Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B.-S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties V. B.-S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. B.-S. už tai, kad ji 2009 m. vasario 19 d., apie 8.15 val., savo namuose A. L. pardavė 1,44 litro 43,4% alk. tūrio naminės degtinės, kai 2009 m. kovo 3 d. nutarimu jai buvo paskirta administracinė nuobauda vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177 straipsnio 1 dalimi. Šie veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 177 straipsnio 2 dalį (Institucijos byla l. 1-2).

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, pagrįsta posėdžio metu patikrintais ir įvertintais įrodymais, kad V. B.-S. 2009 m. vasario 19 d. pardavė 1,44 litro naminės degtinės. Apeliaciniame skunde šios faktinės aplinkybės neginčijamos.

Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame apeliantei, be išvardytų išorinių požymių, buvo įrašyta dar viena jos padarytą veiką kvalifikuojanti aplinkybė – pakartotinumas – ir, atsižvelgiant į tai, padaryta nuoroda į atsakomybę numatančią ATPK 177 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicija apima paminėtą aplinkybę.

Pagal ATPK 36 straipsnį, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Teisėjų kolegija pritaria Panevėžio apygardos administracinio teismo pozicijai, kad V. B.-S. negalėjo buvo laikoma bausta 2009 m. kovo 3 d. nutarimu, kadangi šis individualus teisės aktas nagrinėjamo teisės pažeidimo padarymo metu dar neegzistavo, o vėliau, pažeidėjai jį apskundus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai (b. l. 34-38). Tačiau teismas, pašalindamas šią faktinę aplinkybę, V. B.-S. pareikštą kaltinimą neleistinai papildė nauju požymiu – 2008 m. vasario 26 d. nutarimu, sukeliančiu baustumo pagal ATPK 177 straipsnį teisines pasekmes.

Remiantis ATPK 256, 259 ir 260 straipsnių sistemine analize, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo suformuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos ir fiksuojami bylai reikšmingi faktiniai duomenys. Kadangi šiuo atveju Institucija protokole konkrečiai įvardino apeliantės veiką kvalifikuojantį požymį – baustumą 2009 m. kovo 3 d. nutarimu, teismas neturėjo teisės savo iniciatyva nurodyti ir vertinti kito požymio (2008 m. vasario 26 d. nutarimo). Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje pripažįstamas non reformatio in peius (draudimo keisti asmens padėtį į blogąją pusę) principas. <...> Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtis, priimant <...> sprendimą bet kokiu aspektu gali būti bloginama tik tuo atveju, jei to prašoma institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo skunde (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N12-344-2004, publikuotoje biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 6, 2005 m.).

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis ir Institucijos pareigūno 2009 m. kovo 31 d. nutarimas keistini, V. B.-S. veiką perkvalifikuojant pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis ATPK 30, 30² straipsnių nuostatomis, skiriant jai šio straipsnio sankcijos vidurkį atitinkančią nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. B.-S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2009 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. N 444924 pakeisti, ir nutarimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti V. B.-S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 177 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 900 (devynių šimtų) litų baudą.“

Nutartis neskundžiama.