. Dėl to A. J. išvada, kad gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus, netinkamai motyvuota ir todėl nepagrįsta. Gyvenamojo namo 100 proc. baigtumas buvo nustatytas 2011 08 25 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamas daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 9 dalį, statinio baigtumo procentas yra vienas iš statinio kadastro duomenų. Inspekcijos kompetencijai nėra priskirta kadastrinių matavimų atlikimo kontrolė, todėl Inspekcija negali nustatyti, ar gyvenamojo namo 100 proc. baigtumas 2011 08 25 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje buvo nustatytas pagrįstai. Todėl A. J., 2011 09 22 rašte padaręs išvadą, kad gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus, peržengė savo kompetencijos ribas. Nei 2011 09 22 rašte, nei prie jo pridėtame 2011 09 22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)-FAK-3281 nėra nurodytas atliktų statybos darbų mastas. Iš A. J. darytų nuotraukų, pridėtų prie faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto, matyti, kad patikrinimo metu nebuvo visiškai baigti gyvenamojo namo statybos darbai. Statybos valstybinę priežiūrą atliekantys specialistai gali įvertinti, ar užbaigti visi statybos darbai, numatyti statinio projekte, t. y. atliktų darbų mastą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkta informacija patvirtina, kad pareiškėjas, nagrinėdamas Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte nurodytas aplinkybes ir rengdamas 2011 09 22 atsakymą, neturėjo gyvenamojo namo projekto, neįsitikino, ar gyvenamojo namo statybai buvo parengtas projektas, nesikreipė dėl jo gavimo į savivaldybės administraciją ar statytojus. Neturėdamas projekto, pareiškėjas negalėjo nustatyti, kokia dalis darbų, numatytų projekte, yra užbaigta, ir tuo pačiu padaryti išvados, kad nėra teisės aktų pažeidimų.

Pareiškėjo tarnybinis pažeidimas tvirtinant 2011 06 28 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)DSU-2939 tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje motyvuojamas tuo, kad deklaracija nebuvo užpildyta pagal STR „Statybos užbaigimas“ 5 priedo reikalavimus, t. y. deklaracijoje nenurodytas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas, nors dvibučiam gyvenamajam namui jie yra privalomi, nenurodytas gyvenamojo namo statybos vadovas, taip pat nenurodytos statinio bendrųjų rodiklių reikšmės pagal statinio projektą, kurios gali būti nenurodomos tik tais atvejais, kai statinio projektas nebuvo rengiamas. Todėl vien dėl šios priežasties negalėjo būti tvirtinamas. Tyrimo metu surinkti duomenys (pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) patvirtina, kad deklaracijoje nurodytas gyvenamasis namas buvo pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcijos Vilniaus skyriui 2011 11 02 pateiktas statybos leidimas išduotas ne deklaracijoje nurodytiems statytojams, o buvusiam žemės sklypo savininkui L. Z., kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo nuosavybės teise nevaldo nuo 2000 07 27. Teisės aktai nenumatė galimybės žemės sklypą įsigijusiam asmeniui vykdyti statybą pagal buvusiam žemės sklypo savininkui išduotą statybos leidimą, jei statyba pagal šį leidimą nebuvo pradėta iki žemės sklypo perleidimo. Be to leidime buvo nurodyta, kad statyba turi būti užbaigta ir pateikta valstybinei priėmimo komisijai iki 1992 10 23. Juridinių asmenų registro duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės administracija Juridinių asmenų registre įregistruota 1997 m., todėl įrašas apie leidimo galiojimo pratęsimą galėjo būti padarytas tik po 1997 m. Tuo metu leidimo galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, jis negalėjo būti pratęsiamas. Remiamasi prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 20 straipsnio 1 dalies punktu, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 28 dalimi, Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalimi ir daroma išvada, kad gyvenamojo namo statytojai neturėjo teisės pateikti deklaracijos apie savavališkai pastatyto gyvenamojo namo užbaigimą, o pareiškėjas neturėjo teisės jos tvirtinti. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byla buvo parengta vėliau nei Vilniaus skyriuje buvo patvirtinta deklaracija apie statybos užbaigimą, nors pagal STR „Statybos užbaigimas“ 37 punktą, statinio kadastro duomenų bylos kopija turi būti pateikta Inspekcijos padaliniui kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją. Pareiškėjas neįvertino, kad pateikta deklaracija nėra tinkamai užpildyta, nenustatė, ar gyvenamojo namo statyba vykdyta neturint projekto, statybą leidžiančio dokumento.

Pareiškėjas nesutinka padaręs skundžiamame įsakyme nurodytus tarnybinius pažeidimus, pažeidęs nurodytus teisės aktus. Kadangi pareiškėjas kaltinamas dėl dviejų epizodų, kiekvienas iš jų tiriamas atskirai.

Dėl Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašto Nr. Nr. (16-4)-D8-8214 nagrinėjimo (t. I, b. l. 28).

Faktinės aplinkybės yra tokios, kad Aplinkos ministerija 2011 09 13 raštu Nr. (16-4)-D8-8214 pranešė Inspekcijos viršininkei, jog Aplinkos ministerija korupcijos prevencijos „Karštąja linija“ 2011 09 13 gavo pranešimą, kad Vilniuje, Tarandėje, (duomenys neskelbtini), pastatyti blokuoti gyvenamieji namai, kurių statyba ir apdaila nėra baigta, tačiau Nekilnojamojo turto registre įregistruota, kaip 100 proc. statybos baigtumas. Pareiškėjo teigimu, tai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Aplinkos ministerija prašo ištirti pranešime nurodytus faktus ir apie tyrimo rezultatus iki 2011 09 27 informuoti Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamentą (t. I, b. l. 28). Ant rašto 2011 09 15 uždėta rezoliucija „p. A. K., p. R. A. – kontrolei. Patikrinti ir parengti išvadas“, o 2011 09 19 uždėta rezoliucija „A. J.“.

Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas A. J., t. y. pareiškėjas, kartu su vyriausiuoju specialistu Valdemaru Nenartavičiumi patikrino žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatytą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad vyksta baigiamieji sklypo tvarkymo darbai, gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus. Tikrinimo rezultatai įforminti 2011 09 22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31)-FAK-3281. Aktą pasirašė pareiškėjas ir tikrinime dalyvavęs V. N.. Kaip matyti iš šio akto, tikrinamo gyvenamojo namo savininkai tikrinime nedalyvavo (t. I, b. l. 29-30, 86-87).

Pareiškėjas parengė 2011 09 22 raštą Nr. (23.18)-2D-12133, t. y. atsakymą į Aplinkos ministerijos 2011 09 13 raštą Nr. (16-4)-D8-8214. Šiame rašte pareiškėjas nurodė, kad siekiant objektyviai išnagrinėti ir įvertinti pranešime nurodytas aplinkybes, 2011 09 22 buvo organizuotas faktinių duomenų patikrinimas vietoje ir surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)-FAK-3281, nurodė, kokie duomenys buvo užfiksuoti patikrinimo metu, t. y., kad vyksta baigiamieji sklypo tvarkymo darbai, gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus. Rašte Aplinkos ministerija informuojama apie tai, kokiais teisės aktais vadovaujantis vykdomos statybos užbaigimo procedūros, nurodomos Statybos įstatymo 24 straipsnio, STR 1.11.01:2010 32 punkto, 42 punkto, STR 1.05.06:2010 8 priedo 8.3 punkto nuostatos. Taip pat nurodyta, kokia tvarka deklaracijos apie statybos užbaigimą ginčijamos teisme, nurodyta Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis. Prie rašto pridėtas 2011 09 22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (23.31)-FAK-3281. Šį raštą pasirašė Vilniaus skyriaus vedėjas A. K. (t. I, b. l. 31-32).

Minėta, kad pareiškėjas kaltinamas tuo, jog nagrinėdamas Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte nurodytas aplinkybes ir parengdamas Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 raštą nesurinko visų Aplinkos ministerijos 2011 09 13 rašte nurodytoms aplinkybėms ištirti reikalingų duomenų, Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 09 22 rašte rėmėsi netinkamomis teisės aktų nuostatomis ir peržengė savo kompetencijos ribas, pripažindamas, kad statinio baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus, netinkamai atliko VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 7.26 punkte nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, nesivadovavo Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių 46.5 punktu ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5 punktuose nustatytais valstybės tarnautojų etikos principais.

VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, 5 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų (2.3 punktas); vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus (2.5 punktas).

Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2010 03 01 įsakymu Nr. 1P-59, 5 punkte nustatyta šias pareigas vykdančio valstybės tarnautojo veiklos sritis – statybos valstybinė priežiūra Vilniaus apskrities teritorijoje. Pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytos šias pareigas vykdančio valstybės tarnautojo pareigos ir 7.26 punkte nustatyta pareiga nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus, prašymus, pranešimus ir prašymus (t. I, b. l. 59-61). Su pareigybės aprašymu pareiškėjas susipažinęs, tai patvirtino savo parašu.

Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių 46.5 punkte nustatyta, kad atsakymas į skundą (pranešimą) parengiamas atsižvelgiant į skundo (pranešimo) esmę, pagal Inspekcijos kompetenciją atsakant į visus asmens skunde (pranešime) pateiktus klausimus ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais įvertinus skunde (pranešime) nurodytus faktus bei aplinkybes.

Išvados

Aplinkos ministerija 2011 09 13 rašte prašė išnagrinėti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumą, kai yra nebaigti šio gyvenamojo namo statybos ir apdailos darbai.

Tačiau, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, nei Inspekcija, nei jos padaliniai nėra Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją kontroliuojančios institucijos. Pagal Vyriausybės 2002 07 12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 6 punktą, vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra Teisingumo ministerija.

Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo pareiškėjui pagal jo užimamas pareigas negalėjo būti pavesta paruošti atsakymą dėl gyvenamojo namo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumo, tuo labiau, dėl to, kad jis nėra teisininkas, pagal pareigybės aprašymą jis privalo turėti aukštąjį universitetinį technologijos mokslo studijų srities statybos inžinerijos studijų krypties išsilavinimą (6.1. punktas). Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymo 6.3. punktą pareiškėjas turi būti susipažinęs su įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, o gerai išmanyti privalo tik Teritorijų planavimo, Statybos įstatymus ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. Taigi, atsižvelgiant į pareigybės aprašymą, pareiškėjas negalėjo atsakyti į klausimą, ar pagrįstai pastatas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, be to, pagal įstatymą jis negalėjo kvestionuoti įregistravimo fakto.

