Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo UAB „Ginvisa“ atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, atsakovės Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Ginvisa“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas UAB „Ginvisa“ teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T- 420 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Ginvisa“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), Kaune“.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad skundžiamu sprendimu apribojant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo apribotos pareiškėjai UAB „Ginvisa“ priklausančioje kavinėje prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 14 val. iki 10 val., dėl ko yra nepagrįstai ribojama UAB „Ginvisa“ kavinės veikla ir įmonė kiekvieną dieną patiria didelius finansinius nuostolius. UAB „GINVISA“ kavinė, kurios veiklos vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, yra ne baras įsigyti alkoholinius gėrimus išsinešimui, o geros reputacijos kavinė, kurioje yra virš 20 sėdimų vietų.

Iš sprendimo turinio matyti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas nuo 14 val. iki 10 val. vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (Zin., 1995, Nr. 44-1073; 2004, Nr. 47-1548; 2006, Nr. 127-4822; 2010, Nr. 76-3868, Nr. XII-1739, 2015) 18 straipsnio 9 dalimi. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 d. savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Sprendžiant iš sprendimo turinio prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas nuo 14 val. iki 10 val. remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2017-07-05 raštu Nr. 16-12-44 ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-06-30 raštu Nr. 20-S-72554 (1.16E). Nurodyti raštai pareiškėjui nebuvo įteikti kartu su Sprendimu.

Nei Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos raštas, nei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštas nėra susiję su pareiškėjo UAB „Ginvisa“ pažeidimais, nes pareiškėjas dėl tokio pobūdžio pažeidimų nebuvo informuotas ir juo labiau baustas. Dėl ko visiškai akivaizdu, kad pareiškėjo teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais, kai jis teisės pažeidimo nėra padaręs, buvo apribota neteisėtai ir nepagristai. Sutinkamai su LR Alkoholio kontrolės įstatymo 35 str. 1 d, 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų kontrolės institucijų tam įgalioti darbuotojai (pareigūnai), nustatę, kad šio įstatymo reikalavimai pažeisti, surašo Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto turinio protokolą. Minėto įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui - per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Akivaizdu, kad priimant ginčijamą Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimą buvo pažeistos aukščiau minėtos teisės akto nuostatos, kadangi joks protokolas dėl pareiškėjo pažeidimo nebuvo surašytas ir pareiškėjas nebuvo nubaustas administracine tvarka.

Pareiškėjas 2013 m. liepos 15 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. GVS-2 pagrindu išsinuomavo 106 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), su tikslu atidaryti kavinę ir prekiauti joje alkoholiniais gėrimais. Dėl šios priežasties pareiškėjui UAB „Ginvisa“ 2013 m. liepos 24 d. Licencijos Nr. 2210 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais priedo Nr. 1, reg. Nr. 29-5-123, pagrindu buvo leista prekiauti alkoholiniais gėrimais kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos laikas 0-24 val. Tačiau ginčijamu Sprendimu atsakovei uždraudus UAB „Ginvisa“ mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais kavinėje (duomenys neskelbtini), nuo 14 val. iki 10 val., bendrovei apskritai nebelieka pagrindinio pajamų šaltinio, nes jai paliekama teisė prekiauti alkoholiniais gėrimai tik 4 val. per parą ir tai, tokiu paros metu, kuomet faktiškai nėra alkoholio vartojimo. Tokie Kauno miesto savivaldybės veiksmai yra visiškai neproporcingi ir neteisėti.

Kaip jau minėta alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. suteikia teisę savivaldybės taryboms priimti sprendimą apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau tokia poveikio priemonė turi būti motyvuota, t. y., vien argumento, kad teisė apribojama siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos nepakanka tam, kad būtų apribotas prekybos alkoholiu laikas. Atsakovo Sprendime nurodytas pagrindas - Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2017-07-05 raštas Nr. 16-12-44 ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-06-30 raštas Nr. 20-S-72554 (1.16E) - yra visiškai nesusiję su pareiškėjo pažeidimais. Susiklosto situacija, jog Sprendimu atsakovė apribojo pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką be motyvų, tokiu būdu ne tik pažeidžiat pareiškėjo teises, tačiau kartu pažeidžiant ir LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 9 d. nuostatas.

Sprendžiant dėl sprendimo pagrįstumo turi būti įvertinta ar priimant skundžiamą sprendimą, egzistavo objektyvios aplinkybės, sąlygojusios būtinybę apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjai priklausančioje kavinėje, (duomenys neskelbtini).

Ginčijamas Sprendimas priimtas remiantis raštais, kurie nesusiję su pareiškėjo veiklos pažeidimais. Be to, kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių iškilo būtinumas apriboti pareiškėjo prekybos alkoholiu laiką, atsakovas ginčijamame Sprendime nenurodo. Pareiškėjui nepadarius įstatymo pažeidimo ir atsakovei nenurodžius kitų objektyvių ribojimo būtinumą patvirtinančių aplinkybių, nebuvo pagrindo apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Ginvisa“ priklausančioje kavinėje. Taip pat nebuvo ir kitų LVAT praktikoje vertinamų sąlygų dėl mažmeninės prekybos alkoholiu taikytinų laiko apribojimų, t. y. pareiškėjo bendrovė nevykdo savo veiklos greta švietimo, kultūros ir panašaus pobūdžio įstaigų. Pareiškėjo vykdoma prekybos alkoholiniais gėrimais vieta ((duomenys neskelbtini)) nedaro neigiamo poveikio bendruomenei bei nesukelia neigiamų padarinių.

Pareiškėjas ir darbuotojai UAB „Ginvisa“ atsakingai vykdo bendrovės veiklą bei užtikrina jos tvarką. Skundų dėl triukšmo ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų iš aplinkinių namų gyventojų UAB „Ginvisa“ atžvilgiu nebuvo ir nėra gauta, pareiškėja dėl tokio pobūdžio pažeidimų nebuvo bausta administracine tvarka. UAB „Ginvisa“ visada vykdė veiklą laikantis įstatymų ir jų nepažeidinėjo, net ir Kauno valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atliekant patikrinimus įmonės veikloje trūkumų nenustatyta. Pareiškėjas investavo dideles lėšas kavinės patalpų įrengimui tam, jog jos būtų pritaikytos alkoholinių gėrimų vartojimui kavinės patalpose (įrengta virš 20 vietų). Tačiau ginčijamu Sprendimu atsakovei sutrumpinus pareiškėjai priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo laiką iki 4 val. per parą, UAB „Ginvisa“ neturės galimybių nei mokėti patalpų nuomos mokesčio, nei išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, nei sumokėti tiekėjams už iš anksto užsakytus alkoholinius gėrimus.

Pareiškėjui taikoma sankcija - prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas, yra akivaizdžiai neteisėtas, neproporcingas, nepagrįstas ir negali būti pripažintas adekvačiai ribojančiu pareiškėjos vykdomą ūkinę veiklą, nesant UAB „Ginvisa“ veiklos pažeidimo ir kitų objektyvių, ribojimą pateisinančių motyvų. Nagrinėjamu atveju atsakovei nebuvo teisėto pagrindo priimti skundžiamą Sprendimą, o pareiškėjui pritaikytas ribojimas yra nepagrįstas, neproporcingas bei nepateisinamas.

Viešojo administravimo subjektui - savivaldybės tarybai - yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą. Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad itin didelę žalą žmonių sveikatai, valstybės socialinei, ekonominei, kultūrinei gerovei, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui daro alkoholio vartojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 217 patvirtino Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinį veiklos planą. Svarbiausias šio plano tikslas - narkotikų, tabako ir alkoholio pasiūlos (prieinamumo) ir paklausos mažinimas. Toks pat siekis - mažinti alkoholio prieinamumą ir vartojimą, kaip vienas iš tikslų sveikatos sistemos politikos formavimo srityje nurodytas ir Lietuvos Respublikos programoje (49 p.), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XI-52, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (1.4.2 p.), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 nutarimu Nr. 167. Tai įrodo ir pats LR alkoholio kontrolės įstatymo tikslas - mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (1 straipsnio 1 dalis).

