Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja: Danutė Giačaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-126-530/2015;

Teisėjas Rimantas Sipavičius Teisminio proc. Nr. 1-31-1-01610-2012-0;

2015 m. sausio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danutės Giačaitės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Linai Svidinskaitei Ridikei, asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, M. Ž. gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, M. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kuria M. Ž. pripažintas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir jam taikyta priverčiamoji medicininio poveikio priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž., būdamas nepakaltinamumo būsenoje, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, tai yra 2012 m., ikiteisminio tyrimo metu data nenustatyta, bet ne vėliau kaip 2012-08-01, iš nenustatytos vietos, bendraudamas internetinės programos „Skype" pagalba, įtikino nukentėjusįjį I. B., kad jam reikia jo banko sąskaitos duomenų, kadangi į jo banko sąskaitą jis ketina pervesti pinigų, tokiu būdu įgijo I. B. vardu atidarytos AB „(duomenys neskelbtini) " sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) duomenis, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus ir slaptažodžius;

be to, jis, būdamas nepakaltinamumo būsenoje, neteisėtai panaudojo svetimo mokėjimo instrumento naudotojo tapatybės identifikavimo duomenis bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, tai yra laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2012-08-03, iš jam priklausančios internetinės prieigos IP (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimus AB banko „(duomenys neskelbtini) " I. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis - prisijungimo kodus ir slaptažodį, internetu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini) ", UAB „(duomenys neskelbtini) ", nukentėjusiojo vardu pateikė paraiškas kreditams gauti, tęsdamas nusikalstamą veiką atliko 0.01 ct pavedimus, tokiu būdu patvirtindamas duomenų tikrumą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, iš nukentėjusiojo sąskaitos pinigus pervedė į mokėjimų sistemą „(duomenys neskelbtini) ";

be to, jis, būdamas nepakaltinamumo būsenoje, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra 2012-08-01 iš jam priklausančios internetinės prieigos IP (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimus AB banko „(duomenys neskelbtini) " I. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis - prisijungimo kodus ir slaptažodį, apgaule, t. y. prisistatęs nukentėjusiojo vardu, internetu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) ", pateikęs paraišką gavo 1500 Lt kreditą, tęsdamas nusikalstamą veiką 2012-08-02 iš jam priklausančios internetinės prieigos IP (duomenys neskelbtini) registruotos (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas svetimus AB banko „(duomenys neskelbtini)“ I. B. vardu atidarytos sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis - prisijungimo kodus ir slaptažodį, apgaule, t. y. prisistatęs nukentėjusiojo vardu internetu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) " pateikęs paraišką gavo 900 Lt kreditą, po to dalį iš minėtų pinigų lėšų - 2190 Lt, pervedė į mokėjimų sistemą „(duomenys neskelbtini) ", kaip atsiskaitymą už jam suteiktas paslaugas, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą kredito bendrovėms priklausantį turtą.

Asmuo, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, M. Ž. prašo Kauno apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir leisti gydytis ambulatoriškai namuose. Nurodo, kad teisiamas pirmą kartą, (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydosi nuo 2014 m. gegužės 6 d., t. y. jau 6 mėn. To jau ir užtektų. Taip pat apeliantas nurodo, kad savo kaltę pripažįsta ir gailisi, prižada daugiau nenusikalsti. (duomenys neskelbtini) turi savo nuosavą (socialinį) būstą.

Teismo posėdyje advokatas apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta priverčiamąja medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

BK 98 str. 1 d. nustato, kad priverčiamosios medicinos priemonės teismo gali būti taikomos asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Pažymėtina, kad priverčiamąja medicinos priemone užtikrinami pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Jis yra socialiai pavojingas, reikalingas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (2 t. b. l. 1691-165). Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad elgesio patologija, autoagresinės, atsiribojimo tendencijos, miego sutrikimai, nerimas, baimė M. Ž. išryškėjo nuo paauglystės, dėl pablogėjusios sveikatos būklės ne kartą gydytas psichiatrijos stacionare, dėl kritikos savo būklei stokos vengė ambulatorinio gydymo, dėl ko jo psichikos būklė pablogėdavo.

Ekspertizės akto išvadas bei būtinumą M. Ž. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones teisiamajame posėdyje apylinkės teisme patvirtino ir teismo psichiatrė ekspertė N. M.. Ji paaiškino, kad M. Ž. buvo stebimas ne vieno gydytojo, pagrindo manyti, kad jis ligą simuliuoja, nėra, rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (3 t. b. l. 35). Atsižvelgiant į paminėta, M. Ž. nurodytos aplinkybės, kad jis savo kaltę pripažino, gailisi, pasižada daugiau nenusikalsti, nepaneigia ekspertizės akte padarytos išvados bei paties ekspertizės akto pagrįstumo ir nesudaro pagrindo jam netaikyti teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nuspręsdamas taikyti M. Ž. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, pagrįstai vadovavosi minėta ekspertizės išvada ir ekspertės paaiškinimu teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi jais abejoti teismui nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis nėra siekiama nubausti asmenį, tačiau siekiama neleisti padaryti pavojingą veiką ir tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Nors M. Ž. skundžiama nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas paties M. Ž. ir visuomenės interesų apsaugos požiūriu. BK 98 str. 3 d. nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams. Tyrimą atlikę ekspertai vertino visus medicininius duomenis, susijusius su M. Ž. psichine sveikata ir įvertinus visumą duomenų, buvo rekomenduota taikyti jam priverstinį gydymą stacionare. Byloje yra duomenys, kad M. Ž. praeityje vengė ambulatorinio gydymo dėl kritikos savo būklei stokos, kas turėjo įtakos vėlesniems jo veiksmams. Remdamasis ekspertų išvadomis ir rekomendacijomis, bylos medžiaga bei vadovaudamasis BPK 403 str. 2 d. 2 p., pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė M. Ž. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Tokia priverčiamoji priemonė atitinka M. Ž. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei. M. Ž. skunde nurodyta aplinkybė- kad jis turi nuosavą būstą, nesudaro pagrindo keisti priverčiamąją medicinos priemonę. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare. Šiuo atveju ekspertų išvada ir paaiškinimai bei bylos medžiaga pagrindžia M. Ž. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje būtinumą, tokios teismo išvados atitinka Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 27 str. nuostatas. Taigi pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendrojo stebėjimo sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nėra teisinio pagrindo.

Nors M. Ž. skundžiama nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra taikomas asmenims, padariusiems baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio, nei BPK 7, 11, 44 straipsnių nuostatų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė pagrįstą išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje M. Ž. taikymo, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 5 d. 1 p.,

nutaria:

M. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartį.