- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 1-155-360/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 60-1-00441-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nukentėjusysis
- K. R., V. R.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Advokatai
- Juozas Ančiukaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Palangoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini) Palangoje, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 2010-10-13 Palangos m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 5 MGL (650 Lt) bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 8 p.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. dėl chuliganiškų paskatų nužudė savo šeimos narį, t. y. 2011-12-15, apie 20.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės dingsties, kad nukentėjusysis šeimos narys – kartu gyvenantis motinos sutuoktinis A. R. atsisakė kartu vartoti alkoholį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų, puolė nukentėjusįjį ir peiliu sužalojo kaktos dešinę pusę, kairio momens sritį, kairės rankos rodomąjį pirštą, padarydamas du paviršinius, linijinius odos įdrėskimus ir pjautinę žaizdą, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, bei vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į krūtinės kairę pusę ir padarė durtinį–pjautinį kiaurinį krūtinės ląstos sužalojimą ir kiaurinį širdies sužalojimą, kairio plaučio žemutinės skilties sužalojimą, tai komplikavosi į ūmų vidinį nukraujavimą į širdiplėvės ir kairės pusės krūtinplėvės ertmes, dėl to A. R. 2011-12-15 21.32 val. ligoninėje mirė.
Kaltinamasis V. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu padarius inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad jis su mama ir nukentėjusiuoju A. R. gyveno viename bute. Tame bute nukentėjusysis iki įvykio pradėjo gyventi maždaug prieš 1,5 metų. Viename kambaryje gyveno jo mama su A. R., kitame kambaryje gyveno jis. Tai, kad A. R. su jo mama susituokė, jis žinojo, tik nežinojo, tiksliai, kada. Kaltinamasis parodė, jog alų pradėjo gerti ryte ir gėrė maždaug iki 17–18 val. Geriant alų jie bendravo, kalbėjosi. Prieš tai dieną su A. R. buvo susipykę dėl to, kad jis, pasak jo, išleidžia jo pinigus, kadangi tai buvo netiesa, jie susikivirčijo, apsistumdė. Smūgių nebuvo, jokių žymių neliko. A. R. kitą dieną jo atsiprašė, jie susitaikė ir jis paprašė nueiti nupirkti alaus. Alaus išgėrė daug, tačiau tikslaus kiekio nebepamena. Atsigėrus alaus A. R. užsirakino savo kambaryje ir nuėjo miegoti. Jam miego nesinorėjo, todėl jis išgėrė raminamųjų vaistų nuo epilepsijos. Užmigti nepavyko, todėl išgėrė dar vieną „Klonazepano“ tabletę. Po kurio laiko jis pradėjo kviesti A. R. ateiti, kadangi dar buvo likę alaus, tačiau A. R. atsakė, kad neateis. To momento, kai atsinešė peilį, nelabai pamena. Pradėjo belstis į A. R. kambario duris. A. R. atidarė kambario duris, pastūmė jį nuo durų ir pasakė, kad jis eitų miegoti. Tada jis nepajuto, kaip nuėjo į virtuvę ir pasiėmė peilį. Kaltinamojo teigimu, peilį jis pasidėjo prieškambaryje ant spintelės. Vėl pabeldė į A. R. kambario duris, šiam atidarius duris, jis vieną kartą dūrė peiliu. Paties smūgio neatsimena. Atsimena tik tai, kai viskas įvyko. Atsipeikėjo tuomet, kai A. R. sušuko. Įvykio metu mama buvo kambaryje, kuriame buvo ir A. R. Kai jis smogė A. R. peiliu, suvokė, kad sužalojo jį, tik nepagalvojo, kad tai bus mirtinas sužalojimas. A. R. nubėgo, o jis nuėjo į savo kambarį atsisėdo ir sėdėjo. Kur padėjo peilį, nežino. Sėdėjo kambaryje iki tol, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Kai pamatė, kad atvyko medicinos darbuotojai, užsirakino duris. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis vis dar sėdėjo savo kambaryje. Nepamena, kad tuo metu rankose būtų turėjęs peilį. Neturėjo ketinimų įdurti A. R. Atpažino peilį, su kuriuo įdūrė, kadangi įsidėmėjo, kaip jis atrodo, kai jį atsinešė iš virtuvės.
Kaltinamasis parodė, jog niekur nedirba, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau jam negalėjo pasiūlyti jokio darbo. Yra invalidas, negali dirbti aukštai, negali dirbti su elektriniais įrankiais. Serga epilepsija. Priepuoliai kartojasi per mėnesį po 2–3 kartus. Alkoholio vartoti negali, nes gydytojai nerekomendavo. Gyveno iš invalidumo pašalpos – 430 Lt. Už butą nemokėjo, savo pašalpos dalį duodavo motinai, o dalį pinigų pasilikdavo. Negali pasakyti, ar gyveno iš A. R. lėšų, nes motina pirkdavo maistą. Konfliktuodavo su A. R., jis jį buvo nustūmęs nuo laiptų laiptinėje, jam buvo lūžęs raktikaulis. A. R. norėjo jį išvaryti iš namų. Savo poelgį vertina kritiškai. Nenorėjo A. R. sužaloti taip stipriai, kad jis mirtų. Mano, jog tam įtakos turėjo alkoholis, jei nebūtų gėręs, taip nebūtų pasielgęs. Padarytą žalą pripažįsta, tačiau neturi galimybių ją atlyginti. Jam nežinoma, kokie buvo A. R. santykiai su jo sūnumi K. R. K. R. pas juos nesilankydavo, nebendraudavo su tėvu. Kiek pamena, A. R. buvo nuvykęs pas savo sūnų. Jo žiniomis, A. R. mokėdavo po 800 Lt sūnaus išlaikymui.
Nukentėjusioji V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo motina. Ji su A. R. susipažino 2010-09-03. Jie draugavo, sutarė gerai. 2010-10-15 A. R. išplaukė į jūrą ir išbuvo apie pusmetį. Grįžo 2011 m. kovo mėnesį, tuomet jie nutarė susituokti, kadangi norėjo kartu gyventi. Kai su A. R. susituokė, jis pradėjo darytis agresyvus, ypatingai kai išgerdavo. 2011 m. rugpjūčio mėn. buvo ją stipriai sumušęs. Ji kvietė policijos pareigūnus. Sakė A. R., kad jei dar kartą pakels prieš ją ranką, tuomet bus skyrybos. Jis dažnai būdavo agresyvus, priekabiaudavo prie sūnaus, varydavo jį iš namų, sakydavo, kad jam nereikia duoti valgyti. A. R. buvo labai pavydus, net sūnų, jo draugus jai „prikišdavo“ kaip meilužius. Sūnus jai atiduodavo savo invalidumo pensiją, ji tik duodavo jam pinigų cigaretėms, o visus likusius pasiimdavo. Kai grįždavo A. R. iš jūros, jie bendrai dalijosi išlaidomis. Įvykio dieną ji pagamino valgyti ir atrodė, jog viskas yra gerai. A. R. su sūnumi kitame kambaryje gėrė alų, o ji savo kambaryje užsidariusi žiūrėjo televizorių. Vakare sūnus pradėjo belstis į duris, sakė, kad nori su A. R. atsigerti alaus. A. R. atsakė, kad nenori gerti alaus. Sūnus vėl beldė į duris, tuomet A. R. pasakė, kad tuoj jo paklaus, ko jis nori. Kai jis pradarė duris, sūnus iš karto dūrė jam vieną kartą. Ji iš karto nesusivokė, kas įvyko. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes A. R. sušuko, kad jį padūrė. Jis nubėgo iki virtuvės, grįžęs į kambarį nukrito. Tuomet kvietė ir policijos pareigūnus. Ji medikų klausė, ar stipriai jis sužalotas, jie atsakė teigiamai. Peilį rado savo kambaryje ant grindų. Nežino, ar pats sūnus jį išmetė, ar A. R. išmušė iš rankų. Sūnus po dūrio nuėjo į kitą kambarį, sėdėjo, durys buvo praviros, jis sėdėjo pasiėmęs virtuvinį stalinį peilį. Kai atvažiavo medikai, jis užsidarė savo kambaryje. Kai atvažiavo policijos pareigūnai ir liepė atidaryti duris, jis ne iš karto jas atidarė. Policijos pareigūnai panaudoję ašarines dujas sūnų suėmę koridoriuje išsivežė. A. R. prieš dieną iki įvykio jai pasakė, kad jos sūnus gali keršyti jam už tai, kad prieš ją pakėlė ranką. Įvykio vakarą sūnus nebuvo dar vieną kartą atėjęs į jų kambarį, iki to karto, kai dūrė peiliu. A. R. jai nesakė apie aplinkybes, kad iš sūnaus būtų atėmęs peilį. Įvykio vakarą jos sūnui ginti ją nuo A. R. nereikėjo. Jos sūnus nebuvo agresyvus. Negali pasakyti, kodėl sūnus griebėsi peilio. Jos santykiai su sūnumi buvo geri. Jis visuomet jai susirgus prižiūrėdavo, nesibardavo.
