Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. (toliau – pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimo, K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimu buvo pripažinta padariusi teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, neužtikrino bendrovės tvarkos ir leido darbuotojai J. R. dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) , nepasirašiusi su darbuotoja darbo sutarties ir nepranešusi prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 3 ir 6 dalies reikalavimus. Šiuo nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. padarymą K. K. buvo paskirta - 1882 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) bauda.Apeliaciniu skundu pareiškėja K. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, jog su skundžiamu teismo nutarimu nesutinka, nes teismas atliko neobjektyvų įrodymų vertinimą, netinkamai vertino jos parodymus, liudytojų parodymus, kitus rašytinius byloje surinktus įrodymus, tuo pažeidė pateiktų teismui įrodymų ir jų viseto vertinimą, netinkamai taikė bei aiškino teisės normas ir savo sprendimą grindė prielaidomis bei abejonėmis, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose.Pareiškėjos teigimu, teismas, nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą neišvengiamai turėjo nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, savo iniciatyva, surinkęs kitus būtinus įrodymus, privalėjo nutraukti šią bylą, nes joje nekonstatuoti privalomi sudėties objektyvieji požymiai- darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; asmuo dirba atlygintinai. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju tarp K. K. ir J. R. nebuvo jokių darbo santykių bei darbo sutarties požymių. Tarp K. K. ir J. R. nuo 2016 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta patalpų ir įrangos nuomos (soliariumų nuomos) sutartis, o už jas J. R. mokėjo K. K. nuomos mokestį. Tai įrodo ir K. K. ir J. R. apklausos teismo posėdžio metu.Nors teismas nenurodydamas priežasties vertino kritiškai K. K. ir J. R. teisme duotus parodymus, tačiau pareiškėjos teigimu, visiškai nevertino, neišreikalavo (tuo pažeisdamas teismo aktyvumo, objektyvumo principus) nuomos sutarčių registracijos žurnalo, kuriame neginčijamai nurodyta, kad 2016 m. gegužės 20 d. tarp K. K. ir J. R. sudaryta soliariumų nuomos sutartis Nr. KK-36 (žurnalo kopija pridedama). Po šios sutarties dar sudarytos ir užregistruotos 3 analogiškos soliariumų nuomos sutartys. O pati soliariumų nuoma pradėta 2011 m. gegužės 1 d. Teismas neatsižvelgė, kad UAB (duomenys neskelbtini) soliariumų nuoma yra įprasta veikla. Taigi, santykiai tarp nuomotojo K. K. ir nuomininko J. R. yra reguliuojami ne ATPK, o CK ir CPK normomis, o santykiai tarp J. R. ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos dėl J. R. individualios veiklos neturint pažymos reguliuojami ATPK normomis.Pareiškėjos įsitikinimu, akivaizdu, kad K. K. visiškai neatsako už J. R. veiksmus, tame tarpe ir už darbą neturint individualaus darbo pažymos. Pats J. R. darbo faktas neįrodo nagrinėjimo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Santykiai tarp K. K. ir J. R. buvo kilę iš CK normų, reguliuojančių nuomą, todėl K. K. niekaip neatsakė už bet kokius J. R. įvykdytus pažeidimus. J. R. galėjo dirbti ar nedirbti soliariume, jos pareiga buvo tik laiku mokėti K. K. nuomos mokestį. Šiuo atveju teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog byloje surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad K. K. padarė inkriminuotą teisės pažeidimą, nes kaip matyti iš bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių, teismo padaryta išvadą patvirtina tik vienintelis J. R. darbo soliariume faktas, tačiau jokiu būdu ne byloje nustatytų aplinkybių visetas.Atsiliepimu į apeliacinį K. K. skundą Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius prašė, atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. K. apeliacinis skundas atmetamas. Apeliaciniame skunde K. K. neigia padariusi jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė administracine tvarka nubausta K. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. K. kaltės padarius ATPK 41³ str. 1 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013). Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai, t. y. nustatyta, kad J. R. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, J. R. dirbo sutarusi su K. K. dėl pagrindinių darbo sąlygų – darbo pobūdžio (funkcijų), specialybės, jos atliekamos funkcijos – soliariumų valymas, bendravimas su klientais, atliekamos piniginės operacijos; darbo laiko (nuo 15.00 val. iki 21.00 val. patikrinimo dieną); darbo užmokesčio (1 Eur už valandą), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė K. K. J. R. leido dirbti asmeniui sutartą darbą įmonės naudai nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi VSDFV.J. R. paaiškinimo, duoto ją apklausus patikrinimo metu, turinys atskleidžia konkrečias aplinkybes apie darbo vietą, darbo pobūdį, darbo rėžimą, atsiskaitymą už darbą. Nėra pagrindo abejoti, kad J. R. administratorės darbai buvo atliekami UAB (duomenys neskelbtini) naudai, J. R. buvo suteikta darbo vieta, bei darbo priemonės. Kaip patikrinimo dieną rašytame paaiškinime nurodė pati J. R., ji bandė dirbti (duomenys neskelbtini) soliariume, adresu (duomenys neskelbtini), administratorės pareigose nuo 2016 m. gegužės 20 d. Jai leido pabandyti dirbti A. K., o visą laiką mokinosi dirbti su K. K.. 2016 m. gegužės 31 d. J. R. į darbą atėjo 15 val. 00 min. ir planavo dirbti iki 21 val. 00 min. Ankstesnėmis dienomis dirbdavo vidutiniškai po 2-3 val. per dieną. J. R. nurodė jog soliariume (duomenys neskelbtini)atlieka šias darbo funkcijas: valo soliariumą, bendrauja su klientais, atlieka pinigines operacijas. J. R. nurodė, jog 2016 m. gegužės 31 d. patento verstis soliariumo veikla neturi, nuomos sutarties, kad nuomojasi soliariumo (duomenys neskelbtini)patalpas, taip pat neturi. J. R. yra susitarusi dėl darbo užmokesčio, jog gaus 1 Eur už valandą (b. l. 4). Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu J. R. pakeitė patikrinimo metu paaiškinime duotus parodymus teigdama, kad patikrinimo metu buvo pasirašiusi nuomos sutartį, tačiau darbo sutarties pasirašiusi nebuvo. Atlygio negaudavo, kiek suprekiaudavo, tiek jai ir likdavo. Individualios veiklos pažymėjimo patikrinimo metu nebuvo išsiėmusi, tačiau vakare grįžo ir išsiėmė. Kai atvyko inspektoriai, ji pasimetė, todėl nurodė netikslias aplinkybes, tačiau sakinys, jog bandomuoju laikotarpiu jai bus mokamas 1 euras už valandą nėra sugalvotas inspektorių (b. l. 38-39). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokiais liudytojos parodymais nesivadovavo bei vertino juos kaip melagingus, kadangi jos duotus parodymus paneigė kitų liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. B. patvirtino tas aplinkybes, kad vyko patikrinti soliariumo kartu su kolege R. B.. Soliariume rado dirbančią J. R.. Ji paklausė, kokios paslaugos domina. Jie prisistatė ir pradėjo aiškintis aplinkybes. R. B. nufotografavo, kaip J. R. sėdi prie darbo stalo. Klausė, ar turi nuomos sutartį, tačiau J. R. nurodė, kad nuomos sutarties neturi, o mokosi dirbti kaip administratorė. Kelias dienas prieš patikrinimą J. R. K. K. apmokė kaip dirbti, jai žadėjo nupirkti (ar pati J. R. nusipirks) verslo liudijimą. J. R. nurodė, jog jos gaunamas atlygis – 1 euras už valandą. J. R. nediktavo, ką rašyti paaiškinimuose, ji pati nurodė, kad už mokymą gaudavo 1 eurą per valandą. Paklausė ar J. R. įdarbinta pagal darbo sutarti, ji nurodė, kad ne, tada paklausė, ar turi verslo liudijimą, ji nurodė, jog neturi, taip pat ji paaiškino, kad neturi nuomos sutarties, nenurodė, jog nuomos sutartis laikoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 38-40). Liudytoja apklausta R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną į (duomenys neskelbtini) soliariumą atvyko kartu su kolega, kadangi gavo anoniminę informaciją, jog J. R. ten dirbo. Pagal Sodros išrašą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo trys žmonės. Nuvyko į vietą, uždavė J. R. klausimą, ar ji turinti nuomos sutartį, ji šios sutarties neturėjo. Iš pradžių J. R. nenorėjo pasakyti, kas ji yra, tačiau vėliau davė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog dirba nuo gegužės 20 dienos administratore, darbą atlieka po 2-3 valandas per dieną. Pažeidimo užfiksavimo metu patento J. R. neturėjo (b. l. 28-29). Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi darbo inspektorių duotais parodymais teismo posėdžio metu, teismui nekilo abejonių dėl liudytojų duotų parodymų objektyvumo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie yra suinteresuoti kaip nors pakenkti pareiškėjai duodant jai nepalankius parodymus ir juos sietų konfliktiški, priešiški asmeninio pobūdžio santykiai. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino minėtų liudytojų parodymus ir pagrįstai juos laikė pakankamais įrodymais pažeidėjos kaltei pagrįsti. Nors K. K. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu neigė padariusi pažeidimą, teigdama, jog J. R. ir jos jokie darbo santykiai nesiejo, o J. R. tik nuomavosi patalpas ir vertėsi soliariumų veikla, su J. R. buvo sudariusi sutartį, joje palikę tuščias vietas, kadangi J. R. reikėjo išsiimti individualios veiklos pažymą VMI, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas jos parodymus pagrįstai vertino kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė K. K. J. R. leido dirbti sutartą darbą įmonės naudai nesudariusi su ja rašytinės darbo sutarties ir nepranešusi VSDFV, tokie K. K. veiksmai atitinka nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius.Atmestinas pareiškėjos skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino bei neišreikalavo nuomos sutarčių registracijos žurnalo, kuriame neginčijamai nurodyta, kad 2016 m. gegužės 20 d. tarp K. K. ir J. R. sudaryta soliariumų nuomos sutartis Nr. KK-36 ir po šios sutarties dar sudarytos ir užregistruotos 3 analogiškos soliariumų nuomos sutartys. Pažymėtina, jog surinktų duomenų bei įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime, nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl pareiškėjos K. K. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs pareiškėjai nereiškia, jog teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas. Pažymėtina, jog pati pareiškėja, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę pateikti nurodomą nuomos sutarčių registracijos žurnalą, tačiau jo nepateikė ir apie jį net neminėjo duodant paaiškinimus teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie apeliacinio skundo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių registro kopija, priešingai nei teigia pareiškėja apeliaciniame skunde, nepatvirtina, jog įrašas apie soliariumų nuomos sutarties KK-36 sudarymą tarp K. K. ir J. R., atsirado būtent 2016 m. gegužės 20 d., o ne vėliau t.y. jau po pažeidimo nustatymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pareiškėjos atžvilgiu, kadangi sekanti nuomos sutartis, minėtame nuomos sutarčių registre įrašyta tik 2016 m. liepos 1 d. Kaip patvirtina byloje esantys duomenys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore yra paskirta K. K.. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 8, 12 d. būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 413 str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Šios įstatymo normos aiškinimas ir susiformavusi teismų praktika leidžia tvirtinti, kad bendrovės vadovas būdamas pakankamai rūpestingas ir atsakingas privalo žinoti, kokie asmenys ir ką veikia, t. y. už kokių darbų atlikimą yra atsakingi, darbo vietoje. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju K. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavį atstovaujantis asmuo ir ji atsakinga už savalaikį darbo sutarčių sudarymą su darbuotojais ir pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikimą VSDFV.Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai bei išdėstyti argumentai patvirtina darbo santykių tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R. buvimą, byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.