Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant R. F., dalyvaujant atsakovo V. G. atstovui advokatui K. R., o ieškovo UAB „4finance“ atstovui, atsakovui V. G. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas UAB „4finance“, patikslinęs ieškinio reikalavimus (45-46 b.l.) prašė priteisti

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010-12-27 ieškovas ir atsakovas elektronine forma sudarė SMScredit.lt paskolos sutartį Nr.3396901 (toliau tekste – Paskolos sutartis) (6-9,11 b.l.), kurios pagrindu ieškovas atsakovui perdavė paskolos dalyką - 750,00 Lt nuosavybės teise, t.y. šią sumą 2010-12-27 mokėjimo nurodymu Nr.3396901 pervedė į atsakovo sąskaitą. Pagal paskolos sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 punktą, norėdamas gauti paskolą, paskolos gavėjas registruojasi internetiniame tinklapyje, nurodydamas visus reikalaujamus duomenis (7 b.l.). Sėkmingai užsiregistravęs šiame internetiniame tinklapyje, paskolos gavėjas gali pateikti paraišką mobiliojo telefono žinute ar telefono skambučiu (Sutarties 3.2 p.). Paskolos sutarties šalys nepasirašė, kadangi sutartis sudaryta elektronine forma, be to, teikiant paraišką gauti paskolai, gavėjas su sutarties sąlygomis privalėjo susipažinti internetiniame puslapyje, nes būtina patvirtinti duomenis apie tai, kad paskolos gavėjas yra susipažinęs su visomis Paskolos sutarties sąlygomis, t.t. ir su 7.2 p. nuostatomis dėl 1 proc. dydžio delspinigių mokėjimo už sutarties nevykdymą nuo bendros uždelstų mokėjimų sumos už kiekvieną uždelstą dieną (8 b.l.). Taigi pripažintina, kad tarp šalių 2010-12-27 susiklostė paskolos teisiniai santykiai (LR CK 6.870 str.). Ieškovui perdavus paskolos dalyką, atsakovui atsirado pareigą paskolos sumą grąžinti nustatytu terminu – po 30 dienų, o ieškovui atsirado teisę reikalauti prievolės įvykdymo.

Ieškovas neginčijo, kad atsakovas Paskolos sutartį sudarė asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl pripažintina, kad atsakovas yra vartotojas, o šalių sudaryta Paskolos sutartis - vartojimo kredito sutartis (LR CK 1.39 straipsnio 1 dalis).

Nėra duomenų, kad atsakovas iki nustatyto termino (po 30 dienų) būtų įvykdęs prievolę grąžinti ieškovui paskolos dalyką, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2. str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), nes draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).

Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas - nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą (LR CK 6.256 str. 2 d.).

Atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu, nes iki nustatyto termino paskolos dalyko – 750,00 Lt ieškovui negrąžino (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1 d.). LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Laikytina nustatyta, kad atsakovui netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją vykdyti, tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LR CK 6.249 str.). Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) – yra pagrindas spręsti klausimą dėl sutartinės civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo.

2011-03-03 ieškovas siuntė atsakovui raginimą, jame nurodė, kad skola 2011 m. kovo 3 dienai yra 750,00 Lt, o delspinigiai – 270,00 Lt, kad prašo sumokėti per 7 dienas nuo laiško gavimo dienos, nes ieškovas kreipsis į teismą, jeigu po šios datos skola nebus grąžinta (57 b.l.).

Šioje byloje yra nustatyta, kad atsakovo tėvai – Vytautas ir V. G. vykdė prievolę ( jau suėjus paskolos grąžinimo terminui) už atsakovą: 2011-03-09 sumokėjo 150,00 Lt (mokėjimo pagrindas – sutartis su V. G. Nr.3396901, mokamos skolos), 2011-04-08 sumokėjo 100,00 Lt (pagrindas –sutartis Nr.3396901 su V. G.), 2011-05-10 sumokėjo 100,00 Lt (pagrindas –sutartis Nr.3396901 su V. G.), 2011-07-04 sumokėjo 100,00 Lt (pagrindas –sutartis Nr.3396901 su V. G.), 2011-08-11 sumokėjo 100,00 Lt (pagrindas –sutartis Nr.3396901 su V. G.), 2011-09-19 sumokėjo 100,00 Lt (pagrindas –sutartis Nr.3396901 su V. G.), 2011-10-24 sumokėjo 100,00 Lt (pagrindas –sutartis Nr.3396901 su V. G.), 2011-11-21 sumokėjo 100,00 Lt (pagrindas – sutartis Nr.3396901 su V. G., skolos grąžinimas), 2012-06-19 sumokėjo 100,00 Lt (pagrindas –sutartis Nr.3396901 su V. G.). Viso atsakovo tėvai sumokėjo 950,00 Lt (22-30 b.l.).