Nukentėjusysis K. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-12-16 jam pranešė, kad mirė jo tėvas. Tėvas jam yra pasakojęs, kad gyvena su kita žmona, o jos vaikai yra užsienyje. Nukentėjusiojo teigimu, kai tėvas būdavo blaivus, būdavo darbštus ir draugiškas. Jis tapdavo agresyvus tik pavartojęs alkoholio. Laidotuvėse nedalyvavo, kadangi nenorėjo matyti tėvo lavono. Tik po kurio laiko susisiekė su Klaipėdos apygardos prokuroru. Šių metų kovo pabaigoje nuvyko į Palangą, susipažino su bylos medžiaga, buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl tėvo mirties jis patyrė moralinę žalą. Tėvas iki mirties mokėjo jam išlaikymą. Kai tėvas išsiskyrė su motina, jis pradėjo mokytis, jam buvo labai sunku suderinti mokslą ir darbą, todėl jis buvo išlaikomas motinos. Jo suvokimu, tėvas taip pat turėjo prisidėti, tačiau tuo metu su juo nėjo sutarti, santykiai buvo pašliję. Todėl teko kreiptis į teismą. 2009-08-25 buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią jis įsipareigojo mokėti po 300 Lt per mėnesį. Taikos sutarties sąlygas vykdė, nebuvo jokių pretenzijų. Kartais telefonu susiskambindavo su juo. Paskutinį kartą su tėvu buvo susitikęs 2011 m. vasarą. Jis su tėvu bendravo ne tik dėl išlaikymo klausimų. Turtinę žalą grindžia neišmokėta suma, kurią tėvas įsipareigojo mokėti iki 24 metų. Neturtinę žalą vertina 80 000 Lt, kadangi jis neteko artimo žmogaus ir nėra svarbu tai, kad jų santykiai ne visada buvo geri. Jie kartu išgyveno 20 metų, meilė tėvui išliko. Kai sužinojo apie tėvo mirtį, jį ištiko šokas, tokios būsenos buvo 3–4 dienas, vartojo raminamuosius vaistus.
Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Palangos policijos komisariate. Buvo iškvietimas iš budėtojo, kad sužalotas žmogus. Nuvažiavo du ekipažai. Jis važiavo su policijos pareigūnu S. Šaukliu. Kolegos ir greitoji pagalba jau buvo bute. Kai įėjo į butą, medikai gaivino sužeistąjį, o moteris pasakė, kad sužeistajam su peiliu bakstelėjo. Nepamena, ar pasakė, kas tai padarė. Sužinojo, kad tas asmuo, kuris dūrė peiliu, yra užsirakinęs kambaryje. Kolegos prašė, kad jis atrakintų duris. Tuo momentu jis padėjo išnešti sužeistąjį. Kai grįžo, tas asmuo sėdėjo koridoriuje, jam buvo uždėti antrankiai.