LR Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad įstatymų leidėjas turi teisę įstatymu nustatyti, kokios funkcijos ir kokia apimtimi yra perduodamos savivaldybėms (Konstitucinio teismo 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Taigi, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į visiems žinomus neigiamus padarinius, kuriuos alkoholio vartojimas gali sukelti žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms saugomoms vertybėms, taip pat į tai, kad šiai sričiai pagrįstai yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, gali įstatymu nustatyti savivaldybių tarybų įgaliojimus dalyvauti formuojant, koordinuojant valstybės alkoholio kontrolės politiką ir ją įgyvendinant.

Motyvuojamoji dalis

LR Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarka ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vieta, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovu, asociacijų ar kitu institucijų raštu pareikšta nuomone, policijos komisariatu pasiūlymus, turi teise riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Remiantis nurodytomis teisės aktų normomis savivaldybių taryboms suteikiama teisė, vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais, riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Taip pat pabrėžtina, jog savivaldybės taryba, įgyvendindama minėtos LR alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos suteiktą teisę taikyti atitinkamą apribojimą, priešingai nei teigia pareiškėja, neprivalo remtis visais 18 straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, tačiau visais atvejais turi atsižvelgti į minėtus kriterijus tiek, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad LR alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1698-624/2015).

Nesutinka su skundo teiginiu, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi „pareiškėja ir darbuotojai UAB „Ginvisa“ atsakingai vykdo bendrovės veiklą bei užtikrina jos tvarką. Skundų dėl triukšmo ar kitų viešosios tvarkos pažeidimų iš aplinkinių namų gyventojų UAB „Ginvisa“ atžvilgiu nebuvo ir nėra gauta, pareiškėjas dėl tokio pobūdžio pažeidimų nebuvo baustas administracine tvarka“. Priešingai nei teikia pareiškėja, Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo neturėjo pareigos vertinti, ar pareiškėja yra bausta dėl pažeidimų, nurodytų LR Alkoholio kontrolės įstatyme, priešingai, užtenka nustatyti esant viešojo intereso pažeidimą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtina teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, sprendžiant pagal vietą nagrinėjamame teisės akte, visų pirma yra skirta riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, o ne nustatyti teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, kurią taikant, turėtų būti nustatyta atitinkamo pažeidimo sudėtis. LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje vardijamos aplinkybės, į kurias atsižvelgdama savivaldybės taryba priima sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo, nėra kumuliatyvios, t. y. savivaldybės taryba, priimdama sprendimą, gali atsižvelgti ir tik į vieną iš nurodytų aplinkybių. Apskritai pastebėtina, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis neįtvirtina jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų (išskyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietą), kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo. LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje yra iš esmės vardijami tik atitinkamos informacijos, kuri turėtų tapti pagrindu sprendimui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimti, šaltiniai, t. y. tam tikrų asmenų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai. Taigi, vertinant LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies turinį, taip pat atsižvelgiant į aukščiau paminėtą šios teisės normos tikslą, yra pagrindo manyti, kad LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis savivaldybių taryboms suteikia plačią diskrecijos teisę. Pagal gramatinę LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies konstrukciją sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo jos gali priimti atsižvelgdamos vien tik į prekybos vietą. Tai savo ruožtu lemia, kad teisminė tokios diskrecijos teisės realizavimo kontrolė taip pat yra specifinė ir ribota. Būtent savivaldybių tarybos turi geriausią galimybę įvertinti, kokiose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų būti apribota siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1047/2009).

