Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-11-03 · Civilinė byla Nr. 2-12468-924/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
2-12468-924/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08569-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Paliokas
Ieškovas
R. K., E. K.
Atsakovas
L. K.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Civilinė byla Nr. 2-12468-924/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08569-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1; 77.4.2; 78.2.1; 99.7.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.lapkričio 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovams R. K. ir E. K., atsakovei L. K., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Andželikai Vežbavičiūtei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų R. K. ir E. K. ieškinį atsakovei L. K. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai ieškiniu prašo: priteisti iš atsakovės L. K. nepilnamečių vaikų E. K. ir D. K. išlaikymui po 300 Lt kiekvienam vaikui, mokamą kiekvieną mėnesį iki jie sulauks pilnametystės ir baigs studijas universitetinio ar neuniversitetinio mokymo įstaigų dieniniame skyriuje, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų, skirtų E. K. ir D. K. išlaikymui, tvarkytoju uzufrukto teise skirti tėvą R. K.; priteisti nepilnamečiams vaikams E. K. ir D. K. kiekvienam po 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimą (b.l. 29-31, 120).

Ieškovas R. K. nurodė, kad su atsakove santuokoje susilaukė dviejų vaikų: 1997-05-10 gimė sūnus E. K. ir 2002-10-02 – sūnus D. K.. Iš pradžių šeimyninis gyvenimas santuokoje buvo sklandus, tačiau gimus pirmajam vaikui požiūriai į šeimą pasikeitė. Atsakovė laikosi nuostatos, kad vaikų pilną materialinį išlaikymą privalo vykdyti tik vaikų tėvas. Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus bei dirbanti, tačiau netinkamai vykdo vaikų materialinio išlaikymo prievolę, nepakankamai rūpinasi savo vaikų gerbūviu, neskiria pakankamo materialinio vaikų išlaikymo, nors gyvena kartu su šeima. Ieškovo teigimu, atsakovė prie vaikų poreikių tenkinimo prisideda apie 10 proc. reikalingų lėšų, o ieškovas 90 proc. Pastarąjį mėnesį atsakovė apie 500 Lt prisidėjo prie maisto šeimai pirkimo, taip pat atsakovė kiekvienam vaikui duoda pinigų į mokyklą – jaunesniajam po 5 Lt, vyresniajam sūnui – po 6 Lt. Taip pat atsakovė kartais prisideda prie rūbų vaikams pirkimo. Atlikęs paskaičiavimus, kiek motina per pastaruosius trejus metus prisidėjo prie vaikų išlaikymo, paskaičiavo, kad per metus motina teikdavo išlaikymo vaikams maždaug už 2800 Lt, todėl tikslina ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimą mažindamas nuo 18 000 Lt iki 10 000 Lt, t.y. prašo kiekvienam vaikui priteiti po 5000 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad abiems nepilnamečiams vaikams per mėnesį reikia po 800 Lt: po 135 Lt už maistą mokykloje, po 300 Lt maistui namie, po 200 Lt drabužiams ir batams, po 20 Lt mokyklinėms kanceliarinėms prekėms, po 30 Lt sveikatos priežiūrai, po 95 Lt komunalinėms paslaugoms. Taip pat ieškovas nurodė, kad išlaikymui reikalingos lėšos yra kartais netgi didesnės nei 1000 Lt per mėnesį, tačiau įvertindamas tai, kad atsakovės mažesnės pajamos, prašo iš atsakovės priteisti kiekvienam vaikui tik po 300 Lt.

Ieškovas E. K. nurodė, kad ieškinį palaiko bei prašo jį tenkinti, sutinka su tėčio nurodytomis aplinkybėmis. Papildomai paaiškino, kad rūbus perka apie tris kartus per metus, vienam apsipirkimui reikia apie 300-400 Lt. Per pastaruosius metus motina jį bei brolį tik vieną kartą apipirko, kitus kartus apiperka tėtis. Motina prisideda ir prie kitų išlaidų, tačiau maža dalimi, daugiausiai viskuo rūpinasi tėtis. Kiek konkrečiai prisideda motina ir kiek abu tėvai jo išlaikymui skiria lėšų pasakyti negali. Su motina santykiai ne itin geri, nes motina nuolat jį nori kontroliuoti.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovė paaiškino, kad 1,5 metų iki 2014 m. kovo mėnesio nedirbo, todėl negalėjo skirti pakankamai vaikų išlaikymui, tačiau šiuo metu dirba bei gauna pastovias pajamas. Per pastaruosius 9 mėnesius, kai pradėjo dirbti, prisideda prie šeimos poreikių tenkinimo apie 500 Lt per mėnesį, be to, vaikams į mokyklą duoda po 11 Lt (D. – 5 Lt, E. – 6 Lt), nuperka rūbų. Prie vaikų laisvalaikio neprisideda, nes jie jo neturi, o visą laiką praleidžia prie kompiuterio. Vaikai jos neklauso, jų negali kontroliuoti. Be to, vaikus padeda išlaikyti jos tėvai (maistu, pinigais). Atsakovė pripažįsta, kad prie vaikų išlaikymo vaikų tėvas prisideda daugiau, tačiau ji teikia išlaikymą pagal galimybes. Kokia tiksliai pinigų suma prisideda prie vaikų išlaikymo pasakyti negali, tačiau, jos manymu, ne mažiau kaip po 600 Lt per mėnesį. Atsakovė taip pat nurodė, kad negali pasakyti kiek tiksliai reikia pinigų vaikų poreikiams patenkinti, tačiau, jos vertinimu, kiekvienam vaikui turėtų pakakti po 500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Nustatyta, kad ieškovas R. K. ir atsakovė L. K. susituokė 1997-08-26 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, santuokos registracijos Nr. 1918. Šalys santuokoje susilaukė dviejų vaikų: 1997-05-10 gimė sūnus E. K. ir 2002-10-02 – sūnus D. K.. Šalys iki šiol gyvena santuokoje, kartu su nepilnamečiai vaikais jiems nuosavybės teise priklausančiame šeimos būste – adresu (duomenys neskelbtini).

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str., 3.165 str., 3.192 str.). Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigė, jog vaikų poreikiai ir jiems tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 800 Lt, o kartais ir daugiau kaip 1000 Lt per mėnesį, tačiau įvertindamas abiejų šalių finansines galimybes, prašo iš atsakovės kiekvienam vaikui priteisti tik po 300 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad ieškovas pateikė vaikų poreikių išlaidų lenteles, tačiau lentelėse nurodytų išlaidų nepagrindė jokiais įrodymais (sąskaitomis, ir pan.). Teismo nuomone, ieškovo nepilnamečių vaikų poreikių sąraše, išdėstytame ieškinyje (800 Lt), nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos nepilnamečių vaikų E. K. ir D. K. vaikų poreikiams tenkinti, yra realios, pagrįstos ir būtinos šalių nepilnamečių vaikų būtiniausiems poreikiams tenkinti, siekiant užtikrinti normalias jų vystymosi sąlygas. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaikams būtinas išlaikymas iš abiejų tėvų, prašoma priteisti išlaikymo suma yra nedidelė ir pagrįsta bei atitinka vaikų interesus. Atsakovė neprieštaravo, kad prašoma iš jos priteisti 300 Lt dydžio suma yra pagrįsta, tačiau nesutiko, kad ši suma būtų priteista teismo sprendimu, nurodydama, kad tokio dydžio išlaikymą vaikams ir teikia.