Liudytojas S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Palangos policijos komisariate. Pamena įvykusį įvykį. Dirbo 799 ekipaže, per radijo ryšį gavo pranešimą, kad reikalinga pagalba. Nuvyko nurodytu adresu, užėjo į nurodytą butą. Bute jau buvo atvykusi greitoji medicininė pagalba, kuri suteikinėjo pagalbą nukentėjusiajam. Iš ten esančių kolegų sužinojo, kad yra sužeistas vyras, o asmuo, sužeidęs tą vyrą, sėdi su peiliu gretimame kambaryje užsirakinęs. Jie medikams padėjo sužeistą vyrą išnešti iš buto, o po to ir vėl sugrįžo į butą. Pro rakto skylutę matė, kaip kambaryje sėdi vyras ant lovos ir rankose laiko peilį. Jo paprašė atrakinti duris, tačiau jis nereagavo. Po kiek laiko jis duris atrakino ir išėjo į koridorių, rankoje nešėsi peilį. Buvo pareikalauta peilį išmesti, tačiau jis neklausė. Tuomet buvo panaudotos dujos, nuo jų jis pasidarė neveiksnus, vyras buvo pargriautas ant žemės ir surakintas antrankiais. Liudytojo teigimu, peilis buvo stalinis. Vyro rankos nebuvo kruvinos. Iš jo motinos sužinojo, kad jis ne su tuo peiliu dūrė, kurį laikė rankoje. Tas peilis, su kuriuo įdūrė, lyg ir buvo virtuvėje. Bute kraujo buvo. Automobilyje vyras kalbėjo, jis galėjosi, pasakė, ką padarė, kartojo, jog sužalojo patėvį. Pasakojo, kad su patėviu vartojo alų, po to patėvis esą atsisakė su juo kartu gerti ir būtent dėl to jį sužalojo.
Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Palangos policijos komisariate. Įvykį prisimena sunkokai. Gavo pranešimą, kad yra sužalotas žmogus. Nuvažiavo į įvykio vietą, ten jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba. Pamatė, kad ant žemės guli žmogus, o medikai jį gaivina. Žmogus sunkiai gaivinosi, jis buvo išvežtas į ligoninę. Asmuo, kuris sužalojo patėvį, buvo užsirakinęs kambaryje. Tiksliai nepamena, ar tas žmogus pats atidarė duris, ar teko jas išlaužti. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Matė, jog kambaryje ant žemės, kur viskas ir įvyko, gulėjo krauju išteptas peilis.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) Palangoje, butas. Apžiūros metu buvo rasta raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują, buto koridoriuje ant grindų, po to dėmių, panašių į kraują, rasta ant koridoriaus sienos. Kambaryje, esančiame koridoriaus kairėje pusėje, ant rašomojo stalo buvo sudėti vienoje krūvoje 6 vnt. virtuvinių peilių, o ant to paties stalo, tik truputį toliau, buvo padėtas kitas virtuvinis peilis, kurio geležtė sutepta raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Virtuvėje ant spintelės buvo padėti du buteliai alaus, stalo įrankiai, taip pat atskirai ant tos pačios spintelės buvo padėtas balto metalo peilis su raudonos spalvos dėmėmis ant kriaunos ir geležtės. Virtuvėje, prie plautuvės, ant jos krašto rasta padėta kempinėlė-šluostė su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Dar viename kambaryje prie miegamosios sofos rastas tuščias plastikinis alaus butelis (t. 1, b. l. 11–25).
Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti daiktai – peiliai bei nukentėjusiojo A. R. drabužiai apžiūrėti (t. 1, b. l. 93–95, 96–98, 99–104).
Daiktų parodymo atpažinti metu V. P. atpažino peilį, kuriuo 2011-12-15 dūrė nukentėjusiajam A. R., bei peilį, kurį turėjo rankose atvykus policijos pareigūnams (t. 2., b. l. 11–13, 14–16).
Kaltinamasis V. P. parodymų patikrinimo metu parodė ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (t. 2, b. l. 17–23).
Nukentėjusioji V. R. parodymų patikrinimo metu parodė ir paaiškino nusikaltimo padarymo aplinkybes (t.1, b. l. 41–46).
Iš teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. M 799 /11 (03) matyti, kad A. R. mirė 2012-12-15 vakare medicinos įstaigoje nuo vidinio nukraujavimo, durtinio-pjautinio kiaurinio krūtinės ląstos sužalojimo ir dėl kiaurinio širdies sužalojimo. Nuo sužalojimo iki mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, galbūt iki valandos. Tikėtinas kitas sužalojimų padarymo mechanizmas:
- dūrio aštriu duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu dalyku/įrankiu į krūtinės ląstos žemutinio aukšto priekinio paviršiaus kairę priekrūtinkaulinę sritį – padaryta durtinė-pjautinė kiaurinė krūtinės ląstos žaizda su kiauriniu širdies sužalojimu ir kairio plaučio žemutinės skilties durtinis-pjautinis sužalojimas. Žaizdos forma nurodo žalojusį dalyką buvus plokščią ar artimą plokščiam. Dėl šio sužalojimo vyko vidinis nukraujavimas, pasibaigęs A. R. mirtimi, – sužalojimas (sunkaus sveikatos sutrikdymo masto) yra susijęs priežastiniu ryšiu su mirtimi.