Kitas klausimas yra tai, ar pareiškėjui galėjo būti pavesta patikrinti, ar šiuo atveju iš tiesų galima teigti, kad statybos baigtumas yra 100 procentų. Tačiau nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų pavesta patikrinti statybos baigtumą, o tuo labiau jam nebuvo pavesta patikrinti, ar nėra savavališkos statybos fakto. Iš ant 2011 09 13 Aplinkos ministerijos rašto esančios rezoliucijos galima tik teigti, kad jam buvo pavesta „patikrinti ir parengti išvadas“, nes toks nurodymas užrašytas pareiškėjo vadovui A. K., Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjui. Tačiau nėra aiškaus nurodymo, ką reikia patikrinti: ar pastato įregistravimo teisėtumą, ar statybos baigtumo procentą, ar kitus su statybos teisėtumu susijusius dalykus, tuo labiau nėra nurodymo patikrinti, ar pati statyba buvo vykdoma teisėtai. Nėra jokios šio rašto rezoliucijos, iš kurios galima būtų spręsti, kad pareiškėjas, kaip statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas, būtų įpareigotas nuvykti į statybos vietą ir tikrinti statinio baigtumą, kaip to reikalauja statybą reglamentuojantys teisės aktai – lyginti projektą ir realiai atliktus statybos darbus. Taigi galima spręsti, kad pareiškėjui buvo duota nekonkreti ir neaiški užduotis. Pareiškėjas savo nuožiūra nuvyko į vietą, surašė 2011 09 22 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, užrašė, kad gyvenamojo namo baigtumas atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu pareiškėjas būtų netinkamai atlikęs užduotį „patikrinti“, tokio faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto iš jo privalėjo nepriimti Vilniaus skyriaus vedėjas, kuris ir gavo užduotį atsakyti Aplinkos ministerijai. Pareiškėjui turėjo būti iš karto nurodyta, kad jis privalo paimti statinio projektą, statybos leidimą, kadastrinių matavimų bylą, sulyginti baigtą statinį su projektu ir tik tada daryti išvadas ir surašyti tinkamą faktinių duomenų patikrinimo aktą. Tokioje stadijoje, t. y. kai jis pateikė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą skyriaus vadovui, pareiškėjui galėtų būti pradėtas netgi nusižengimo tyrimas, nurodant, kad jis atmestinai ir aplaidžiai surašė minėtą aktą ir pan. Tačiau viskas įvyko priešingai, iš pareiškėjo jo vadovai aktą priėmė, negana to, kartu su pareiškėjo parengtu raštu išsiuntė Aplinkos ministerijai, atsakydami į gautą pranešimą apie galimus pažeidimus. Tai reiškia, kad pareiškėjo vadovybė aktą įvertino kaip tinkamą, todėl pareiškėjas negali būti kaltinamas, kad parengė netinkamą aktą. Pareiškėjas parengė atsakymą, kuriame išvardino teisės aktus, kuriuos jis privalo išmanyti pagal minėtą pareigybės charakteristiką – nurodė statybą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas kaltinamas tuo, kad jis nurodė netinkamus teisės aktus. Visų pirma, pareiškėjas nėra teisininkas ir jis negali nurodyti visų teisės aktų, jų sistemos, kuriuos galėjo turėti mintyje skundą Aplinkos ministerijai pateikęs pareiškėjas. Antra, pareiškėjui nebuvo duota konkreti užduotis, ką jis privalo nustatyti, todėl jis galėjo suprasti, kad Aplinkos ministerija prašo informuoti, kokie statybą reglamentuojantys teisės aktai taikytini statybos užbaigimui, ir tokius nurodė. Trečia, pareiškėjas tinkamai nurodė Statybos įstatymo normą – 24 straipsnio 6 dalį, kuri iš tiesų yra tinkama, norint panaikinti statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šiuo atveju kitu būdu atsiradusi problema ir negalėjo būti išspręsta. Minėta, kad pareiškėjas negavo aiškaus ir vienareikšmiško pavedimo tikrinti, ar statyba buvo teisėta, ar pastato baigtumas yra 100 procentų, o tai taip pat reiškia, ar statyba vykdyta pagal projektą ir pan., jo surašytas faktinių duomenų konstatavimo aktas tiko jo vadovams. Todėl pareiškėjas ir nurodė, kad Inspekcija gali savo iniciatyva imtis Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų veiksmų. Šiuo atveju rašte teisingai nurodytas teisinis reglamentavimas, nes vėliau, Inspekcija, gavusi pakartotinį Aplinkos ministerijos raštą tuo pačiu klausimu, atlikusi išsamesnį tyrimą, iš tiesų kreipėsi į teismą dėl deklaracijos panaikinimo. Ketvirta, ir, teismo manymu, visų svarbiausia yra tai, kad pareiškėjo parengtą atsakymą pasirašė Inspekcijos Vilniaus skyriaus vadovas. Kadangi klausimas iš dalies buvo teisinis, vadovas turėjo galimybę pateikti atsakymą vizuoti Inspekcijos, ar Vilniaus skyriaus teisininkams, taip pat turėjo galimybę nurodyti pareiškėjui pateikti konkretesnį atsakymą, labiau sietiną su Aplinkos ministerijos rašte nurodytu atveju, minėta, kad galėjo duoti ir nurodymą patikrinti statybos baigtumą taip, kaip numato pareiškėjo pareigybės charakteristika. Tačiau atsakymas vadovui tiko, tiko ir prie atsakymo pridedamas faktinių duomenų konstatavimo aktas, todėl pareiškėjas negali būti kaltinamas padaręs tarnybinį nusižengimą.

Teismo manymu šioje situacijoje svarbi aplinkybė yra ir tai, kad pareiškėjui buvo duotas nurodymas atsakyti į Aplinkos ministerijos raštą dėl statinio, kuriam jis pats patvirtino deklaraciją apie statybos užbaigimą. Kaltindama pareiškėją tarnybinio nusižengimo padarymu Inspekcija vadovavosi teisės aktais, reglamentuojančiais asmenų prašymų nagrinėjimą, taigi pagrindinis teisės aktas, kuris šiuos klausimus reglamentuoja pačiu aukščiausiu lygiu, yra Viešojo administravimo įstatymas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 23 straipsnio 5 dalies nuostatas draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui arba perduoti nagrinėti pareigūnui, valstybės tarnautojui ar darbuotojui, kurių veiksmai yra skundžiami. Šiuo atveju Aplinkos ministerija būtent ir nurodė tai, kad pastato baigtumas kelia abejonių, todėl Inspekcijos vadovai (kurie gavo ministerijos prašymą) turėjo galimybę nustatyti, kuris valstybės tarnautojas patvirtinto deklaraciją apie statybos užbaigimą, ir šiam valstybės tarnautojui negalėjo būti perduoti nagrinėti jokie klausimai, susiję su Aplinkos ministerijos rašte nurodyto konkretaus pastato statybos užbaigimo teisėtumu. Pareiškėjas ir pats galėjo nusišalinti nuo šios užduoties vykdymo, tačiau jis nėra kaltinamas dėl to, kad nenusišalino, tos aplinkybės nebuvo tiriamos, todėl negalima konstatuoti esant tarnybinį nusižengimą (nenusišalinimą).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamo 2011 12 07 įsakymo 1 punktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, nurodyto šiame punkte, nėra kaltas dėl šiame punkte nurodytų teisės aktų pažeidimo, todėl ši įsakymo dalis naikintina, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (VTĮ 2 straipsnio 12 daliai, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktams, VAĮ 23 straipsnio 5 daliai).

Dėl 2011 06 28 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)DSU-2939 patvirtinimo (t. I, b. l. 182).

Nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus skyriuje 2011 06 28 gautas M. R., V. B. D., V. S., J. M. ir V. M. 2011 06 23 prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą (t. I, b. l. 14, 170) ir užpildyta deklaracija apie statybos užbaigimą (t. I, b. l. 27, 182).