Taigi, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl motinos pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymo. Remiantis CK 3.194 str. 1 d., 3.200 str., išlaikymas gali būti priteisiamas konstatavus pareigos išlaikymą nevykdymą. Ieškovas pripažino, kad atsakovė teikia išlaikymą, paskaičiavo, kad per metus prie vaikų išlaikymo prisideda apie 2800 Lt, atsakovei įsidarbinus, teikiamas vaikams išlaikymas padidėjo, pvz. pastarąjį mėnesį prie vaikų išlaikymo motina prisidėjo apie 600 Lt, t.y. tiek kiek ir prašo priteisti iš atsakovės (kiekvienam vaikui po 300 Lt), taip pat atsakovė kartais nuperka vaikams rūbų, kiekvieną dieną vaikams į mokyklą duoda po 11 Lt (D. – 5 Lt, E. – 6 Lt). Tačiau pažymėtina ir tai, kad nei pati atsakovė, nei ieškovai negalėjo tiksliai teismui pasakyti, kokia dalimi atsakovė prisidėdavo bei prisideda prie vaikų išlaikymo bei kiek prisideda pats vaikų tėvas, ieškovas R. K.. Atsakovė nurodė, kad visų įrodymų apie vaikams teiktą išlaikymą pateikti neturi galimybių, nes tokių įrodymų, gyvenant šeimoje, niekada nerinko. Kadangi byloje jokių duomenų, kad tarp ginčo šalių būtų vykę konfliktai dėl išlaikymo neteikimo ar teikto išlaikymo dydžio nėra, todėl sutinka, kad atsakovei jokio būtinumo už ginčo laikotarpį rinkti įrodymus apie teiktą vaikams išlaikymą nebuvo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pakankamo dydžio išlaikymo teikti anksčiau neturėjo galimybės, nes nedirbo. Tačiau vaiko tėvams gyvenant kartu santuokoje, nesant ginčui dėl išlaikymo, teismo vertinimu, neturi būti sudaromi vaikų tėvų specialūs susitarimai dėl kiekvieno iš jų konkrečios lėšų dalies skyrimo vaikų išlaikymui. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos šalys (vaikų tėvai) vis dar gyvena santuokoje, nors ir, ieškovo teigimu, negyvena santuokinio gyvenimo, tačiau gyvena kartu, veda bendrą ūkį (kartu perka maistą šeimai), rūpinasi vaikų auklėjimu bei ugdymosi procesu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės gaunamos piniginės lėšos skiriamos ne tik jos asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau ir šeimai. Ieškovai neginčijo ir tos aplinkybės, kad prie vaikų išlaikymo prisideda ir atsakovės artimieji (tėvai).

Byloje jokių duomenų, kad atsakovė sąmoningai būtų vengusi dirbti nėra, priešingai - byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, išskyrus tam tikrus laikotarpius, nuolat dirbdavo bei gavo pajamas, nuo 2014-03-10 vėlgi dirba ir jos darbo užmokestis sudaro apie 1000 Lt - 1700 Lt. Pažymėtina ir tai, kad byloje jokių duomenų, kad vaikams būtų neužtikrintos būtinos vaikui sąlygos vystytis (materialinės sąlygos fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis bei tobulinti savo gebėjimus), nėra. Išvadą teikiančios institucijos atstovė, taip pat nurodė, kad vaikų poreikiai užtikrinami abiejų tėvų. Teismas sprendžia, kad vien tik aplinkybė, kad vienas iš tėvų (nagrinėjamu atveju tėvas), jiems gyvenant santuokoje, prie vaikų išlaikymo prisideda daugiau nei kitas, nėra pagrindas laikyti, kad motina netinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaikus. Atkreiptinas dėmesys, kad pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 str.). Atsakovė dirba, šiuo metu gauna apie 1000 Lt mėnesines pajamas, ieškovo mėnesinės pajamos sudaro apie 3000 Lt, todėl akivaizdu, kad vaikų tėvas turi galimybes teikti didesnio dydžio išlaikymą.

Įvertinus šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, valstybinės institucijos duomenis apie motinos bei tėvo pareigų vykdymą, bei anksčiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, vaikų tėvams gyvenant santuokoje šeimos būste kartu su nepilnamečiais vaikais, nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu motina nevykdė (ar ją vykdė netinkamai) pareigos teikti išlaikymą vaikams, todėl ieškovų ieškinys dėl išlaikymo priteisimo atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).

Šalys informuotina, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) ateityje nevykdys pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, šis teismo sprendimas jiems neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo (CK 3.194 str.).

Ieškovai šioje civilinėje byloje už reikalavimą priteisti išlaikymą yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl 2014-05-08 ieškovo R. K. sumokėtas 567,00 Lt žyminis mokestis jam grąžintinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d., 96 str.). Ieškovui išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (sprendimu) (CPK 87 str. 3 d.). Šalys teismui įrodymų apie kitas jų šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė.

Teismas šioje byloje patyrė 7,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl dėl šių išlaidų priteisimo nespręstina (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Grąžinti ieškovui R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 567,00 Lt (penkių šimtų šešiasdešimt septynių litų) dydžio žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Paliokas