Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei E. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo I. V., išvadą byloje teikianti institucija Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Teismo posėdžio metu tretysis asmuo prašė ieškinį tenkinti pilnai.

Išvadą byloje teikianti institucija – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad motinos valdžios apribojimas esant dabartinei situacijai atitiktų vaiko interesus, todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad būtų tenkinami ieškovo reikalavimai dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo E. L., nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo nepilnametei K. L..

Teismo posėdyje išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų Skyriaus atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėjama išvadą byloje teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

LR CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai, nuteisti už nusikaltimą ir pan.), kad nevykdo pareigų vaikams, t.y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama LR CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad K. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės E. L. dukra. Įsiteisėjusiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-12 sprendimu S. S. tėvystė K. L. atžvilgiu nuginčyta. Duomenų apie biologinį mergaitės tėvą nėra. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu K. L. negali gyventi atsakovės šeimoje, nes E. L. vengia atlikti savo prigimtines motinos pareigas dukrai, ja nesirūpina, materialiai neišlaiko, neturi tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų bei pajamų mažametės dukters poreikiams užtikrinti, nevykdo įsipareigojimų bei įpareigojimų, neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas ir patarimus, nesiekia susigrąžinti dukters į šeimą. Nors atsakovė kartu su naujagime dukra nuo 2016-05-02 buvo apgyvendinta BĮ Valakampių socialinių paslaugų namų Savarankiško gyvenimo namuose, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos proto negalią turintiems asmenims, tačiau atsakovė net ir su Savarankiško gyvenimo namų darbuotojų pagalba nesugebėjo tinkamai rūpintis mažamete dukra. Iš NDNT informacinės sistemos – duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovei nuo vaikystės diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1), atsakovei nuo 2004-10-11 neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Karoliniškių poliklinikos pažymoje dėl E. L. nurodyta, kad E. L. priklauso psichikos sveikatos centro įskaitai, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas, organinis asmenybės sutrikimas, 2007-01-11 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyta 35 proc. darbingumo lygis neterminuotai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje dėl informacijos pateikimo patvirtinta, kad E. S. (L.) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinis skyrius 2007-01-12 invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui aktu Nr. (duomenys neskelbtini) turėtą II invalidumo grupę nuo 2004-10-11 neterminuotai (t.y. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) prilygino 35 proc. darbingumo lygiui, diagnozė pagal TLK-10 – F70.1 (lengvas protinis atsilikimas, yra ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo). Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovė dėl kaltų savo veiksmų, t.y. neveikimo, yra nutraukusi ryšį su savo dukra, vengia atlikti savo prigimtines motinos pareigas dukrai, ja nesirūpina kaip nepagrįstus, nes atsakovė dėl jai nuo vaikystės diagnozuotos proto negalios nesugeba įsisavinti socialinių darbuotojų teikiamų patarimų, rekomendacijų, kaip tinkamai prižiūrėti savo dukrą. Atsakovės kaltės dėl netinkamai vykdomų savo pareigų vaiko atžvilgiu byloje nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovė piktnaudžiautų motinos valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku, darytų žalingą įtaką vaikui, todėl, teismo vertinimu, riboti atsakovei valdžią nėra teisinio pagrindo (LR CK 3.180 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas vertina, jog šiuo metu atsakovė E. L. dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl jai nuo vaikystės diagnozuoto lengvo protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio dėmesio ar gydymo, organinio asmenybės sutrikimo, t.y. proto negalios neturi galimybės auklėti ir rūpintis savo dukra, ir tokios galimybės, atsisakant gydytis ambulatoriškai ir vartoti vaistus, artimiausiu metu neturės. Esant nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 str. 2 d.). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 str. 3 d.).

Pagal CK 3.256 straipsnį nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. K. L. nuo 2016-12-30 nustatyta laikinoji globa, jos laikinąja globėja paskirta I. V.. Prioritetiškai laikytina, kad vaiko interesus labiau atitinka globa šeimoje/šeimynoje ir tik nesant galimybės globoti be tėvų globos likusio vaiko globoti šeimoje/šeimynoje skiriama institucinė vaiko globa. Nusiskundimų dėl I. V. netinkamai atliekamų globėjo pareigų nėra, be to, I. V. sutinka tapti vaiko nuolatiniu globėju. Kitų fizinių asmenų prašymų globoti mergaitę nėra. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, atstovauti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 str., 3.268 str.) gali nepilnamečio vaiko laikinoji globėja I. V.. Remiantis CK 3.249 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos (rūpybos) nustatymo principais, ieškovo prašymas skirti K. L. nuolatine globėja I. V. tenkintinas, atsakovės argumentai dėl jai sudaromų kliūčių ir papildomų išlaidų palaikyti ryšį su Vilniuje esančia dukra laikytini nepagrįstais, o atsakovės prašymas paskirti jos dukrai nuolatinį globėją Panevėžio mieste esančius kūdikių namus ar kitą vaikų globos instituciją Panevėžyje atmestinas kaip prieštaraujantis nepilnamečio vaiko interesams ir globos nustatymo principams. Likusiai be tėvų globos K. L. nustatytina nuolatinė globa, nepilnamečio vaiko globėja ir gaunamų lėšų administratore paskirtina I. V., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina pas globėją, globėjos gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180, 3.256, 3.257 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 497-503 straipsniai).

Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra neįgali, jai nustatytas nedarbingumas, gauna invalidumo/netekto darbingumo pensiją, dėl neįgalumo jos galimybės įsidarbinti yra ribotos, be to, atsakovė turi pareigą išlaikyti ne vieną nepilnametį vaiką, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, labiau mažinti priteisiamo išlaikymo dydį nėra pagrindo, todėl ieškovo reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės E. L. priteistinas išlaikymas nepilnametei K. L. – po 50,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko globėją I. V..

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, dėl globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies (80 proc.). Ieškovas šioje byloje 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistinas 27 Eur žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406-407 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Atskirti K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos E. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nuolatinę globą K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), jos globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskiriant I. V., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko gyvenamąją vietą nustatant su globėju, globėjo gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-08 įsakymą Nr. 30-2710 dėl laikinosios globos K. L. nustatymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-12-16 įsakymą Nr. 30-2782 dėl Administracijos direktoriaus 2016-12-08 įsakymo Nr. 30-2710 „Dėl laikinosios globos K. L. nustatymo“ pakeitimo.

Priteisti iš E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. iki mergaitės pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistą išlaikymo sumą uzufrukto teise valdo K. L. globėja I. V..

Priteisti iš atsakovės E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 73000) į biudžetinių pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.