Prašyme prašoma patvirtinti statybos užbaigimo deklaraciją, kuria deklaruojama, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius, statinio gyvenamojo namo 1A2/b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Tarandėje, Vilniaus m., statyba yra pabaigta. Prašymo spausdintoje formoje nurodoma, kad prie prašymo pridedama deklaracija apie statybos užbaigimą (2 egz.), statinio projekto (jei buvo rengiamas) kompiuterinė laikmena (1 vnt.), statybą leidžiantis dokumentas, statinio kadastro duomenų byla (kopija), pažymos apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo–derinimo darbus. Pačiame prašyme jokie konkretūs dokumentai nėra išvadinami, teisme kaip liudytojas apklaustas P. P. patvirtino, kad tuo metu jis gaudavo dokumentus iš statybos inspektorių (taip vadina ir pareiškėją), juos registruodavo, bet netikrindavo, ar yra kokie nors priedai, jų kopijų nedarydavo, tačiau po to, patvirtinus deklaraciją, visi dokumentai laikomi archyve. Liudytojas prižiūrėjo ir archyvą, nurodė, kad bylutes iš archyvo ar jose esančius dokumentus tuo metu buvo leidžiama imti visiems darbuotojams. Todėl liudytojas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad prašymas buvo gautas su visais jo priedais.

Todėl šiuo metu nėra galimybės nustatyti, kokie konkretūs dokumentai buvo pateikti su šiuo prašymu, nors atsakovės atstovė neneigė, kad buvo gautas ne tik prašymas, bet ir jo priedai, ir dėl šių aplinkybių ginčo nėra.

Pareiškėjo atstovas advokatas 2012 03 20 kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus skyrių (t. I, b. l. 167) ir prašė pateikti visus dokumentus, kurie buvo gauti su prašymu. Vilniaus skyrius 2012 03 23 raštu pateikė visus archyve saugomus dokumentus (t. I, b. l. 168-183). Tai dokumentai, kurių reikalaujama prašymo formoje. Šiam ginčui reikšminga aplinkybė yra tai, kad prie prašymo patvirtinti deklaraciją tikrai yra pateikta 2011 06 09 sudaryta kadastrinių matavimų byla (t. I, b. l. 178), ta pati data nurodyta šios bylos, sudarytos UAB „Geo Planum“, planuose (t. I, b. l. 179, 180). Todėl pasitvirtina pareiškėjo teiginys, kad su prašymu jam buvo pateikta jau sudaryta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, ir jis negali atsakyti už tai, kad vėliau Nekilnojamojo turto registro įstaigai asmenys pateikė kitos datos kadastrinių matavimų bylą. Šiuos klausimus privalėjo aiškintis nekilnojamojo turto registratorius, t. y. galėjo sulyginti deklaracijos ir kadastrinių matavimų datas ir iš to daryti atitinkamas išvadas. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad su prašymu tvirtinti deklaraciją nebuvo pateikta kadastrinių matavimų byla. Tokia byla buvo pateikta, tačiau ji yra kitos datos nei vėliau įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Už šias aplinkybes pareiškėjas nėra atsakingas.

A. J. patvirtintoje 2011 06 28 deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)DSU-2939 nurodyta, kad baigta neypatingo statinio gyvenamojo namo (2 butų pastato), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis gyvenamoji, statyba. Nurodyti bendrieji rodikliai: bendras plotas 762,2 kv. m., tūris 2794 kub. m., užstatytas plotas 474 kv. m. ir aukštis – 5,95 kv. m. Nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas nenurodytas. Pagal deklaracijos įforminimą darytina išvada, kad buvo vadovaujamasi tuo, kad projektas nebuvo rengiamas (deklaracijos pastabose nurodyta, kas turi būti užpildyta, jeigu projektas nebuvo rengiamas). Statytojais nurodyti M. R., V. B. D., V. S., J. M. ir V. M..

Minėta, kad pareiškėjas kaltinamas tuo, kad 2011 06 28 patvirtinęs deklaraciją apie statybos užbaigimą (reg. Nr. (23.35)DSU-2939), neįvertinęs, kad pateikta deklaracija nėra tinkamai užpildyta, nenustatęs, kad statinio statyba vykdyta neturint projekto ir statybą leidžiančio dokumento, netinkamai atliko VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, pareigybės aprašymo 7.26 punkte ir Inspekcijos viršininko 2010 10 05 įsakyme Nr. 1V-139 nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, nesivadovavo Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 28 dalimi, STR „Statybos užbaigimas“ 37 punktu, 5 priedu ir Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5 punktuose nustatytais valstybės tarnautojų etikos principais.

Daroma išvada, kad nurodytas kaltinimas yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniu reglamentavimu.

Deklaracijų tvirtinimo ir registravimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad užbaigus statinio kapitalinį remontą, pakeitus statinio (patalpų) paskirtį, pastačius, rekonstravus ar atnaujinus (modernizavus) vieno ar dviejų butų namą, Inspekcijai pateikiama statytojo (užsakovo) Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Naujo vieno ar dviejų butų namo ar nesudėtingo statinio statybos ir šių statinių rekonstravimo atvejais deklaraciją apie statybos užbaigimą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka tvirtina Inspekcija.

Inspekcijos viršininko 2011 10 05 įsakymu Nr. 1V-139 statybos valstybinę priežiūrą vykdantys Inspekcijos darbuotojai įgalioti tvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą (t. I, b. l. 164). Su Šiuo įsakymu A. J. 2010 10 26 susipažino per Inspekcijos dokumentų valdymo informacinę sistemą „Avilys“ (t. I, b. l.137-141, 140).

Nuostatos dėl statinio užbaigimo procedūrų atlikimo įvirtintos STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (patvirtinta Aplinkos ministro 2010 09 28 įsakymu Nr. D1-828), galiojusios nuo 2010 10 01 iki 2011 07 01.

