Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio, teisėjų Zigmo Pociaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-17 nuosprendžio, kuriuo O. P. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pagal BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. tvarka pagal BK 180 str. 1 d. ir 214 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. tvarka šią subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su likusia šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-01 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2006-11-25, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2006-02-19 iki 2006-02-21, ir nuo 2006-04-02 iki 2006-09-01.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. P. nuteistas už tai, kad 2006 m. vasario 19 d. apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas automobiliu "BMW 324" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvės, kilusio konflikto metu tyčia kumščiais sudavė apie 4 smūgius G. M. į veidą, o pastarajam išlipus iš automobilio ir nubėgus (duomenys neskelbtini) link geležinkelio, pasivijo jį bei parvertęs ant grindinio įspyrė apie 5 kartus į įvairias kūno vietas, G. M. sugrįžus į tą patį automobilį, tyčia kumščiais sudavė jam apie 3 kartus į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas su minkštųjų audinių paburkimu, odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, kairės akies vokų išoriniame kampe, odos nubrozdinimus kairėje blauzdoje bei poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

O. P. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. vasario 19 d. apie 2 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilyje "BMW 324" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės "Gėrimai", esančios (duomenys neskelbtini), žodžiais pagrasino G. M. tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, jei pastarasis neatiduos jam daiktų ir, esant pagrindui manyti, kad grasinimas tuoj pat bus realizuotas, iš G. M. pagrobė jam priklausančius daiktus: 49 litų vertės striukę, 15 litų vertės kepurę, 10 litų vertės piniginę, AB banko "Hansabankas" Jaunimo VISA Elektron Maxima mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 258,40 lito, 650 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną "Sony Ericsson K7001" su Omnitel "Extra" kortele, bendros 70 litų vertės šešis raktus su signalizacijos pulteliu bei imobilaizeriu, t. y. iš viso pagrobė turto už 1052,40 lito.

O. P. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. vasario 19 d. apie 2 val. UAB "Tilvista" priklausančioje parduotuvėje "Gėrimai", esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo svetimą mokėjimo kortelę, kurią pagrobė iš G. M. , finansinei operacijai inicijuoti, t. y. mėgino atsiskaityti už 15,87 litų vertės alkoholinius gėrimus, tačiau negalėjo nurodyti teisingo slaptažodžio.

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. P. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, susitaikė su nukentėjusiuoju ir jam atlygino padarytą žalą, yra jauno amžiaus.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 "Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parody­mus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, o kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė dalį teismo pripažintų įrodytomis esminių nusikaltimo padarymo aplinkybių - prisipažino sudavęs tik vieną kartą bei kartą įspyręs nukentėjusiajam, nors teismas patikimai nustatė, jog nuteistasis nukentėjusiajam kumščiais sudavė apie 7 smūgius į veidą ir įspyrė apie 5 kartus į įvairias kūno vietas. Žalos atlyginimas ar pašalinimas teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai nukentėjusiajam atsilygina pats kaltininkas ar jo valia kiti asmenys. Iš 2006-02-19 policijos pareigūnės I. Šilgalienės tarnybinio pranešimo (1 t., b. l. 45) matyti, kad nukentėjusysis iškart po apiplėšimo kreipėsi į automobiliu patruliuojančius policijos pareigūnus, kurie kartu su nukentėjusiuoju važinėdami pastebėjo automobilį BMW, kuriame buvo apiplėštas nukentėjusysis, jame sėdėjusius asmenis sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Dalis iš nukentėjusiojo pagrobtų daiktų (striukė, kepurė, 277,90 lito, mokėjimo kortelė) buvo rasta pas O. P. (1 t., b. l. 21, 22), kita gi dalis (piniginė, raktų ryšulys ir mobilaus ryšio telefonas) rasta automobilyje BMW (1 t., b. l. 10-11). Visi šie daiktai buvo grąžinti nukentėjusiajam, todėl pastarasis atsisakė savo byloje jau pareikšto civilinio ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai pagrobtos vertybės grąžinamos ne nuteistųjų, o pačių nukentėjusiųjų ar teisėsaugos institucijų pastangomis, nelaikytina, jog nuteistasis atlygino padarytą žalą (Teismų praktika, Nr. 13, p. 282). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs O. P. elgesį po nusikaltimo ir žalos atlyginimo aplinkybes, pagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nuteistasis O. P. nedirba ir neturi legalaus pajamų šaltinio, tris tyčinius nusikaltimus, už kurių padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas keliolika galiojančių administracinių nuobaudų už smulkų svetimo turto pagrobimą ir alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose (1 t., b. l. 184-187), praėjus vos daugiau nei mėnesiui po šių nusikaltimų padarymo jis, analogiškai panaudojęs fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei pažeidė viešąją tvarką ir buvo nuteistas 2006-09-01 nuosprendžiu. Išdėstytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog nepaisant to, kad anksčiau O. P. nebuvo teistas, padaryti tyčiniai smurtiniai ir savanaudiški nusikaltimai yra logiška jo gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Tokiu savo elgesiu O. P. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir už padarytus nusikaltimus skyrė jam griežčiausias sankcijoje numatytas realias laisvės atėmimo bausmes.

Paskirdamas nuteistajam už tyčinius nusikaltimus mažesnes už sankcijos vidurkį bausmes, šias bausmes tarpusavyje bei su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis subendrindamas apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, apylinkės teismas pakankamai atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo asmenybę, dalinį kaltės prisipažinimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimus įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas BK 54 str. 2 d. numatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Skirdamas O. P. bausmę, teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti paskirtas už atskiras veikas bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežtomis ir jas švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo O. P. apeliacinį skundą atmesti.