Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Sadauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00225-2009-5

2011 m. birželio 30 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-28 nuosprendžio, kuriuo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. S. nuteista už tai, kad, būdama daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau DNSB) „duomenys neskelbtini“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), pirmininke ir valdybos nare, turėdama įgaliojimus pirmininkauti DNSB „duomenys neskelbtini“ valdybos posėdžiuose, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, veikdama tyčia, per sekretorę, nesuvokusią N. S. nusikalstamos veikos pobūdžio ir veiksmų, suklastojo tikrą dokumentą – 2008-09-11 Daugiabučių namų savininkų bendrijos „duomenys neskelbtini“ valdybos posėdžio protokolą Nr. 15, kurio juodraštį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje ranka surašė asmuo, nesuvokęs nusikalstamos veikos pobūdžio pagal valdybos posėdžio metu pirmininkės N. S. jai nurodytus konkurse dalyvaujančių įmonių pasiūlymus, po to N. S. kompiuterine technika surašė 2008-09-11 Daugiabučių namų savininkų bendrijos „duomenys neskelbtini“ valdybos posėdžio protokolą Nr. 15, jame įtvirtindama aiškiai melagingus duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), rangos darbų – šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimo daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), dalyvavimą pirkimo konkurse, įvykusiame 2008-10-14, kuriame AB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai pateikė pasiūlymą dėl darbų atlikimo už 78706,18 Lt kainą, taip N. S. sudarė sąlygas rangos darbų pirkimo konkurso nugalėtojui nustatyti. Šį protokolą savo parašais patvirtino N. S. bei sekretorė, nesuvokusi N. S. nusikalstamos veikos pobūdžio. Po ko, remiantis šiuo dokumentu su aiškiai melagingais duomenimis apie rangos darbų pirkimo konkurse dalyvavusius pretendentus, buvo atrinktas rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), su kuriuo 2008-11-14 sudaryta Statybos rangos sutartis Nr.08/11/14. Tokiu būdu N. S. suklastojo tikrą dokumentą ir aiškiai suklastotą dokumentą panaudojo.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų 1995 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. I-1115, 2006 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. X-992 redakcijos 2 straipsnyje apibrėžta dokumento sąvoka: dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veikos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (įst. Nr. X-752, 2006 m. liepos 11 d. red.) 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės įstatymo sąvokos, kur dokumentai apibrėžiami kaip oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų dokumentai – valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių bei įstaigų, valstybės įgaliotų asmenų vykdant teisės norminių aktų nustatytus įgaliojimus sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję rašytiniai, grafiniai, garsiniai, kompiuterinės informacijos ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau teismų praktika panašiais požymiais, kaip ir anksčiau paminėtuose įstatymuose, formuluoja dokumento sąvoką, taikydama BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį: nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė byla Nr. 2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Valdybos protokolu Nr. 15 net ir įtraukus DNSB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą komercinį pasiūlymą apie identiško šilumos punkto renovaciją, dokumentas nesukūrė jokių tam tikrų specialių teisių ir pareigų, šis įrašas buvo visai betikslis ir niekinis ir jo buvimas ar nebuvimas nebūtų keitęs situacijos. BK 300 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Veikoms su materialiais padariniais BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiesioginę tyčią apibrėžia kaip veiką, kurią darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Tiesiogine tyčia yra tokia tyčios rūšis, kai asmuo suvokia savo veikimo ar neveikimo pavojingumą, numato pavojingus padarinius ir jų nori. Veikos pavojingumo suvokimas – tai suvokimas tų aplinkybių, kurios sudaro nusikaltimo dalyką ir objektyviuosius požymius. Apeliantė pažymi, jog iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nuosprendyje pateiktos jos kaip kaltinamosios parodymų teisme santraukos matyti, kad ji nesuprato, jog į protokolą įtraukia melagingas žinias, nes manė, kad turi teisę įrašyti visus duomenis, kurie skirti ne tik jų bendrijai.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl N. S. kaltės, įrodymus vertino nepažeisdamas BPK reikalavimų, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio.