Nurodytame STR, galiojusiame iki 2011 07 01, nustatytos tokios taisyklės: „34. Statytojas, šiame skyriuje nustatytais atvejais užbaigęs statybos darbus ar pakeitęs statinio (patalpos) paskirtį, surašo ir esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys Padaliniui pateikia Deklaraciją. Deklaracijos forma pateikta Reglamento 5 priede. Deklaraciją bendruoju atveju pasirašo Statytojas, statinio projekto vadovas, statinio statybos vadovas ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas. <...> 36. Deklaraciją privaloma tvirtinti šiais atvejais: 36.1. pastačius naują ar rekonstravus priskiriamą neypatingiems ar ypatingiems statiniams 1 ar 2 butų namą; Statytojo pageidavimu gali būti tvirtinama Deklaracija apie naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo (į nesudėtingą statinį) užbaigimą; <...> 37. Kad Deklaracija būtų patvirtinta, Statytojas Padaliniui turi pateikti laisvo turinio prašymą patvirtinti Deklaraciją. Prie prašymo pridedama Deklaracija (2 egz.), statinio kadastro duomenų byla (kopija) ir kompiuterinė laikmena su statinio projekto (jei jis buvo rengiamas) kopija, pažymos apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo – derinimo darbus. 38. Gavus prašymą patvirtinti Deklaraciją, Padalinio įgaliotas pareigūnas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas jį įregistruoja ir kartu su pridėtais dokumentais paskelbia IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei nėra galimybės ją paskelbti IS „Infostatyba“. 39. Įregistravus prašymą patvirtinti Deklaraciją, Padalinio vedėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Deklaraciją patvirtina, Deklaracijos kiekvieno lapo viršutiniame dešiniajame kampe įrašydamas „Patvirtinta“, po šiuo žodžiu uždeda asmens spaudą, pasirašo ir įrašo datą. Jei statinys yra konservacinio prioriteto, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar jų apsaugos zonose, Deklaraciją iki jos patvirtinimo Padalinyje analogiškai patvirtina ir saugomos teritorijos direkcijos įgaliotas valstybės tarnautojas. 40. Deklaracijos patvirtinimo faktas fiksuojamas IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje, jei to atlikti IS „Infostatyba“ nėra galimybės. Vieną patvirtintos Deklaracijos egzempliorių saugo Padalinys, kitas grąžinamas Deklaracijos pateikėjui. Patvirtintose Deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumas, atsižvelgiant į finansavimą, administracinius išteklius, pasirinktinai patikrinamas pagal Padalinių metinius darbo planus ne vėliau kaip per vienerius metus; apie tai, grąžinant patvirtintą Deklaraciją, informuojamas Deklaracijos pateikėjas“.

Deklaracijos forma pateikta šio reglamento 5 priede.

Aplinkos ministro įsakymu patvirtinta deklaracijos forma, kurios reikalavimų pareiškėjas privalo laikytis, minėta, kad jo pareigybės charakteristikoje yra reikalavimas, kad jis gerai išmanytų statybą reglamentuojančius teisės aktus.

Šiuo atveju pareiškėjas patvirtino deklaraciją, kurios 1.1 punktas yra užpildytas. Formoje nurodyta, kad privaloma nurodyti statybą leidžiantį dokumentą (2 punktas), šiuo atveju jis buvo privalomas, tačiau deklaracijoje nėra nurodytas. Taip pat šiuo atveju buvo būtinas statinio projektas, jis nėra nurodytas (3 punktas). Atitinkamai ne taip, kaip to reikalauja teisės aktas, nurodyti statinių bendrieji rodikliai – jie turėjo būti nurodomi lyginant su projektiniais kadastrinius duomenis. To nėra. Teismas daro išvadą, kad dėl tos priežasties ir vėliau rengiant raštą Aplinkos ministerijai pareiškėjas neturėjo galimybės atsakyti į šį deklaracijos formoje esantį klausimą. Jeigu jis tinkamai būtų pareikalavęs užpildyti šią deklaracijos dalį, jam nereikėtų po to vykti į vietą ir surašinėti faktinių aplinkybių konstatavimo akto, o pakaktų tik sulyginti projektą ir kadastrinių matavimų bylos duomenis. Todėl pareiškėjo padaryto nusižengimo esmė ir yra netinkamas deklaracijos patvirtinimas, o ne tik formalių reikalavimų nesilaikymas.

Pagal prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 20 straipsnio 1 dalies punktą, 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą, naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai turi būti rengiamas projektas ir gautas leidimas statyti statinį. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama ir, remiantis 2 straipsnio 71 dalimi, laikoma savavališka statyba. Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu statinys pastatytas savavališkai, tai tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

Todėl tvirtinant deklaraciją turėjo būti ne tik užpildytos nurodytos eilutės, pažymėtos punktais, bet ir tikrinama, ar statyba nėra savavališka, nes priešingu atveju, deklaracijos tvirtinamas neturėtų jokios reikšmės.

Tirdama pareiškėjo pažeidimą, padarytą tvirtinant 2011 06 28 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)DSU-2939, Inspekcija rinko medžiagą. Inspekcija 2011 10 07 raštu Nr. (1.6)-2D-12990 kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašė pateikti gyvenamojo namo 2011 08 25 kadastrinių matavimų bylos ir 2011 08 30 kadastrinių matavimų bylos kopijas (t. I, b. l. 89). Prašomus dokumentus VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pateikė su 2011 10 27 raštu Nr. IN(12.5.1.15.)-29752 (t. I, b. l. 121).

Inspekcija 2011 10 11 raštu Nr. (7.9)-2D-13123 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašė pateikti gyvenamojo namo projekto ir statybą leidžiančių dokumentų patvirtintas kopijas (t. I, b. l. 122). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 10 26 raštu Nr. A51-41719-(2.5.1.15-MPS) informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuo 2002 07 01 nėra išdavusi gyvenamojo namo statybos leidimo. Nuo 1995 07 01 iki 2002 07 01 statybos leidimus išduodavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija (t. I, b. l. 123).

Šiuo atveju jokio leidimo, kurį būtų išdavusi apskrities viršininko administracija, nėra. Visas nurodytas aplinkybes pareiškėjas privalėjo išaiškinti iki deklaracijos patvirtinimo.

Inspekcijos Statybos valstybinės priežiūros skyrius 2011 10 26 organizavo gyvenamojo namo faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Patikrinimo rezultatai įforminti 2011 10 27 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (7.9)-FAK-3873 (t. I, b. l. 124-125). Akte nurodoma, kad patikrinime dalyvavo statytojų atstovas T. K., kuris įgaliojimo nepateikė, ir Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialistas A. J.. Akte nurodyti nustatyti faktiniai duomenys, kad gyvenamasis namas pastatytas iš 5 sublokuotų dalių, atlikta namo išorės pamatų apdaila, stogo danga – profiliuoto metalo, teritorija prie gyvenamojo namo aptverta metalinio tinklo tvora, prie vakarinės gyvenamojo namo dalies paklotos trinkelės, kita aptverto sklypo teritorija apsėta žole, nurodytas mažiausias atstumas iki tvoros, nurodyta, kad pro 1 aukšto langus matyti, kad nebaigta namo vidaus apdaila, t. y. ištinkuotos, tačiau neišdažytos sienos, neįrengtos durys, nepaklotos grindys, nenudažytos lubos ir kt. Nurodyta, kad atlikta fotofiksacija (nuotraukos t. I, b. l. 126-131). Taip pat pažymėta, kad patikrinime dalyvavęs statytojų atstovas su gyvenamojo namo statybos darbais susijusių dokumentų nepateikė. Pastabose nurodyta, kad statytojų atstovas pažadėjo su statyba susijusius dokumentus pateikti iki 2011 11 02. A. J. pastabų neturėjo.

Inspekcijai pateiktas Vilniaus m. Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Lenino rajono vyriausiojo architekto 1989 10 23 išduotas leidimas vykdyti individualią statybą Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas išduotas L. Z.. Leidime nurodyta, kad leidžiama statyti dvibutį sekcijinį individualų gyvenamąjį namą ir 2 boksų garažus. Nurodyta, kad statytojas statybą privalo užbaigti ir pateikti valstybinei priėmimo komisijai iki 1992 10 23 (t. I, b. l. 16, 133, 175-176). Leidime padarytas įrašas „Leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsiamas iki 2012 10“ ir yra Vilniaus r. savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto P. Š. spaudas ir parašas (t. I, b. l. 17, 176).

Inspekcija 2011-11-09 raštu Nr. (7.9)-2D-14640 prašė Vilniaus rajono savivaldybės administraciją informuoti apie 1989 10 23 statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsimo aplinkybes, ar minėtas leidimas galioja, prašė pateikti leidimo ir kitų su šiuo leidimu susijusių privalomųjų dokumentų patvirtintas kopijas, nes Inspekcijai pateikta nepatvirtinta leidimo kopija. Taip pat prašė pateikti kitų leidimų (jei jie buvo išduoti) ir su jais susijusių privalomųjų dokumentų gyvenamojo namo statybai žemės sklype Nr. 13, Tarandėje, (duomenys neskelbtini), kopijas. Prie prašymo pridėjo 1989 10 23 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (t. I, b. l. 142, 143). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 11 18 rašte Nr. A33-5694-(4.20) informavo, kad duomenų apie tai, kada buvo pratęstas 1989 10 23 išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), neturi. Nustatyti aplinkybes, kodėl ant leidimo yra Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyr. specialisto P. Š. spaudas, parašas ir įrašas apie leidimo pratęsimą (jei tai jo parašas ir įrašas), nėra galimybių, nes P. Š. mirė 2005 m. Taip pat informavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija neturi minėto leidimo ir su šiuo leidimu susijusių dokumentų (t. I, b. l. 144). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 12 09 rašte Nr. A33-6122-(4.20) informavo, kad neturi duomenų apie 1989 10 23 leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pratęsimą, statybos leidimų išdavimą statyti gyvenamuosius namus žemės sklypuose Nr. 12 ir Nr. 13, Tarandėje (t. I, b. l. 145).

Pareiškėjas (ir jo atstovas) nepagrįstai aiškina, kad leidimo išdavimo teisėtumas nėra svarbu, nes yra faktas, kad leidimas buvo išduotas. Šie aiškinimai yra nepagrįsti, nes neatitinka statybą ir Inspekcijos funkcijas, uždavinius ir veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Išvados.

Pareiškėjo patvirtintoje 2011 06 28 deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. (23.35)DSU-2939 nurodyta, kad baigta neypatingo statinio gyvenamojo namo (2 butų pastato), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis gyvenamoji, statyba. Statytojais nurodyti M. R., V. B. D., V. S., J. M. ir V. M.. Deklaracijoje nenurodytas nei statybą leidžiantis dokumentas, nei statinio projektas, nors pagal minėtus teisės aktus, t. y. Statybos įstatymo 20, 23 straipsnių, statybos techninių reglamentų nuostatas, dvibučiam gyvenamajam namui jie yra privalomi. Nenurodytas gyvenamojo namo statybos vadovas, taip pat nenurodytos statinio bendrųjų rodiklių reikšmės pagal statinio projektą, kurios gali būti nenurodomos tik tais atvejais, kai statinio projektas nebuvo rengiamas. Tai reiškia, kad deklaracija nebuvo užpildyta pagal STR „Statybos užbaigimas“ 5 priedo reikalavimus. Todėl vien dėl šios priežasties negalėjo būti tvirtinama. Be to, kaip jau minėta, toks deklaracijos tvirtinimas sukėlė neigiamas pasekmes – Inspekcija vėliau turėjo aiškintis dėl statybos leidimo teisėtumo, dėl faktinio statybos baigtumo, galiausiai kreiptis į teismą.