Skundžiamame sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenys, kuriais remtasi. Šiuo atveju, Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą, būtent vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktą informaciją, kuri, priešingai nei teigia pareiškėja, yra tiesiogiai susijusi su UAB „Ginvisa“ vykdoma veikla, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-06-30 rašte Nr. 20-S-72554(l.16E) nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-06-20 dėl UAB „Ginvisa“ priklausančios prekybos vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir jos prieigų policijoje buvo registruota 17 iškvietimų, iš jų visus kartus dėl įvykių, susijusių su prekybos vietos veikla. Išanalizavus 17 policijos iškvietimų pagal jų pobūdį: 12 - dėl viešosios tvarkos pažeidimų, konfliktų, girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų, 3 - dėl kūno sužalojimų, 1 - dėl vagystės, 1 - dėl turto sugadinimo. Kaip matyti, dominuoja iškvietimai dėl konfliktų girtų, neadekvačiai besielgiančių asmenų, viešosios tvarkos pažeidimų. Išanalizavus pagal policijoje gautų iškvietimų laiką, iš 17 gautų policijos iškvietimų 9 gauti nakties metu (nuo 22.00 val. iki 7.00 val.), 8 - dienos metu (nuo 7.00 val. iki 19.00 val.). Kaip matyti iš atliktos analizės, policijos iškvietimai apytikriai pasiskirstę tiek nakties, tiek dienos metu. Sprendžiant iš policijos rašto turinio, neginčytinai darytina išvada, jog alkoholio prieinamumas ginčo bare tuo metu, kai kitos įmonės neturi teisės prekiauti alkoholiu (arba tiesiog nedirba), įtakoja kriminogeninės padėties pablogėjimą šiame rajone. Taigi matyti, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos vietos prieigos tampa nesaugios visuomenei. Iš minėto policijos rašto galima garyti pagrįstą išvadą, kad pažeidimai dažnai fiksuojami tose vietose, kur įsikūrę ūkio subjektai turintys viešojo maitinimo subjekto statusą bei nakties metu vykdo prekybą alkoholiniais gėrimais. Besaikis alkoholio vartojimas, o taip pat ir jo prieinamumas pažeidžiant galiojantį teisinį reguliavimą neretai įtakoja bei tampa viešosios tvarkos pažeidimų atsiradimo priežastimi, o taip pat tokio pobūdžio antivisuomeninis elgesys sukelia ir didesnes pasekmes, tokias kaip įvairūs kūno sužalojimai.

Policijos rašte pateiktą informaciją patvirtina ir Šilainių seniūnijos rašte pateikta informacija, kurią taip pat vertino Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama skundžiamą sprendimą. Šilainių seniūnijos 2017-07-05 raštu Nr. 16-1244 yra pateikta informacija apie du Šilainių seniūnijoje visą parą veikiančius barus, vienas iš kurių yra būtent adresu (duomenys neskelbtini). Nurodoma, jog naktimis į juos suvažiuoja klientai iš aplinkinių mikrorajonų, nusipirkę alkoholį jį išsineša ir vartoja aplinkinių namų kiemuose, o šaltuoju metų laiku - netgi daugiabučių namų laiptinėse. Gyventojai kenčia nuo apsvaigusių asmenų keliamo triukšmo, apsvaigę asmenys šlaistosi po seniūniją, pasitaiko agresyvių girtų asmenų elgesio vietinių gyventojų atžvilgiu. Šilainių 2 seniūnaitijos seniūnaičiui apklausus gyventojus, didžioji dauguma pasisakė už naktį alkoholiu prekiaujančių barų panaikinimą, kas turėtų sumažinti Šilainių seniūnijos bendruomenės tam tikrų sluoksnių narių priklausomybę nuo alkoholio bei ženkliai padidintų visų bendruomenės narių saugumo jausmą, ypatingai tamsiu paros metu.