Šalys Paskolos sutartimi (6.6 p.) susitarė dėl mokėjimų įskaitymo tvarkos, t.y., kad paskolos gavėjo mokėjimai bus įskaitomi tokia tvarka: skolos išieškojimo išlaidoms, netesyboms, komisiniams mokesčiams, paskolai. Ši tvarka neprieštarauja LR CK 6.54 str. nuostatoms.

Ieškovas ieškinyje (ir patikslintame) nebuvo nurodęs, kad būtent tokios įmokų įskaitymo tvarkos laikėsi, nebuvo pateikęs ir delspinigių paskaičiavimo lentelės. Po parengiamojo teismo posėdžio pareikalavus pateikti informaciją ir ją pagrindžiančius rašytinius įrodymus apie tai, kokios sumos ir kada iš atliktų mokėjimų buvo įskaitytos paskolos grąžinimui, delspinigių mokėjimui, ieškovas pateikė tik sumokėtų sumų, skolos ir delspinigių dydžio duomenų lentelę, kuri nėra pasirašyta jokio ieškovo darbuotojo, nustatyta tvarka patvirtintą kopiją (47 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad įmokų paskirstymo teise kreditorius turi pasinaudoti iš karto gavęs skolininko įmokas. Toks reikalavimas išplaukia iš Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimų, nustatytų juridinių asmenų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimui ir registravimui. Pagal nurodytos teisės normos 1 dalį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Aptariamojo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais. Be to, pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai.

Kaip nurodyta lentelėje (47 b.l.), ieškovas, paskaičiavęs, kad iki 2011 kovą atlikto mokėjimo grąžintina suma buvo 1.065,00 Lt (750,00 Lt paskolos suma, 315,00 Lt delspinigiai už 42 dienas), atsakovo tėvų sumokėtas sumas įskaitė taip: 785,00 Lt delspinigiams padengti, 164,90 Lt skolai, todėl skolos suma ieškinio pareiškimo dienai buvo 585,10 Lt, o delspinigių –564,90 Lt (47 b.l.). Rašytiniame paaiškinime (36-37 b.l.) ieškovas nurodė, kad atsakovo tėvai mokėjo savo nuožiūra, nepasirašius jokios skolos mokėjimo dalimis sutarties, kad jiems buvo paaiškinta apie delspinigių skaičiavimą, kad skola nėra padengta, nes iš gautų mokėjimų daugiausia buvo dengiamos netesybos, todėl pagrindinė sutartis neįvykdyta, delspinigiams skaičiuoti pagrindas tebėra. Ieškovo paaiškinime (12 b.l.) nurodyta, kad delspinigiai pagal sutarties 7.2 p. nuostatas yra kompensacinio pobūdžio, kad paprastai nėra prašoma priteisti delspinigius už ilgesnį laikotarpį, nei 6 mėnesiai.

Kaip matyti iš pradinio ieškinio, ieškovas prašė priteisti 953,74 Lt dydžio delspinigių sumą, kuri, ieškovo teigimu, buvo paskaičiuota už 180 dienų, delspinigių dydžiui esant 1 proc. Tai reiškia, kad skolos suma turėjo būti ne 585,10 Lt, o 529,85 Lt. Kaip nurodyta patikslintame ieškinyje, delspinigių, kuriuos prašoma priteisti, suma yra 564,90 Lt. Tai reiškia, kad skolos suma turėtų būti ne 585,10 Lt, o tik 313,83 Lt. Minėti nesutapimai kelia abejones, kad ieškovas savalaikiai atliko ūkines operacijas dėl gautų mokėjimų įskaitymo vadovaujantis Paskolos sutarties (6.6 p.) nuostatomis.

Kad pagrįsti šioje lentelėje nurodytų duomenų teisingumą ir realumą, t.y. ar tikrai tam tikras ūkines operacijas po pinigų gavimo ieškovas atliko ir ar atliko laiku, jokių rašytinių įrodymų nepateikė. Taigi ieškovas nėra įrodęs (LR CPK178 str.), kad atsakovo prievolei vykdyti jo tėvų pervestas sumas (po jų gavimo) įskaitė būtent taip, kaip nurodė minėtoje lentelėje (47 b.l.). Šios abejonės vertintinos atsakovo (vartotojo) naudai.

Sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Vartojimo sutartys dažniausiai (kaip buvo ir nagrinėjamu atveju) sudaromos prisijungimo būdu, taikant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siūlomas sutarties sąlygas arba apskritai atsisakyti sutarties. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl šių priežasčių šiuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties šalies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikišti į šalių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principą, nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą. Vienas tokių sutarties laisvės ribojimo atvejų – Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnes netesybas negu nustatyta įstatyme. Taigi ginčo Paskolos sutartyje nustatyti 1 proc. dydžio delspinigiai, mokami už kiekvieną uždelstą dieną nuo uždelstos mokėti sumos, neatitinka įstatymo reikalavimų ir teismų praktikos tinkamų netesybų dydžio klausimu net ir ne vartojimo sutarčių atvejais.