Inspekcijos surinkti minėti įrodymai patvirtina tai, kad 2011 06 28 deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodytas statinys buvo pastatytas neturint statybą leidžiančio dokumento. Pateiktas 1989 m. leidimas buvo išduotas ne deklaracijoje nurodytiems statytojams, o buvusiam žemės sklypo, kuriame pastatytas statinys, savininkui L. Z., kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis sklypo nuosavybės teise nevaldo nuo 2000 07 27. Nei 2000 m., kai L. Z. perleido žemės sklypą, nei vėliau teisės aktai nenumatė galimybės žemės sklypą įsigijusiam asmeniui vykdyti statybą pagal buvusiam žemės sklypo savininkui išduotą statybos leidimą, jei statyba pagal šį statybos leidimą nebuvo pradėta iki žemės sklypo perleidimo. Be to, 1989 m. leidime buvo nurodyta, kad statyba turi būti užbaigta ir pateikta valstybinei priėmimo komisijai iki 1992 10 23. Tai reiškia, kad šis leidimas neteko galios 1992 10 23. Juridinių asmenų registro duomenimis, Vilniaus rajono savivaldybės administracija įregistruota Juridinių asmenų registre 1997 m., todėl įrašas apie 1989 m. leidimo galiojimo pratęsimą galėjo būti padarytas tik po 1997 m. Kadangi tuo metu minėto 1989 m. leidimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, jo pratęsti jau nebuvo galimybės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 1989 m. leidime padarytas įrašas apie jo galiojimo tariamą pratęsimą neturi jokios juridinės galios, nes leidimas turėjo būti pratęstas 1992 metais. Remiantis 2011 06 23 prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikimo Inspekcijos Vilniaus skyriui metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybai turi būti rengiamas statybos projektas ir gautas leidimas statyti naują statinį. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį, statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama ir, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, laikoma savavališka statyba. Atsižvelgiant į tokias teisės aktų nuostatas, statinio statytojai neturėjo teisės pateikti deklaraciją apie savavališkai pastatyto statinio statybos užbaigimą Inspekcijos Vilniaus skyriui, o A. J. neturėjo teisės jos tvirtinti. Į pareiškėjo pareigas patenka visų nurodytų klausimų patikrinimas (Pareigybės charakteristikos 7.1.1., 7.3., 7.6., 7.19. punktai), taip pat ir tai, ar statyba buvo vykdyta teisėtai, o tai reiškia, ar statytojai turėjo galiojantį statybos leidimą, t. y. pareiškėjas privalėjo įvertinti ir šio dokumento turinį, o ne tik faktą, kad tokiu pavadinimu dokumentas yra pateiktas. Tas pats pasakytina apie statinio projektą.

A. J. aiškina, kad jis negalėjo atsisakyti tvirtinti deklaraciją, taip pat nurodo, kad neprivalėjo tikrinti statybos teisėtumo. STR „Statybos užbaigimas“ 5 priede nustatyta deklaracijos, teikiamos Inspekcijai, forma yra patvirtinta tam, kad asmenys, teikiantys deklaracijas, jos laikytųsi, o Inspekcijos pareigūnai, kurie šias deklaracijas registruoja ar tvirtina, galėtų patikrinti, ar jos tinkamai užpildytos. Pagal nurodytą pareiškėjo pareigų aprašymą, pagal Statybos įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad pareiškėjas privalo ne tik reikalauti, kad deklaracija būtų tinkamai užpildyta, bet ir patikrinti, ar būtini dokumentai yra tikri, ar jie galioja. Pagal pareiškėjo paaiškinimus, tvirtinant deklaraciją statytojai gali pateikti Inspekcijai bet kokius dokumentus, bet kokius projektus, o statybos valstybinę priežiūrą vykdantis valstybės tarnautojas neturi teisės tikrinti, ar tie dokumentai autentiški, ar jie atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, ar projektas atitinka statybos leidimą ir pan. Tačiau tokiu atveju deklaracijos tvirtinimas prarastų bet kokią prasmę, tai reikštų, kad deklaracijų pateikimui galioja paprasta pareikštinė forma. Tuo tarpu pagal minėtų teisės aktų reikalavimus taip nėra, ginčo atvejui yra nustatytas privalomas deklaracijos tvirtinimas, tai reiškia, kad jos tikrumas (su visais būtinais priedais) turi būti patikrintas. Tačiau ir tai, kad 2011 06 28 deklaracija nebuvo tinkamai užpildyta, įrodo, kad pareiškėjas negalėjo jos tvirtinti. Atsisakyti tenkinti statytojų prašymą pareiškėjas galėjo vadovaudamasis bendrosiomis teisės aktų, reglamentuojančių prašymų nagrinėjimo tvarką, t. y. Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 08 22 nutarimu Nr. 875, Asmenų prašymų, skundų (pranešimų) nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių, nuostatomis, t. y. atsisakyti tvirtinti deklaraciją ir nurodyti, kokie yra pateiktų dokumentų trūkumai. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi tuo, kad neva vadovybė yra liepusi tvirtinti deklaracijas bet kuriuo atveju, uždraudusi be reikalo trukdyti žmones. Pareiškėjo tiesioginė vadovė D. V., apklausta teisme kaip liudytoja, neigė, kad yra duoti tokie nurodymai.

A. J. taip pat aiškina, kad jis nežino jokių teisės aktų, kurie suteiktų teisę netvirtinti deklaracijos, jei ji užpildyta neteisingai, tačiau prie jos pridėti reikiami dokumentai. Pareiškėjas turėjo pastebėti ir nustatyti, kad pateiktas 1989 m. leidimas yra išduotas ne asmenims, kurie deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyti kaip statytojai, taip pat, kad 1989 m. leidimas yra negaliojantis. Teisme kaip liudytoja apklausta I. J., Inspekcijos vyr. specialistė, parodė, kad vykdydama pavedimą patikrinti deklaracijos teisėtumą ir tikrindama pateiktus dokumentus liudytoja pastebėjo, kad statybą leidžiantys dokumentai yra pasibaigę ir negaliojantys. Esant akivaizdiems įrodymams, kad statyba yra savavališka, A. J. turėjo atsisakyti tenkinti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir imtis veiksmų, nustatytų STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtintame aplinkos ministro 2010 09 28 įsakymu Nr. D1-827. Šio statybos techninio reglamento redakcijos, galiojusios 2011 06 28 deklaracijos apie statybos užbaigimą tvirtinimo metu, 23 punkte buvo nustatyta, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, gavęs informacijos apie galimą savavališką statybą, privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo patikrinti šią statybą.

Teisme apklausta liudytoja pareiškėjo tiesioginė vadovė D. V. parodė, kad pagal tuo metu galiojusią tvarką, prašymo blanke nereikėjo nurodyti pridedamų dokumentų, tačiau specialistas, priimdamas dokumentus, turėjo patikrinti, ar visi dokumentai pateikiami. Už deklaraciją atsakingas ją tikrinęs specialistas. Nuo liepos 1 d. įsigaliojusioje tvarkoje jau aiškiai nurodyta, kaip viskas turi būti užpildyta. Parodė, kad dirba 20 specialistų, visų jų patikrinti neįmanoma. Taip pat parodė, kad prie prašymo pridėti priedai saugomi stelažuose viename kabinete, ten juos galima patikrinti. Kabinetas yra bendras ir bylą gali paimti kas nori, nėra registruojama, kas su kokia byla susipažino. Liudytoja nežinojo, ar centrinis skyrius kreipėsi dėl bylos priedų ir ar jie buvo pateikti. Parodė, kad anksčiau dėl dokumentų pateikimo buvo kreipiamasi paprastai žodžiu. Šiuo metu teikiami rašytiniai pavedimai. Parodė, kad vadovas niekada nežiūri į dokumentus, jis tik deda rezoliuciją, kam paveda atlikti veiksmus. Teigė, kad yra nurodymas, jog specialistas turi patikrinti prašymo teisėtumą, patikrinti, ar viskas teisingai užpildyta, kad už visa tai atsako deklaraciją tvirtinęs specialistas.