Taigi, skundžiamas sprendimas yra motyvuotas faktinėmis aplinkybėmis, pagrįstas teisės aktais, todėl yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog “Kauno valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai atliekant patikrinimus įmonės veikloje, jokių trūkumų nenustatyta“. Šis pareiškėjos teiginys prieštarauja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017-06-30 rašte Nr. 33S-(33.6)-561 nurodytai informacijai, jog naktį iš 2017-06-28 į 2017-06-29 buvo atlikti neplaniniai patikrinimai baruose, prekiaujančiuose alkoholiu visą parą. Patikrinus UAB „Ginvisa“ nustatyti šie higienos pažeidimai: trūksta bendros patalpų tvarkos ir švaros, reikalingas patalpų remontas, pagalbinėse patalpose nepakankamas apšvietimas, ne ant visų šviestuvų yra uždėti apsauginiai gaubtai, virš kepimo įrenginio ventiliacijos grotelės neišvalytos ir neįrengtas ventiliacijos gaubtas, sandėlyje „euro“ padėklai nelygiais, nehigieniškais paviršiais, ant jų tiesiamos kartono plokštės, sandėlyje ir persirengimo patalpoje laikomi pašaliniai daiktai, netinkamai laikomas valymo inventorius, iš tualeto palapos jaučiamas kanalizacijos kvapas, nereguliariai pildomi savikontrolės žurnalai, tvarkant maistą sudaroma kryžminės taršos galimybė, barmenė - padavėja nepasitikrinusi sveikatos, neišklausiusi higienos žinių kursų, rasta maisto produktų su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais, nepateikti įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Prie atsiliepimo pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad pareiškėjo valdomoje prekybos vietoje nėra pagrindinis tikslas sudaryti estetiškas sąlygas kultūringai vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, taip ugdant atsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą. Akivaizdu, jog patalpos pritaikytos greito vartojimo kultūrai, skatinama nusipirktą alkoholį išsinešti ar vartoti baro prieigose, o ne kultūringai leisti laiką. Jog pareiškėjo tikslas prekyba alkoholiu, o ne viešojo maitinimo paslaugų teikimas, siekiant sukurti estetišką ir jaukią aplinką, patvirtina ir aukščiau minėtas Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštas, pagal kurio turinį sprendžiant, kyla pagrįsta abejonė, ar pareiškėja iš vis gali teiki viešojo maitinimo paslaugas.

Nagrinėjamu atveju nebuvo pažeisti LR Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti proporcingumo, objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principai, kadangi ginčijami sprendimai buvo priimti išsamiai ištyrus ir įvertinus faktines aplinkybes, kurios dėl savo pobūdžio, t. y. dėl daromų viešosios tvarkos pažeidimų alkoholinių gėrimų pardavimo vietose, smurtinių nusikaltimų ir pan., nebeleido Kauno miesto savivaldybei nebereaguoti ir nepriimti jokių sprendimų. Priešingai, tiek visuomenės atstovų kreipimasis, tiek policijos pranešimai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų, siekiant didesnio visuomeninio gėrio, kas šiuo atveju, remiantis suteikta LR Alkoholio kontrolės įstatymo teise ir buvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys, kad LR Viešojo administravimo įstatymas neįpareigoja individualų administracinį aktą priimančios institucijos informuoti apie ketinamus priimti sprendimus. LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, yra numatyta tik pareiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto priėmimo raštu pranešti apie individualaus administracinio akto priėmimą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

Kauno miesto savivaldybės taryba teisėtai ir pagrįstai, įgyvendindama LR Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi suteiktą diskrecijos teisę, konstatavo bendruomenės ir verslo interesų pusiausvyros pažeidimą ir koregavo (apribojo) pareiškėjai išduotoje licencijoje verstis mažmenine prekyba nustatytą prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, siekiant viešojo intereso, t. y. savivaldybės bendruomenės apsaugos nuo neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka ir LR Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus: visuma ginčijamą sprendimą lydinčių dokumentų (policijos raštas, sprendimo aiškinamasis raštas, seniūnijos raštas) leidžia suprasti ginčijamo sprendimo priėmimo motyvus ir poveikio priemonės taikymo priežastis, ginčijamų sprendimų įžanginėje dalyje nurodytos teisės aktų normos, kuriomis remdamasi Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė taikyti pareiškėjai ginčijamą apribojimą, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo nėra jokio pagrindo.

Skundas tenkintinas.

Šioje administracinėje byloje administracinis ginčas tarp šalių kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T- 420 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Ginvisa“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytų ribojimų taikymo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Taigi, minėtoje dalyje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sąlygomis, kurios vienodai reikšmingos ir priimant sprendimą neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintų sąlygų visetas – prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobūdis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikšta nuomonė, policijos komisariatų pasiūlymai – reiškia būtent viešojo intereso, visuomenės apsaugą nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių. Savo paskirtimi tai – priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti jo pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali būti nustatytos, skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo įrodytumo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai. Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, objektyvioji jo pusė, bet ir pažeidėjo kaltė, kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai). Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiškia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (viešoji rimtis, saugi, kultūringa aplinka, kt.) (pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir vertinant teismų praktiką, vietos savivaldybės taryba, kaip viešas administravimo subjektas, veikdama bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydama teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje išvardintų organizacijų, institucijų ir įstaigų pareikštas nuomones ir pasiūlymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų bei gali apriboti ūkio subjektui alkoholio pardavimo laiką, taip siekdama saugoti ir ginti viešąjį interesą. Tačiau ši Įstatymo savivaldybių taryboms suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, ją įgyvendinant negali būti piktnaudžiaujama suteiktais įgaliojimais, turi būti laikomasi viešojo administravimo srityje taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas, Vietos savivaldos įstatymo įtvirtintas bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. Taigi, pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siūlymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, pateikta informacija dar nėra besąlyginis pagrindas savivaldybių taryboms priimti sprendimą dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008; LVAT 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047-09).

Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės tarybos sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, išdėstant, kodėl yra priimamas sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamą situaciją tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laiką bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko susiaurinimą. Adresatas į kurį nukreiptas tokio pobūdžio teisės aktas turi aiškiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Ši prievolė sietina su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis (LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011, 2013 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamo akto atitikties minėtos įstatymo nuostatos reikalavimams, teismui privalu įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato (ginčo atveju – UAB „Ginvisa“) požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Nors savivaldybių taryboms Įstatymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas savivaldybė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant minėtų principų, be to, ginčo atveju nėra pagrindo ginčijamą individualų administracinį aktą pripažinti motyvuotu. Kaip patvirtina teismų praktika, prekybos alkoholiniais gėrimais laikas gali būti apribojamas tais atvejais, kai viešojo maitinimo įstaigoje ar prie šios įstaigos nakties metu padaroma daug teisės aktų pažeidimų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, formuluojantis bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, nurodo, kad jis turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005), be to, šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014). Be to, asmens teisės ar laisvės ribojimo pagrįstumą demokratinėje visuomenėje galima vertinti vadovaujantis protingumo ir akivaizdžios būtinybės kriterijais, jis inter alia turi atitikti teisingumo sampratą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2000 m. birželio 13 d. nutarimai), o teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Atsižvelgiant į gerojo viešo administravimo principą, siekiant sumažinti daromą žalą pareiškėjai ir jos bendrovėje dirbantiems darbuotojams, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį ar numatyti tam tikrą terminą nuo kada numatomas apribojimas bus įvestas, kadangi apribojus baro darbo laiką nuo 14 val. iki 10.00 val. reiškia baro likvidavimą. Pareiškėjai leista vykdyti prekyba nuo 00.00 val. iki 24.00 val., t. y. apribojant darbo laiką, baro darbo laikas sudaro nuo 10.00 val. iki 14.00 val., tai reiškia, kad baras privalo būti likviduotas ir jo veikla uždaryta. Todėl ypač kritiškai vertintini atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, pastatomas prieš faktą – esminio jo veiklos apribojimo be pereinamojo laikotarpio, tuo nesudarant sąlygų pareiškėjui pasiruošti veiklos ribojimams, kas akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis.

Atsakovas nurodė, kad Taryba klausimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo svarstė ir sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte ir Šilainių seniūnijos rašte nurodytus faktus. Minėti raštai ginčijamo sprendimo preambulėje yra nurodyti kaip dokumentinis šaltinis, kuriuo grindžiamas individualus administracinis aktas. Tačiau ši išvada yra neobjektyvi ir neatspindi realios situacijos.

Teismui pateikti įrodymai duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančioje kavinėje nagrinėjimą, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimus ar, tuo labiau, pasiruošti galimiems ribojimams, kurie iš esmės turi lemiamą ekonominę reikšmę pareiškėjo įmonei. Iš viešai prieinamos oficialios informacijos turinio (Kauno miesto savivaldybės internetinė svetainė - w.w.w.kaunas.lt) matyti, kad 2017-07-04 Kauno miesto mero potvarkiu Nr. M-150 buvo sudaryta 2017-07-11 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, į kurią klausimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare nagrinėjimas, įtrauktas nebuvo. Tik 2017-07-11 Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu į darbotvarkę papildomai buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projekto, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjui priklausančiame bare, svarstymas (viešoje erdvėje esančio 2017-07-11 posėdžio protokolo Nr. TP-7 duomenys). Teismas akcentuoja, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte, taip pat 2017-07-05 Aiškinamajame rašte Nr. 27-19-46, kurie buvo pateikti svarstyti atsakovui 2017-07-11 posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val. Atitinkamai ir Aiškinamasis raštas buvo parengtas (jame aptartos reikšmingos aplinkybės) dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. Išanalizavęs paminėtų dokumentų turinį, teismas pabrėžia, kad tik Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu nemotyvuotai pasiūlius apriboti prekybos alkoholiu laiką nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu nusprendė pritarti šiam siūlymui ir priėmė ginčijamą sprendimą.