Kraujo nutekėjimo vertikaliai žemyn pėdsakas rūbuose nurodo, kad po krūtinę žalojusio dalyko/įrankio ištraukimo iš žaizdos sekęs kraujavimas vyko A. R. liemeniui esant vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. Durtinė-pjautinė krūtinės žaizda yra kiaurinė – apima visus odos sluoksnius. Žaizda žiojėjo, buvo 2 cm ilgio. Žaizdos krūtinėje kanalas sutapo su horizontalia, sagitaline plokštumomis, statmena frontalinei plokštumai. Kanalo gylis orientacinis, iki 8 cm.
- Paviršinė pjautinė žaizda kairės rankos rodomojo piršto nugariniame paviršiuje susidarė spaudžiant ir braukiant šią sritį kietu, aštriu, pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu dalyku/įrankiu, vienmomentiškai. Medicininiu požiūriu tikėtina, kad paviršinė pjautinė žaizda ant kairės rankos rodomojo piršto galėjo susidaryti ir A. R. bandant ranka sugriebti, nublokšti pjaunančiomis savybėmis pasižymintį dalyką/įrankį (t.1., b. l. 73–75).
A. R. kraujyje rasta 2,05 proc. etilo alkoholio, tulžyje rasta 2,45 proc. etilo alkoholio (t.1, b. l. 76 ).
Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad pranešimas apie A. R. sužalojimą (perdūrimą) gautas 2011-12-15 20.46 val. (t.1, b. l. 80).
Iš A. R. gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2011/000858/00 kopijos matyti, kad A. R. mirė 2011-12-15 21.32 val. (t.1, b.l. 82–89).
Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvados matyti, kad nėra duomenų, jog V. P. jam inkriminuojamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenos ar lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenos ir dėl to jis būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjęs jų valdyti. V. P. diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti (t. 2, b. l. 83–84).
Remiantis anksčiau aptartais kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei paminėtais rašytiniais dokumentais teismas sprendžia, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog būtent V. P., suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiam A. R. į krūtinę dėl chuliganiškų paskatų, nužudė savo šeimos narį. Dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, nukentėjusiajam suduoto smūgio peiliu ir atsiradusių padarinių – A. R. mirties – yra priežastinis ryšys, kas ir yra konstatuota jau minėtoje teismo medicinos specialisto išvadoje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarime „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 5 p. išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Šiuo atveju, V. P. nueidamas pasiimti peilį iš virtuvės ir grįžęs į koridorių ir juo įdurdamas A. R. numatė, kad gali atimti gyvybę, nors to nenorėjo, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamasis numatė, kad gali atimti gyvybę A. R., tačiau savo veikos pasekmėms buvo visiškai abejingas, o pasekmė – mirtis, todėl V. P. veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. Jis veikė netiesiogine tyčia.
Nuo 2008-06-27 įsigaliojo nauja BK 129 str. 2 d. 3 p. redakcija, kur nužudymo kvalifikuojančiu požymiu laikomas šeimos nario nužudymas. Pagal BK 248 str. 2 d. šeimos nariai yra kartu su nusikaltimą padariusiu asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. V. P. nusikalstamą veiką padarė 2011-12-15. Teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų ir duomenų, esančių byloje, visuma leidžia patikimai daryti išvadą, kad V. P. ir A. R. buvo šeimos nariai, nes jie kartu gyveno apie 1 metus laiko, taigi buvo vienos šeimos nariai ir vedė bendrą ūkį, juos siejo bendri šeimos interesai, siekiai ir reikalai. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad V. P. nužudė šeimos narį – savo motinos vyrą (savo patėvį) – ir jo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 3 p.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiškų paskatų), kai jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip tik tokios aplinkybės buvo nustatytos šioje byloje. Kaltinamasis neturėjo jokios priežasties prieš nukentėjusįjį pavartoti fizinį smurtą, kad sužalojimą peiliu, tapusiu A. R. mirties priežastimi, jis padarė ne dėl asmeninių paskatų, o tik dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių elgesio normų niekinimo, visai be dingsties. Tai akivaizdžiai patvirtina ta aplinkybė, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl menkavertės dingsties, kad nukentėjusysis atsisakė kartu su juo vartoti alkoholį, t. y. dėl chuliganiškų paskatų puolė nukentėjusįjį ir peiliu sužalojo krūtinę, dėl to šis mirė. Todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama ir pagal BK 129 str. 2 d. 8 p.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusios teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Taip pat vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2008-02-28 teismų praktikos skiriant bausmes už nužudymus apžvalgos išvadomis. Vertinant šios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes: nužudymo padarymo būdą, smurto naudojimo intensyvumą ir jo pobūdį, tyčios rūšį, nusikaltimo motyvus ir kt.