Nors netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos (LR CK 6.258 str. 3d.), ši teisės norma taikoma tik tuo atveju, jeigu netesybos sumokėtos geruoju. Jeigu skolininkas atsisako mokėti netesybas, tai rodo, kad šiuo klausimu tarp šalių kilo ginčas, kuris sprendžiamas ieškinio teisenos tvarka. Liudytojas V. G. patvirtino, kad jis tarėsi su ieškovo darbuotoja, kad jie, atsakovo tėvai, padengs atsakovo skolą, tačiau nesutinka mokėti netesybų. Kaip matyti, ieškovas neatsisakė priimti atsakovo tėvų atliktus mokėjimus, sumokėtas sumas, kaip nurodė lentelėje, įskaitė pagrinde tik delspinigiams, kurie kas dieną didėjo 7,50 Lt, padengti, tačiau, kaip nustatyta, ieškovas neįrodė aplinkybių, kad laiku ir tinkamai atliko ūkines operacijas dėl gautų mokėjimų įskaitymo delspinigiams dengti, t.y. neįrodė, kad delspinigiai yra sumokėti geruoju, kad dėl jų įskaitymo nėra ginčo.

Netesybų žemiausioji mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose aiškiai išreiškė savo poziciją dėl delspinigių dydžio mažinimo, ieškinio senaties taikymo, tačiau ieškovas neįrodinėjo galimų nuostolių, atsakovui vėluojant mokėti 750,00 Lt dydžio skolą, dydžio, t. y. leistinais įrodymais nepagrindė (LR CPK 178 str.) teiginių dėl to, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra tinkamas, nepažeidžiantis šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų.

Jeigu netesybos nepadengia nuostolių, kreditoriui išlieka teisė iš skolininko reikalauti neatlygintų nuostolių dalies. Kreditorius, siekiantis prisiteisti nuostolius, kiek jų nepadengia netesybos, turi reikšti atskirą reikalavimą atlyginti nuostolius, nes reikalavimo priteisti netesybas pareiškimas savaime nereiškia ir reikalavimo priteisti kitus nuostolius pareiškimo. Netesybos ir nuostoliai yra savarankiškos sutartinės civilinės atsakomybės formos, o įstatymas nustato skirtingus netesybų ir nuostolių priteisimo pagrindus, todėl kreditorius, siekdamas, kad jam būtų priteistos ir netesybos, ir jas viršijantys nuostoliai, turi reikšti abu šiuos reikalavimus.

Kadangi netesybos, kurios mokamos sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju, atlieka kompensuojamąją funkciją, kuria siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, todėl sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos LR CK 6.73 str. 2 d. tvarka ir pagrindais. Tokiu būdu kontroliuojamas netesybų dydis, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismui suteikta teisė mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta (LR CK 6.73 str. 2 d.). Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 str. 3 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, nurodytos aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, remiantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra vartotojas, o ieškovas yra privatusis pelno siekiantis juridinis asmuo, kuriam vartojimo kreditų teikimas - verslas, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų patyręs tokio dydžio nuostolius (785,10 Lt + 564,90 Lt) dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo, ieškinys dėl nuostolių atlyginimo nepareikštas, ieškovas (dalimis grąžinant skolą), jei tokia situacija jo netenkino, nes reikalavo sumokėti visą skolą, skolos mokėjimo neatidėjo ir neišdėstė, ilgą laiką delsė kreiptis teisminės gynybos ir skaičiavo delspinigius, atsižvelgiant į tai, kad sumokėta viso 950,00 Lt, t.y. daugiau nei paskolos suma, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, LR CK 1.5 str. ir siekiant prievolės šalių interesų pusiausvyros, ieškovo reikalaujamos priteisti netesybos (1 proc. dydžio delspinigiai) mažintinos iki protingo dydžio, kuris, teismo įsitikinimu, šiuo atveju būtų 200,00 Lt (750,00 Lt x 0,05 proc. x 510 d. =191.25 Lt) (L R CK 6.71 str., 6.72 str., 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.).

Įvertinus šioje byloje šalių pateiktus įrodymus skyrium ir jų visetą, laikytina nustatyta, kad atsakovas, sumokėdamas ieškovui 950,00 Lt, grąžino skolą – 750,00 Lt ir padengė protingo dydžio netesybas - 200,00 Lt, todėl ieškinys visa apimtimi atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.). Priteisti 5 proc. dydžio palūkanas pagrindo nėra, nes neįrodyta, kad atsakovas ieškinio pareiškimo dienai būtų skolingas ieškovui (LR CK 6.261 str., 6.210 str. 1 d.).

Ieškinys atmestas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Atsakovo turėtų išlaidų – 300,00 Lt (32 b.l.) advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už atsiliepimą į ieškinį – 2.550,00 Lt ), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 127,50 Lt) pripažintina, kad atsakovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus. Iš ieškovo, atsižvelgiant, kad atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, priteistina viso 300,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą (LR CPK 93 str., 98 str.).

Byloje susidarė 8,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos iš ieškovo nepriteistinos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, atsakovui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.