Aptartos bylai reikšmingos aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, realiai nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui. Taigi, atsakovo veiksmai, kuriais pareiškėjas, vykdantis teisėtą komercinę veiklą, visiškai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant pareiškėjui galimybę būti išklausytam) ir pastatomas jau prieš įvykusį faktą – esminį jo veiklos apribojimą (pagal pateiktus duomenis iš prekybos alkoholiu gaunama pagrindinė pajamų dalis) be jokio pereinamojo laikotarpio. Tokie atsakovo teisiškai netikėti veiksmai realiai užkirto kelią pareiškėjui pasiruošti veiklos esminiam ribojimui ir tai akivaizdžiai prieštarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis (ABTĮ 56 str., VAĮ 3 str.).

Ginčo kontekste teismas taip pat atkreipia proceso šalių dėmesį, kad galimybė išreikšti savo poziciją asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007-06-20 Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), kurio 14 str. įtvirtinta nuostata, jog valdžios institucijoms priimant sprendimą, kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebūtina, turi būti suteikta galimybė per protingą terminą ir nacionalinėje teisėje nustatytu būdu išreikšti savo požiūrį, jei prieš tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta. Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. numatyta, kad teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 82 ir 83 punktai). Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr., Teisingumo Teismo sprendimo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 punktą, 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieš Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C‑166/13, EU:C:2014: 2336, 46 punktą). Šios chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (LVAT 2017-02-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-137-822/2017, 2017-03-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017).

Teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, akivaizdžiai nesilaikė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos Reglamento, patvirtinto 2015-04-02 sprendimu Nr. T-125, reikalavimų. Tarybos posėdžio metu pateikto pasiūlymo apriboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjui nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Reglamento 78 p.), kadangi šiuo siūlymu iš esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys - vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., pareiškėjui teisiškai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laiką (nuo 14 val. iki 10 val.). Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Reglamento 98 p. nustato, kad alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams bei pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Akivaizdu, kad ginčo situacijoje tai nebuvo padaryta. Dėl aptartų aplinkybių akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, todėl negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu. Teismui (taip pat ir pareiškėjui) visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte, pateiktame svarstyti atsakovui. Iš atsakovo 2017-07-11 posėdžio protokolo Nr. TP-7 turinio taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis. Atsakovas teismui nepateikė pakankamo pagrindo įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu. Nėra duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) arba pareiškėjo kavinės darbuotojai buvo eilę kartų bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Teismas vertina, kad ginčo atveju jokio viseto objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, pateikta nebuvo, todėl ir joks visuomenės bei verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas negalėjo būti nustatytas.

Teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamas sprendimas, priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl juos priimant buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, t. y. nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimų pagrįstumui, įvertinimas. Įvertinus tai, kad nustatyti individualių administracinių aktų trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, atsakovo priimta ginčijamo sprendimo dalis, negali būti pripažinta pagrįsta bei teisėta ir turi būti panaikinta kaip neteisėta iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui - Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas pabrėžia, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio atsakovui, tinkamai įgyvendinus Viešojo administravimo įstatymo, Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei objektyviai nustačius, jog būtent dėl pareiškėjo vykdomos ūkinės veiklos kyla viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, saugios, kultūringos aplinkos neužtikrinimu šalia esančių gyvenamųjų namų gyventojams, pakartotinai spręsti dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimų taikymo pareiškėjo atžvilgiu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimą Nr. T- 420 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Ginvisa“ priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini)“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.