Nustatyta, kad kaltinamojo panaudotas prieš A. R. smurtas nebuvo intensyvus, jis sudavė tik vieną smūgį, kuris tapo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Nusikaltimas padarytas panaudojant įrankį – peilį. Nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, o nusikaltimo motyvu buvo asmeninio tarpusavio konflikto metu kilęs kaltinamojo pyktis. Atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo netinkamą elgesį. Abudu girtaudavo, konfliktuodavo, visos šios aplinkybės parodo mažesnį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad nusikaltimas baigtas, A. R. atimta gyvybė ir tai sukėlė itin sunkias, negrįžtamas pasekmes. Kaltinamasis V. P. tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.). Nusikaltimą padarė esant atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta. Atsižvelgiant į visas jau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo santykius su nukentėjusiuoju iki nusikaltimo padarymo ir elgesį nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo, V. P. skirtina artima sankcijos vidurkiui bausmė.
Byloje buvo pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 434,24 Lt civilinis ieškinys. 2012-08-28 gautas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas, kad žala yra atlyginta, todėl ieškinio atsisakoma. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 434,24 Lt žala atlyginta, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina.
Nukentėjusysis K. R. kaltinamajam V. P. pareiškė 4800 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir 80 000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis V. P. ieškinį pripažįsta, tačiau nurodo, kad neturi galimybės jo atlyginti. Ieškinys, kuris susidaro dėl materialinės žalos atlyginimo, nes dėl tėvo mirties nukentėjusysis prarado išlaikymą, yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas.
Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu nepateisinamomis paskatomis. Dėl tėvo netekties nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, sielvartą ir liūdesį, nors K. R. pastaruoju metu negyveno kartu su tėvu, buvo tarpusavio nesutarimų, tačiau jų bendravimas ir tarpusavio socialiniai ryšiai nebuvo nutrūkę. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose, nukentėjusiojo santykius su mirusiuoju priteistina 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
Daiktiniai įrodymai, kurie saugomi Klaipėdos AVPK Palangos m. PK tarnybinėse patalpose pagal 2012-02-17 kvitą B Nr. 0009061 (t.1., b. l. 105-106), t. y. peiliai – du vienetai, kraujo ėminys, daktiloplokštelės, V. R. ir V. P. DNR pavyzdžiai, A. R. rankos pirštų nukirpti nagai su panagių turiniu, A. R. kraujo pavyzdys, A. R. kūno išpjova, sunaikintini, o A. R. drabužiai – sportinis megztinis ir sportinės kelnės – grąžinti V. R.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301–302 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. ir 8 p., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 2 d., 65 str. 2 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2010-10-13 Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 5 MGL (650 Lt) bauda.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011 gruodžio 15 d., tai yra nuo sulaikymo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. P., K. R. naudai 4800 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Bylos dalį dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 434,24 Lt civilinio ieškinio nutraukti ieškovui atsisakius nuo ieškinio.
Daiktinius įrodymus, kurie saugomi Klaipėdos AVPK Palangos m. PK tarnybinėse patalpose pagal 2012-02-17 kvitą B Nr. 0009061 (t. 1, b. l. 105–106), t. y peilius – du vienetus, kraujo ėminį, daktiloplokšteles, V. R. ir V. P. DNR pavyzdžius, A. R. rankos pirštų nukirptus nagus su panagių turiniu, A. R. kraujo pavyzdį, A. R. kūno išpjovą, sunaikinti, o A. R. drabužius – sportinį megztinį ir sportines kelnes – grąžinti V. R..
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.