- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-22
- Bylos Nr.
- 2-48-804/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05364-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- E. K.
atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei R. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovės I. T. ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui E. K. dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos organizuoto konkurso Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigoms eiti pretendentų atrankos komisijos protokolinio sprendimo panaikinimo ir konkurso rezultatų pripažinimo negaliojančiais
Aprašomoji dalis
Nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. T. ieškiniu prašo panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos Pretendentų atrankos komisijos 2014-12-03 protokolinį sprendimą, kuriuo VšĮ Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigoms eiti konkurso laimėtoju paskelbtas E. K.. Pripažinti negaliojančiais Trakų rajono savivaldybės administracijos organizuoto VšĮ Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigoms eiti konkurso rezultatus ir įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją konkursą VšĮ Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigoms eiti organizuoti iš naujo. Priteisti iš atsakovo ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas advokatas U. Č. prašė ieškinį tenkinti ir palaikė jame nurodytas aplinkybės, jog 2014-11-06 ieškovė pateikė prašymą Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuo prašė leisti jai dalyvauti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2014-10-22 skelbtame konkurse VšĮ Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigoms eiti. Kartu su prašymu ieškovė pateikė visus dokumentus, kurių reikalavo konkurso sąlygos. Ieškovei 2014-11-13 raštu Nr. AP3-4259 buvo pranešta, kad ji atitinka konkurso skelbime nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir galės dalyvauti konkurse bei nurodyta data, laikas ir vieta kur vyks atrankos komisijos posėdis. 2014-12-03 vykusioje VšĮ Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigoms užimti konkurso dalyvių atrankoje dalyvavo du pretendentai - pareiškėja I. T. ir trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktas E. K.. Pretendentų atrankos komisijos protokoliniu sprendimu konkursą laimėjo daugiausiai balų surinkęs E. K.. Konkurso rezultatų protokole nurodyta, kad konkurso laimėtojas viso surinko 17,3 balo (testas raštu įvertintas 7,5 balo, testas žodžiu (pokalbis) įvertintas 9,8 balo). Pareiškėja I. T. viso surinko 15,6 balo (testas raštu įvertintas 10 balų, testas žodžiu (pokalbis) įvertintas 5,6 balo). Su tokiu pretendentų vertinimu ieškovė nesutinka, nes atrankos komisija neobjektyviai įvertino pretendentų testo žodžiu (pokalbio) rezultatus ir tokiu būdu sudarė sąlygas E. K. laimėti konkursą. Pretendentų atrankos metu pretendentams atliekant testą žodžiu atrankos komisija nesilaikė LR Vyriausybės 2007-03-21 nutarimu Nr. 301 patvirtinto Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) reikalavimų, todėl konkurso rezultatai negali būti laikomi teisėtais ir turi būti pripažinti negaliojančiais. Nors ieškovė išsprendė praktinę užduotį ir atsakė į visus komisijos narių klausimus, tačiau kai kurie komisijos nariai jos testo žodžiu (pokalbio) rezultatus įvertino tik 4 balais, kas nulėmė itin žemą bendrą ieškovės testo žodžiu (pokalbio) įvertinimą. Atsižvelgiant, kad testo žodžiu (pokalbio) rezultatai, vadovaujantis Aprašo 19 p. nuostatomis, buvo vertinami taikant dešimtbalę vertinimo sistemą, ieškovės testo žodžiu (pokalbio) rezultatai 4 balais galėjo būti įvertinti, tik tokiu atveju, jei ji būtų neteisingai išsprendusi praktinę užduotį ir neatsakiusi (arba neteisingai) atsakius į visus komisijos narių užduotus klausimus. Ieškovė testo žodžiu (pokalbio) metu išsprendė praktinę užduotį ir atsakė į visus komisijos narių klausimus, todėl akivaizdu, kad jos testo žodžiu (pokalbio) rezultatai buvo įvertinti neobjektyviai, specialiai sumažinant jai skiriamus balus, tokiu būdu sudarant sąlygas konkursą laimėti kitam pretendentui, kuris yra politinės partijos, Trakų rajono savivaldybės taryboje šiuo metu sudarančios valdančiąją daugumą, narys. Todėl ieškovė mano, kad ši aplinkybė galėjo lemti Pretendentų atrankos komisijos narių palankumą šiam pretendentui ir įtakojo komisijos narių sprendimą, vertinant pretendentų testo žodžiu (pokalbio) rezultatus. Be to, ieškovės manymu, žodinės užduoties metu buvo užduodami bendro pobūdžio, o ne vertinamieji klausimai, kuriais negalėjo būti objektyviai įvertinta pretendentų profesinė patirtis ir dalykinės savybės.
Atsiliepimas
Atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinio netenkinti ir palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir motyvus, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-10-22 įsakymu Nr. P2-1321 „Dėl konkursų viešosios įstaigos Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigoms ir viešosios įstaigos Lentvario kultūros rūmų direktoriaus pareigoms eiti paskelbimo“ paskelbė konkursus viešosios įstaigos Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigoms eiti ir organizavo pretendentų į viešosios įstaigos Trakų kultūros rūmų (toliau - Trakų kultūros rūmai) direktoriaus pareigas atrankos komisijos posėdį 2014 m. gruodžio 3 d. Konkurse į Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigas dalyvavo du pretendentai atitikę konkurso skelbime nustatytus kvalifikacinius reikalavimus – ieškovė ir tretysis asmuo E. K.. Konkursą sudarė dvi dalys – raštu ir žodžiu, o konkurso laimėtoją nulėmė abiejų dalių balų visuma. Ieškovė surinko 15,6 balų, o tretysis asmuo – 17,3 balų, todėl atrankos komisija pagrįstai pripažino E. K. laimėjusiu konkursą Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigoms eiti. Su visais ieškovės argumentais, jog komisija buvo šališka ir sudarė palankias sąlygas trečiajam asmeniui laimėti konkursą atsakovas nesutinka, kadangi Trakų rajono savivaldybei nebuvo žinoma, kokios partijos nariais yra tretysis asmuo ir ieškovė, ir ar išvis jie priklauso kokiai nors politinei partijai, tokio klausimo nėra nei anketoje, nei buvo klausta pretendentų žodžiu. Tokia ieškovės nuomonė, paremta ne įrodymais, o prielaidomis, todėl negali būti pagrindas pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų minėtus jos teiginius. Abu pretendentai turėjo lygias galimybes įrodinėti savo žinių lygį ir lygybės principas nebuvo pažeistas. Aprašo 18 p. nustato, jog vertinama pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės. Jeigu eiti pareigas būtini tam tikri įgūdžiai (pagal pareigybės aprašymo ar kito vietinio (lokalinio) teisės akto nustatytus reikalavimus), vertinami šie įgūdžiai. Pretendentui pateikus dokumentus apie atitinkamų įgūdžių įgijimą, Šie įgūdžiai gali būti netikrinami. Taip pat vertinami pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigas vadovavimo gebėjimai (gebėjimas inicijuoti idėjas, planus, numatyti užduotis, veiklos žingsnius, koordinuoti darbus ir panašiai) pagal jų, kaip įmonės, įstaigos vadovų pateiktą veiklos programą. Pretendentams į įmonės, įstaigos vadovo pareigas pateikiamos praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimams įvertinti. Praktinės užduotys gali būti rengiamos naudojantis Valstybės tarnybos departamento rekomendacijomis tiek, kiek to nereguliuoja šis Aprašas. Kadangi abiems pretendentams praktinė užduotis ir užduoties klausimai buvo vienodi, Pretendentų atrankos komisija juos vertino pagal iš anksto parengtą vertinimo lentelę, kurioje nurodomi vertinami elgesio indikatoriai, bei skiriamų balų apibūdinimas, t.y. 1 balas (vidutiniškai) yra skiriamas, kuomet pretendento atsakymui į užduoties klausimus trūksta išsamumo, aiškumo, vykdydamas užduotį demonstruoja elgesį, kuris atitinka pozityvius ir negatyvius kompetencijos elgesio indikatorius, o 2 balai (labai gerai) skiriami, kai pretendentas išsamiai ir aiškiai atsako į visus užduoties klausimus, vykdydamas užduotį demonstruoja elgesį, kuris atitinka pozityvius kompetencijos indikatorius. Taigi, komisija įvertino, kad ieškovė vykdydama užduotį atrodė nepasitikinti savimi, atsakydama į klausimus dvejojo, nerodė entuziazmo, jos atsakymams trūko aiškumo, todėl visi komisijos nariai (vieningai) jai skyrė po vieną balą. Tretysis asmuo vykdydamas užduotį aiškiai ir užtikrintai kalbėjo, demonstravo susidomėjimą ir pasitikėjimą savimi, jo atsakymai buvo išsamūs, todėl jam komisijos nariai vieningai skyrė po du balus. Dar pažymi, kad trečiojo asmens atsakymuose ypač buvo juntama darbo patirtis, nes jis nuo 2006 metų iki 2013 metų dirbo Medininkų kultūros centro direktoriumi, organizavo keletą svarbių projektų tad jo vadovavimo kultūros srityje darbo patirtis buvo itin juntama ir pasižymėjo jo atsakymuose. Vien teorinių žinių išmanymas nesuteikia pretendentui pirmenybės laimėti konkursą, nes, atsakovės nuomone, viena yra išmanyti teoriją, o visai kita- gerai išmanyti praktinį darbą, todėl atsakovė nepritaria ieškovei, kad testo raštu rezultatai objektyviausiai atspindi pretendentų tinkamumą eiti pareigas. Be to pažymi, kad Trakų kultūros rūmų direktorius nėra valstybės tarnautojas, o dirbantis pagal darbo sutartį, tad organizuotam konkursui negali būti taikomi griežtesni Valstybės tarnybos įstatymo nustatyti reikalavimai. Atsakovės nuomone, teismas negali perimti konkurso komisijos narių diskrecijos teisės vertinant pretendentų žinių lygį ir atlikti pretendentų vertinimą. Pripažįstant konkurso organizavimo pažeidimo faktą turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas, nes vien faktas, jog asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės laimėti šį konkursą sieja priežastinis ryšys.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. L. paaiškino, kad jis yra administracijos direktorius. Jis pirmininkavo komisijai atrenkant pretendentą į Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigas. Atrankoje dalyvavo du pretendentai. Pirma jie raštu atsakė į klausimus, o antroje dalyje buvo vertinama profesinė kompetencija. Kiekvienas komisijos narys antrą dalį vertina asmeniškai. Atrankos eiga buvo įrašoma. Trečiojoje atrankos dalyje kiekvienas narys uždavė po savo parengtą klausimą. Ir kiekvienas narys už atsakymą į savo klausimą vertino balais iki 10, o praktinę užduotį vertino 1 arba 2 balais.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. J. paaiškino, kad ji yra Trakų rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja. Ji dalyvavo komisijoje dėl pretendento į Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigas. Konkursas vyko sklandžiai, buvo vertinamos pretendentų kompetencijos. Kiekvienas komisijos narys turėjo atsirus lapus ir kiekvienas vertino pagal savo nuomonę ir ji tikrai už visus komisijos narius balų nerašė. Šią praktinę užduotį parengė ji, tačiau, tikrai viena nevertino, vertino visi komisijos nariai.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. Č. paaiškino, kad jis buvo pretendentų atrankos į Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigas komisijos narys. Pretendento E. K. atsakymą į savo pateiktą klausimą jis vertino aukštesniu balu, nes jo nuomone jis į klausimą atsakė konkrečiau, nei ieškovė, kurios atsakymas jam pasirodė abstraktus. Be to, iš E. K. atsakymų jam susidarė įspūdis, kad šis pretendentas jautėsi labiau savimi užtikrintas, jautėsi, kad turi vadovavimo patirties.
Liudytoja D. R. paaiškino, kad ji buvo pretendentų atrankos į Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigas komisijos narė. Kandidatų vertinimo metu buvo komisijos narės A. J. praktinė užduotis, už kurią ieškovė gavo 1 balą, o E. K. gavo 2 balus. Kaip konkrečiai šie balai buvo paskirti jau neprisimena, pamena tik tiek, kad buvo klausta visų komisijos narių nuomonės. Pretendento E. K. atsakymą į savo klausimą vertino aukštesniu balu nei ieškovės atsakymą, nes jis į klausimą atsakė išsamiau. Atskirai praktinės užduoties ji nevertino, tačiau su sprendimu ieškovei skirti 1 balą, o E. K. 2 balus sutiko.
Liudytoja D. M. paaiškino, kad ji buvo pretendentų atrankos į Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigas komisijos narė. Pretendentų atsakymus į klausimą vertino atsižvelgdama į jų išsamumą, už pateiktus pavyzdžius atsakant į klausimą. E. K. vertino aukštesniu balu, nes jo atsakymas buvo išsamesnis, pagrįstas pavyzdžiai, geriau išmanė klausimo sritį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2014-12-03 vyko konkursas Trakų kultūros rūmų direktoriaus pareigoms užimti, kurį laimėjo E. K..
Konkursas – tai asmens profesinių, dalykinių ir asmeninių savybių, reikalingų eiti tam tikras pareigas, patikrinimo būdas, kurį atlieka nustatyta tvarka sudaryta konkurso organizacinė komisija, vadovaudamasi konkurso nuostatais. Konkurso tikslas yra patikrinti pretendentų į laisvą darbo vietą žinias ir įgūdžius, asmenines bei dalykines savybes, kad į vadovaujančių darbuotojų ir specialistų pareigas būtų išrinktas geriausias. DK 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad konkurso būdu gali būti skiriama į vadovaujančiųjų darbuotojų, specialistų pareigas, taip pat tokias pareigas, kurias eiti gali asmenys, turintys tam tikrų gebėjimų ar kuriems keliami ypatingi intelekto, fiziniai ar kitokie reikalavimai. Iš byloje esančio 2014-12-03 konkurso protokolo Nr.K11-16 matyti, kad pretendentė Ieva TIjūnelienė surinko 15,6 balus, o pretendentas E. K. surinkęs 17,3 balus buvo pripažintas konkurso laimėtoju (b.l. 23-25). Pretendentė I. T., nesutikdama su konkurso rezultatais, padavė ieškinį teismui, motyvuodama tuo, kad konkursas buvo organizuotas neskaidriai, pažeidžiant lygiateisiškumo principus, nesilaikant Aprašo reikalavimų ir tvarkos.
Teismui ištyrus bylos medžiagą ir išklausius pateiktus konkurso eigos garso įrašus nustatytą, kad konkurso komisijos nariai buvo I. K., A. Č., D. R., A. J. ir D. M.. Komisijai pirmininkavo J. L., sekretoriavo J. P.. Aprašo 17 punktas numato, kad komisijos narių negali būti mažiau kaip trys. Laikantis Aprašo 18¹ punkte nustatyto reikalavimo testo žodžiu eigai fiksuoti buvo daromas skaitmeninis garso įrašas. Teismas siekdamas nustatyti ar nebuvo konkurso organizavimo ir vedimo tvarkos pažeidimų, kurie galėtų turėti esminės įtakos jo rezultatams, iš perklausyto konkurso eigos garso įrašo, nustatė, kad komisijos pirmininkas paskelbęs apie trečios dalies pradžią informuoja, jog komisijos nariai užduos po klausimą ir kiekvienas narys vertins savo pateiktą klausimą savo nuožiūra, o praktinę užduotį vertins viena komisijos dalyvė A. J. ir jos skirtą balą įrašys visiems tą patį. Kaip matyti iš pretendentų atrankos žodžiu individualaus vertinimo lentelių, kiekvienas komisijos narys nurodė kokį balą skiria kiekvienam pretendentui už pokalbį (nuo 1 iki 10 balų) ir už praktinę užduotį (nuo 0 iki 2). Prie kiekvieno komisijos nario skirto pokalbio įvertinimo balo pretendentams buvo pridėti praktinės užduoties įvertinimo balai, t.y. E. K. po 2 balus prie kiekvieno komisijos nario individualaus pokalbio įvertinimo, o I. T. po 1 balą prie kiekvieno komisijos nario individualaus pokalbio įvertinimo. Ieškovės atstovas kelia abejones, ar toks pretendentų vertinimas buvo objektyvus ir ar neturėjo esminės įtakos atrankos konkurso rezultatams. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pateikdama pastabas į ieškovo atstovo abejonės paaiškino, kad komisija rengdama konkurso užduotis vadovavosi Valstybės tarnybos departamento rekomendacijomis, kuriose nurodoma, kad praktinės užduoties vertinimas susideda iš dviejų dalių, t. y. pokalbio vertinimo ir praktinės užduoties įvertinimo. Šios rekomendacijos leidžia komisijos nariams susitarti dėl vertinimo tvarkos, t. y. ar kiekvienas komisijos narys vertina praktinę užduotį individualiai ar komisijos pirmininko sprendimu praktinę užduotį vertina kuris nors vienas narys. Šios rekomendacijos teisiškai neprieštarauja Aprašo 19 punktui, kuris nustato testo vertinimą. Ir pačiame Apraše nurodoma, kad galima vadovautis rekomendacijomis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-21 nutarimu Nr. 301 patvirtintas Konkursų pareigoms, įtrauktoms į konkursinių pareigų sąrašą, organizavimo tvarkos Aprašas nustato konkursinių pareigų valstybės ir savivaldybių iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose sąrašą bei konkursinių pareigų organizavimo tvarką. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad vertinama pretendento profesinė ar darbo patirtis ir dalykinės savybės. Jeigu eiti pareigas būtini tam tikri įgūdžiai (pagal pareigybės aprašymo ar kito vietinio (lokalinio) teisės akto nustatytus reikalavimus), vertinami šie įgūdžiai. Pretendentui pateikus dokumentus apie atitinkamų įgūdžių įgijimą, šie įgūdžiai gali būti netikrinami. Taip pat vertinami pretendentų į įmonės, įstaigos vadovo pareigas vadovavimo gebėjimai (gebėjimas inicijuoti idėjas, planus, numatyti užduotis, veiklos žingsnius, koordinuoti darbus ir panašiai) pagal jų, kaip įmonės, įstaigos vadovų, pateiktą veiklos programą. Pretendentams į įmonės, įstaigos vadovo pareigas pateikiamos praktinės užduotys, skirtos vadovavimo gebėjimams įvertinti. Praktinės užduotys gali būti rengiamos naudojantis Valstybės tarnybos departamento rekomendacijomis tiek, kiek to nereguliuoja šis Aprašas. Čia pažymėtina, jog LR Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 966 „Dėl konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas konkursų į valstybės tarnybos pareigas organizavimo tvarkos aprašas, kuriame detaliai reglamentuota pretendentų profesinių įgūdžių patikrinimo tvarka. Pretendentui pateikta praktinė užduotis leidžia prognozuoti pretendento elgesį realiose darbo situacijose. Valstybės tarnybos organizavimo tvarkos aprašo 63 punktas nustato, kad konkurso metu pateikiant praktinę užduotis, iki konkurso pradžios komisija nusprendžia, kuris komisijos narys ar nariai įvertins praktinę užduotį. Praktinė užduotis vertinama 0, 1 arba 2 balais. Blogiausias įvertinimas yra 0 balų, geriausias – 2 balai. Komisijos narys (-iai), vertinęs (-ę) praktinę užduotį, praktinės užduoties įvertinimo balą įrašo konkurso individualaus vertinimo lentelėje. Taigi, kaip matyti, nagrinėjamo konkurso metu, komisijos pirmininkas, paskelbęs apie konkurso trečiojo etapo pradžią informavo, kad praktinę užduotį vertins vienas komisijos narys – A. J.. Teismo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja A. J. patvirtino, kad ji parengė praktinę užduotį. Todėl teismas nemano, kad praktinę užduotį įvertinus vienai komisijos nariai buvo padarytas pretendentės teisių pažeidimas. Ieškovės atstovas atkreipdamas dėmesį į testo raštu rezultatus, nurodo, kad nors ir komisija įvertino, kad buvo atsakyta į 40 klausimų, tačiau abejonių kelia pažymėti atsakymai į testo 1, 5, 10, 13 ir 39 klausimus, nes yra apibraukti bent keli atsakymai. Teismas sutinka su šiuo ieškovo atstovo pastebėjimu. Kaip matyti iš egzamino raštu klausimų anketos (suteiktas šifro Nr. 1BCA12), kurios atsakymus žymėjo E. K., komisija pažymėjo kaip neteisingai atsakytus 10 klausimų – 14, 16, 21, 23, 24, 34, 40, 42,47, 50, tačiau 1, 5, 10, 13, 39 klausimuose yra pažymėta po du atsakymus, o komisijos jie nevertinti kaip neteisingi. Todėl svarbu nustatyti ar koks komisijos testų rezultatų vertinimas neturėjo lemiamos įtakos konkurso rezultatui. Pretendentui E. K. testas raštu buvo įvertintas 7,5 balo, už 40 teisingų atsakymų. Tam, kad gautų vieną balą už atsakymus į testą pretendentas turėjo teisingai atsakyti į penkis klausimus (50÷5=10). Vertinant, kad pretendentas E. K. neteisingai atsakė ne į dešimt, o į penkiolika klausimų, jis turėjo būti įvertintas 7 balais, o jo bendras vertinimas turėjo būti 16,8 balų. Bet kaip matyti, net ir šis sumažintas balas, galutiniam rezultatui įtakos neturi, nes ieškovės galutinis bendras rezultatas buvo 15,6 balų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje yra pažymima, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretaus pretendento teisių pažeidimas. Vien faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nesudaro pagrindo panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento netekimą galimybės šį konkursą laimėti sieja priežastinis ryšys. Konkurso rezultatai teismo turi būti vertinami atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir kiek toks pažeidimas lėmė konkurso rezultatus (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartys, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-612/2006, Nr. 3K-3-83/2009). Nagrinėjamu atveju pretendentams buvo sudarytos vienodos sąlygos, t. y. jiems buvo užduoti tokie patys klausimai, abiejų atžvilgiu taikoma vienoda vertinimo tvarka. Teismas nenustatė jokių konkrečių asmens teisių pažeidimų, lėmusių konkurso rezultatą.
Ieškovė teigia, kad komisijos nariai vertindami pretendentų pateikiamus atsakymus buvo neobjektyvūs ir šališki, jos oponento atsakymus nepagrįstai vertino aukštesniais balais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime (byla Nr. 24/07), aiškindamas teismo vaidmenį sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, konstatavo, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka. Remiantis šia konstitucine doktrina darytina išvada, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas (Lietuvos Vyriausiojo administracijos teismo teisėjo kolegijos nutartis Nr. A-438-116-13). Taigi, šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą tikrino tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri vykdant Aprašo reikalavimus, turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės reikalavimai laikytini nepagrįsti ir atmetami.
Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami pagal CPK 88, 92, 93, 98 str. taisykles, ir dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bei byloje susidariusios išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Atsakovas patyrė 288 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindė rašytinais įrodymais (b. l. 140,141,142), todėl iš ieškovės priteistina 288 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai.
Taip pat iš ieškovės valstybei priteistinos 10,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš I. T. 288 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų Trakų rajono savivaldybės administracijos naudai.
Priteisti iš I. T. 10,50 Eur (dešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.