Nuteistoji apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, jog nebuvo atliekamas rangos darbų pirkimo konkursas, valdyba visuotinio susirinkimo pavedimu tik parinkinėjo rangovą, turėdama du komercinius pasiūlymus, galėjo į protokolą ir netraukti AB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo, tačiau tokie argumentai atmestini. N. S. buvo kaltinama ir nuteista už dokumento klastojimą ir jo panaudojimą, o tai, kokiu būdu valdybos posėdžiui buvo gauti tam tikri duomenys (šiuo atveju įmonių komerciniai pasiūlymai) – apklausiant įmones ar skelbiant konkursą, nei paneigia, nei patvirtina N. S. kaltės. Be kita ko, kaip matyti ir iš valdybos posėdžio protokolo Nr. 15, darbotvarkėje buvo svarstomas klausimas „Dėl konkurso, įvykusio 2008-10-14, pasiūlymo pripažinimo laimėtoju“, dėstant tai, kas svarstyta, vėlgi minimas darbų pirkimo konkursas, taigi akivaizdu, jog valdybos posėdyje įmonės, atliksiančios renovavimo darbus, nustatymas buvo traktuojamas kaip konkursas, per kurį išrenkamas bendrijai priimtiniausias komercinis pasiūlymas. Nors apeliantė bando sumenkinti neva pateikto AB „(duomenys neskelbtini)“ komercinio pasiūlymo įtraukimo į protokolą reikšmę, tačiau ta aplinkybė, jog valdybai N. S. nurodė turinti minėtos įmonės komercinį pasiūlymą, nėra visiškai nereikšminga. Kaip matyti iš DNSB „duomenys neskelbtini“ visuotinio bendrijos narių 2007-11-12 susirinkimo protokolo Nr. 6 (b. l. 9–11, t. 2), buvo nutarta įpareigoti pirmininkę surasti firmas, atliekančias atitinkamus renovavimo darbus. Taigi konkrečių rangovų suradimu turėjo pasirūpinti būtent N. S.. Pagal 2008-09-11 protokolą Nr. 15 (b. l. 25, t. 2) valdybos posėdžio metu buvo sprendžiama dėl rangos darbų pirkimo šildymo ir karšto vandens sistemai modernizuoti atitinkamuose (duomenys neskelbtini) g. gyvenamuosiuose namuose, taigi valdyba iš DNSB pirmininkės surastų kandidatų turėjo išrinkti konkretų rangovą, su kuriuo DNSB „duomenys neskelbtini“ sudarys sutartį dėl darbų atlikimo, vadinasi, valdybos apsisprendimui pasirenkant konkretų rangovą esminę įtaką turėjo būtent pirmininkės pateikta informacija dėl konkrečių įmonių, todėl įmonių pasiūlymai buvo reikšmingi nusprendžiant klausimą, kas atliks atitinkamus renovavimo darbus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad valdybos posėdžio protokolas Nr. 15 nesukūrė jokių tam tikrų specialių teisių ir pareigų, taigi faktiškai teigiama, kad posėdžio protokolas nepagrįstai buvo pripažintas dokumentu BK 300 str. 1 d. kontekste. Apylinkės teismas nuosprendyje išsamiai motyvavo, kada tam tikras rašytinis aktas laikomas dokumentu bei BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalyku, taip pat, kodėl valdybos posėdžio protokolas Nr. 15 pripažįstamas dokumentu. Apeliaciniame skunde nenurodoma argumentų, kodėl nuosprendžio motyvai dėl valdybos posėdžio protokolo pripažinimo dokumentu netinkami, apsiribojant abstrakčiu teiginiu, kad minėtas protokolas nesukūrė jokių specialių teisių ir pareigų, tačiau kolegija su tokiu apeliantės teiginiu nesutinka. Dokumento pagrindinė funkcija (kasacinė byla Nr. 2K-118/2007) yra visuomenei ar jos atskiriems nariams svarbių, teisinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų įvertinimas, įvairių teisių ir pareigų atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo fiksavimas bei visų kitų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įtvirtinimas. Protokole Nr. 15 užfiksuotos bendrijai reikšmingos aplinkybės – įmonės, iš kurių buvo pasirenkamas renovavimo darbų rangovas bei valdybos sprendimas laimėtoju pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtent su pastarąja įmone 2008-11-14 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis atlikti renovavimo darbus tam tikruose (duomenys neskelbtini) namuose. Taigi valdybos posėdžio protokolas laikytinas dokumentu, turinčiu juridinę reikšmę aplinkybių įrodymui, kadangi DNSB „duomenys neskelbtini“ įstatų 27.3. p. nurodyta, kad bendrijos valdyba bendrijos vardu sudaro sutartis ir kitus sandorius, skelbia konkursus didesnės apimties rangos darbams (b. l. 173–178, t. 1). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas visiškai pagrįstai protokolą Nr. 15 pripažino dokumentu baudžiamosios teisės prasme.

Nuteistoji N. S. apeliaciniame skunde teigia, kad iš jos parodymų apylinkės teisme matyti, jog ji nesuprato, kad į protokolą įtraukia melagingas žinias, nes manė, kad turi teisę įrašyti visus duomenis, kurie skirti ne tik jų bendrijai. Tačiau kolegijai nekyla abejonių, jog N. S. suvokė, jog į protokolą įrašo melagingus duomenis. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog DNSB „duomenys neskelbtini“, siekdama, jog atitinkamuose (duomenys neskelbtini) namuose būtų atliekami tam tikri renovavimo darbai, ieškojo įmonės, galinčios atlikti tokio pobūdžio darbus, kaip minėta, bendrijos pirmininkė buvo įpareigota surasti galimus kandidatus. Protokole Nr. 15 rašoma, jog į rangos darbų pirkimo konkursą šildymo ir karšto vandens sistemos modernizavimo daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) buvo pakviestos 4 įmonės: UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 57230,42 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 59600,02 Lt, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 78706,18 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi protokole vienareikšmiai užfiksuota, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pakviesta pateikti pasiūlymą DNSB „(duomenys neskelbtini)“ bei jį pateikė, savo paslaugas siūlydama už 78706,18 Lt. Tačiau byloje esantys įrodymai vis dėlto patvirtina, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo kviečiama bei neteikė jokių komercinių pasiūlymų bendrijai atlikti renovavimo darbų, tai tiek ikiteisminiame tyrime, tiek pirmosios instancijos teisme užtikrino AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę asmenys – liudytojai A. V. (b. l. 77–78, t. 2; 18–19, t. 4), A. C. (b. l. 39, t. 4), M. G. (b. l. 95–96, t. 2; b. l. 40, t. 4). Pačios N. S. pozicija dėl to, ar bendrija gavo AB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, buvo nenuosekli. Ikiteisminiame tyrime N. S. teigė, kad konkrečiai DNSB „duomenys neskelbtini“ komercinio pasiūlymo negavo, bet pašto dėžutėje rado pasiūlymą bendrijų pirmininkams, buvo nurodyta konkreti pinigų suma (b. l. 133–135, t. 3). Teismo posėdyje N. S. teigė, jog pašto dėžutėje rado AB „(duomenys neskelbtini)“ renovacinį pasiūlymą, paskui pasiūlymą sunaikino (b. l. 12–14, t. 4), vėlesniame posėdyje gynėjas advokatas paprašė prie bylos pridėti komercinį pasiūlymą, adresuotą kitai bendrijai, nurodė, kad N. S. būtent šiais duomenimis pasinaudojo valdybos posėdyje (b. l. 36, t. 4). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatavo, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijai „duomenys neskelbtini“ ne tik nepateikė jokio komercinio pasiūlymo dėl šilumos punkto renovavimo, bet ir nebuvo paskelbusi apie atliekamų darbų kainas. Taigi neturėdama jokio DNSB „duomenys neskelbtini“ skirto komercinio pasiūlymo iš AB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau įrašydama šią įmonę kaip konkurse dalyvavusią kandidatę, siūliusią atlikti renovavimo darbus už tam tikrą sumą, N. S. protokole užfiksavo aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją ir tą pati suprato.

Nors tiek apylinkės teisme, tiek net ir apeliaciniame skunde N. S. nurodė, jog vadovavosi AB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymu kitai bendrijai (DNSB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikė naują dokumentą – būtent DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkei adresuotą AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-09 komercinį pasiūlymą, kuriuo siūloma renovavimo darbus atlikti už 78706,18 Lt, dokumentą pasirašė Šilumos ūkio priežiūros tarnybos vadovas A. V. (b. l. 68, t. 4). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti kilusius prieštaravimus, atliko įrodymų tyrimą ir dar kartą apklausė liudytojus A. V., A. C. bei M. G.. A. V. paaiškino, jog neprisimena, kad įmonė iš DNSB „duomenys neskelbtini“ būtų gavusi paklausimą, tačiau ant pateikto dokumento parašas panašus į jo, kada surašė dokumentą, nepamena, galbūt kas nors iš bendrijos ir teiravosi. Tokie A. V. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų teisingumo, kadangi ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme A. V. tikino, jog apie DNSB „duomenys neskelbtini“ konkursus ar apklausas nieko nežino, kvietimo negavo, o apklausiamas apygardos teisme po to, kai apeliantės gynėjas pateikė teismui neva A. V. N. S. siųstą raštą, pradėjo teigti, jog galbūt kas nors iš bendrijos teiravosi dėl renovacijos. Be kita ko, apeliacinės instancijos teisme apklaustas vienas iš įmonės vadovų M. G. nurodė, kad įmonėje jie dėl bendrijos situacijos yra kalbėję, tačiau A. V. sakė nieko dėl to nežinąs (b. l. 105, t. 4). Liudytojai A. C. ir M. G. laikėsi analogiškos kaip ir pirmosios instancijos teisme pozicijos, t. y., kad jokio užklausimo iš bendrijos nebuvo gavę, DNSB „duomenys neskelbtini“ jokių komercinių pasiūlymų neteikė, įmonės raštai buvo registruojami. Įvertinusi apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, kolegija nemato pagrindo apeliantės gynėjo apeliacinės instancijos teisme pateiktą AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-09 komercinį pasiūlymą pripažinti įrodymu, kadangi kyla pagrįstų abejonių dėl šiame rašte užfiksuotos informacijos teisingumo. Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai vienareikšmiai patvirtino, jog užklausimų iš bendrijos negavo ir pasiūlymų jai neteikė, be kita ko, jog su įmonės atstovais nebendravo, patvirtino ir pati N. S., kuri apylinkės teisme ir netgi apeliaciniame skunde teigė, kad nurodydama AB „(duomenys neskelbtini)“ siūlomą darbų kainą protokole, vadovavosi ne konkrečiai DNSB „duomenys neskelbtini“, o kitai bendrijai skirtu komerciniu pasiūlymu ir tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pateikus minėtą AB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-09 raštą, N. S. pakeitė savo poziciją bei ėmė teigti, jog tą raštą ji turėjo seniai ir tik dabar jį rado tarp dokumentų. Toks apeliantės nenuoseklumas, blaškymasis iš pradžių teigiant, jog gautą pasiūlymą sunaikino, paskui teigiant, jog vadovavosi kitai bendrijai skirtu pasiūlymu, o apeliacinės instancijos teisme persigalvojus ir pradėjus tvirtinti, kad ji vis dėlto buvo gavusi būtent DNSB „duomenys neskelbtini“ skirtą komercinį pasiūlymą, vertintinas kaip bandymas išvengti atsakomybės. Taigi kolegija daro išvadą, jog apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai nepaneigia apylinkės teismo išvados, jog N. S. į bendrijos valdybos posėdžio protokolą Nr. 15 įrašė melagingus duomenis apie neva pateiktą AB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymą ir tai suprato, kadangi DNSB „duomenys neskelbtini“ nebuvo gavusi iš minėtos įmonės jokio būtent DNSB „duomenys neskelbtini“ skirto komercinio pasiūlymo. Aiškiai melagingų duomenų įrašymas į susirinkimo protokolą, kuriuo remdamasi bendrija vėliau sudarė sutartį su rangovu, atitinka BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl apylinkės teismas pagrįstai N. S. nuteisė už tikro dokumento klastojimą bei jo panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios N. S. apeliacinį skundą atmesti.