Darytina išvada, kad A. J. veiksmuose yra pažeidimo sudėtis. Pareiškėjas netinkamai atliko savo pareigas, netinkamas pareigų atlikimas sukėlė pasekmes: Inspekcijai vėliau teko aiškintis dėl statybos teisėtumo, dėl faktinio statybos baigtumo (kiti valstybės tarnautojai nustatinėjo statybos baigtumą, kas iš esmės turėjo būti aiškiai nurodyta tvirtinamoje deklaracijoje, t. y. lyginant projektinius ir kadastrinių matavimų duomenis), galiausiai inicijuoti deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo procedūrą teisme. Pareiškėjo netinkamas tarnybinių pareigų atlikimas su kilusiomis neigiamomis pasekmėmis susietas tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia.

Taigi pareiškėjo netinkamas pareigų neatlikimas atitinka VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatytą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

Todėl pareiškėjas pagrįstai dėl nurodyto tarnybinio nusižengimo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn ir jam pagrįstai taikyta poveikio priemonė.

Dėl tarnybinio tyrimo procedūros.

Pareiškėjo tarnybinis patikrinimas pradėtas, Inspekcijoje gavus l. e. Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas I. Š. 2011 10 03 tarnybinį pranešimą Nr. 4D-1670 (t. I, b. l. 83).

Inspekcijos viršininkas 2011 10 07 įsakymu Nr. 1P-461 įpareigojo Teisės ir bendrųjų reikalų departamento Teisės ir personalo skyriaus vyriausiąją specialistę Agilę Arlauskaitę pradėti tirti galimą Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto A. J. tarnybinį nusižengimą (t. I, b. l. 84).

Pareiškėjui 2011-10-10 surašytas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. (2.33)-4D-1733. Pranešimas pareiškėjui įteiktas 2011-10-11. Šiame pranešime pareiškėjui pranešama kokio pažeidimo padarymu jis yra įtariamas, prašoma pateikti paaiškinimą iki 2011-10-17. Prie pranešimo pridėtas l. e. Inspekcijos viršininko pavaduotojo pareigas I. Š. 2011 10 03 tarnybinis pranešimas Nr. 4D-1670 (t. I, b. l. 89).

Pareiškėjas pateikė 2011 10 14 paaiškinimą (t. I, b. l. 33-39).

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada surašyta 2011 11 07 (t. I, b. l. 40-56).

Įsakymą Inspekcijos viršininkas priėmė 2011 12 07.

Taigi tyrimo procedūra vykdyta nepažeidžiant Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 06 25 nutarimu Nr. 977, nuostatų, tarnybinė nuobauda paskirta nustatytais terminais. Minėta, kad 2011 12 07 įsakymas yra tinkamai motyvuotas, nes jo sudėtine dalimi yra ir 2011 11 07 išvada, kuri nurodyta pačiame įsakyme, todėl nėra pagrindo teigti, kad įsakymas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Tarnybinė nuobauda individualizuota, paskirta atsižvelgiant į VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. J. tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, A. J. savo kaltės nepripažino. A. J. tarnybinę atsakomybę sunkina aplinkybė, kad per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarė kitą tarnybinį nusižengimą (VTĮ 30¹ straipsnio 2 dalies 3 punktas), t. y. pareiškėjas išvados surašymo metu turėjo dvi galiojančias tarnybines nuobaudas dėl netinkamai vykdytų valstybės tarnautojo pareigų: Inspekcijos viršininko 2011 02 04 įsakymu Nr. 1P-55 buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o 2011 06 20 įsakymu Nr. 1P-272 skirta tarnybinė nuobauda – pastaba (t. I, b. l. 146-148). 2010 m. tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo išvadoje A. J. tiesioginis vadovas – Inspekcijos Vilniaus skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėja D. V. – A. J. tarnybinę veiklą įvertino gerai (t. I, b. l. 149-150).

A. J. tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių, tačiau ne visos jos išvadoje nurodytos teisingai. Nurodyta, kad remiantis neteisėtai patvirtinta Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 06 28 deklaracija apie statybos užbaigimą gyvenamasis namas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šitos pasekmės skiriant tarnybinę nuobaudą dar nebuvo konstatuotos, nes teismas dar nepanaikino deklaracijos. Tačiau neigiamas pasekmes pareiškėjo veiksmai sukėlė, nes nustačiusi, kad Inspekcijos Vilniaus skyriaus 2011 06 28 deklaracija apie statybos užbaigimą buvo patvirtinta neteisėtai, Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, galiojančios STR „Statybos užbaigimas“ redakcijos 48 punktu, turėjo inicijuoti teisminį surašytos deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimą (Inspekcija 2011 12 02 prašymu Nr. 2D-16083 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2011 06 28 deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo, b. l. 151-157, pagal teismų informacinės sistemos duomenis administracinės bylos Nr. Ik-1558-121/2012). Nuobaudos parinkimui reikšmės turėjo ir ta aplinkybė, kad pažeidimai padaryti vykdant įprastas A. J. funkcijas (o ne sudėtingas ir naujas užduotis), kad jis gerai išmanė tokių pareigų atlikimo reikalavimus ir privalėjo jų laikytis, tačiau nesilaikė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Visos nurodytos aplinkybės ir lėmė tarnybinės nuobaudos skyrimą.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas panaikina kaltinimą dėl vieno nusižengimo padarymo, taip pat į tai, kad visgi deklaracijos tvirtinamas sukėlė neigiamų pasekmių, kurios nurodytos išvadoje, teismas daro išvadą, kad nuobauda keistina iš griežto papeikimo į papeikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1P-554 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.“ 1 punktą.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2011 gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1P-554 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. J.“ 3 punktą, nurodant, kad už įsakymo 2 punkte nurodytą tarnybinį nusižengimą skiriama tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė