Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovui R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui V. V. 2018 m. gruodžio 9 d. tarnybos metu buvo sutrikdyta sveikata. Teismas išanalizavo medicinos dokumentus: 2018-12-09 Traumą patyrusio paciento apžiūros lapą, gydytojo įrašus, 2019-01-02 pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr.60, 2018-12-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr.G4454/2018 (01). 2018-12-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr.G4454/2018 (01) nurodyta, kad V. V. padarytos kraujosruvos: kairio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje yra 2,5 cm x 1,5 cm poodinė kraujosruva, kairio riešo nugariniame-išoriniame paviršiuje yra 4cm x 2cm kraujosruva, dešinio kelio vidiniame paviršiuje 1,5 cm x 2 cm kraujosruva. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-14 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.A18-2683-1015/2019 nustatyta, kad atsakovas R. S. vairavo 2018-12-09 automobilį Laisvės per.77, Vilniuje. Policijos patruliui pasirodė, kad atsakovas R. S. vairuoja neprisisegęs saugos diržo, pasivijo R. S. automobilį. Įvyko konfliktas, atsakovas bandė uždaryti automobilio langą, policininkas V. V. neleido, bandė atidaryti dureles iš automobilio vidaus įkišęs ranką per langą, atidarius automobilio dureles, atsakovas jas bandė uždaryti, toliau policininkai naudojo dujas ir tazerį, siekė atsegti saugos diržą, o ištraukus atsakovą iš automobilio, jis buvo paguldytas ant žemės ir jam buvo uždėti antrankiai, nuvežtas į policijos komisariatą.

Ieškovas nurodo, kad už šio įvykio metu prieš policijos pareigūnus atliktus veiksmus teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovą pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir skyrė jam 115 Eur baudą. Ieškovui pripažinus, kad policijos patrulis V. V. sužalojimą patyrė, atlikdamas tarnybines pareigas, ieškovas V. V. išmokėjo 908,73 Eur dydžio kompensaciją. Ieškovas nurodo, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, kurios tikslas – pasiekti satisfakciją, t. y. kompensuoti nukentėjusiam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto aštuntajame skirsnyje reglamentuojama, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, <...>, priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo laipsnio ir netekto darbingumo, išmokama nuo vieno iki šešiasdešimt mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios nuostatos detalizuotos ir jų įgyvendinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintose Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygose. Asmenų draudimo valstybės lėšomis sąlygų 26 punkte nurodyta, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka. Atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį policijos įstaigai kyla ir iš bendrosios civilinės atsakomybės sampratos bei principo, pagal kurį žalą padaręs ar už ją atsakingas asmuo turi ją atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis), todėl tais atvejais, kai už kaltąjį asmenį žalą atlygino trečiasis asmuo, jis įgyja teisę reikalauti sumokėto žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, priešingu atveju būtų pažeista nuostata, kad niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkciją, konstatuotina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam V. V. kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką, kurioje aiškinama, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 straipsnis).

Ieškinys atmetamas. Iš bylos duomenų matyti, kad nėra atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.246 – 6.250 straipsniais). Nėra įrodyta, kad atsakovas sužalojo policijos pareigūną, dėl ko šis patyrė lengvą sveikatos sutrikdymą. Policijos pareigūnai, sulaikę atsakovą už vairavimą neprisisegus saugos diržo, naudojo fizinę jėgą, dujas, elektrošoką, buvo paguldę gruodžio mėnesį ant žemės, panaudojo antrankius, nuvežė į policijos komisariatą. Policijos patruliui V. V. kraujosruvos galėjo atsirasti imantis fizinės prievartos priemones, taikant spec.priemones asmenius, kuris tik vairavo transporto priemonę, neprisisegęs saugos diržo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas fiziškai priešinosi policijos patruliui V. V.. Atsakovo padarytas Kelių eismo taisyklių ir administracinės teisės pažeidimas sulaukė neproporcingos jėgos panaudojimo iš policijos pareigūnų ir taip elgiantis su atsakovu, sužalojimai galėjo atsirasti traukiant jį iš automobilio ir griaunat atsakovą ant žemės žiemą, laužiant rankas ir uždedant antrankius, nes jis vairavo automobilį neprisisegęs saugos diržo. Teismas ieškinį atmeta, nes neįrodyta, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą policijos darbuotojo atžvilgiu, priešinosi fiziškai suduodamas smūgius policijos darbuotojui. Kairio dilbio nugarinio paviršiaus viduriniame trečdalyje yra 2,5 cm x 1,5 cm poodinė kraujosruva, kairio riešo nugariniame-išoriniame paviršiuje yra 4cm x 2cm kraujosruva, dešinio kelio vidiniame paviršiuje 1,5 cm x 2 cm kraujosruva policijos patruliui V. V. galėjo atsirasti panaudojant fizinio poveikio priemones atsakovo atžvilgiu, traukiant atsakovą iš automobilio. Rankos dilbio ir riešo sužalojimas, kojos kelio kraujosruva galėjo atsirasti įkišus ranką pro langą ir siekiant atidaryti automobilio duris ar atsegant saugos diržą, paguldant atsakovą ant žemės. Kraujosruvų dydis mažas. Darant prielaidą, kad atsakovas smūgiavo policijos pareigūnui, tiek ant kojos, tiek ant rankos kraujosruvų skaičius turi būti didesnis, pačios kraujosruvos turi būti didesnio parametro. Teismas ieškinį atmeta, nes neįrodytas priežastinis ryšys tarp policijos darbuotojo sužalojimo ir atsakovo vartoto fizinio pasipriešinimo. Policijos pareigūnas patyrė sužalojimą- sumušimą vykdant tarnybines pareigas, bet nėra įrodymų, kad patirti sužalojimai yra atsakovo fizinio poveikio, tiesioginio pasipriešinimo policijos pareigūnui rezultatas.

Atsakovui nepateikus įrodymų dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.