Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas A. B. pateiktu teismui pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės Z. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas. Pareiškime nurodė, kad jo sutuoktinė Z. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis malkinės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Likusi dalis minėto turto priklauso pareiškėjui. Nors visas turtas VĮ Registrų centre yra įregistruotas pareiškėjo vardu, tačiau turtas įgytas santuokos metu, todėl sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Po sutuoktinės mirties liko du pirmos eilės paveldėtojai – jis ir jų sūnus S. B.. Pareiškėjas nurodė, kad stokodamas teisinių žinių bei manydamas, kad, jeigu turtas registruotas jo vardu, tai jis jam ir priklauso, todėl nei pareiškėjas, nei sūnus į notarą nesikreipė. Tačiau 2020 m. lapkričio 10 d. pasikreipęs į seniūniją dėl šildymo kompensacijos sužinojo, kad nesikreipė pas notarą dėl paveldėjimo, todėl tą pačią dieną pareiškėjas nuvyko pas notarą, kreipėsi dėl paveldėjimo, tačiau notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, taip pat nurodė, kad paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, kad bute iki pat žmonos mirties jie kartu gyveno, žmonai pasiligojus, - ją slaugė, vežiojo pas gydytojus, o mirus – palaidojo, prižiūri kapą. Visą laiką už butą mokėjo mokesčius, naudojasi visais daiktais, kurie buvo tiek iki žmonos mirties, tiek po jos mirties. Kadangi neturi kitų galimybių įgyvendinti paveldėjimo teisės, prašo nustatyti palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą.