- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- ATP-494-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00351-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- V. G.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucijos – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau ir Institucija), apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, kuria buvo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. skundas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-05-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 225013-3 V. G. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 str. 6 d. bei jam paskirta nuobauda – 434 Eur bauda. V. G. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas krovinio siuntėjo įgaliotu asmeniu, vadovaujančiu krovinių vežimo veiklai, 2015-02-03 organizavo transporto priemonės „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Narko“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovimo darbus ir nenustatė organizacinių techninių priemonių, kurios leistų įsitikinti, kad transporto priemonių junginys, kuris paruoštas vežti viršijant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skirsnio 16.4 papunktyje nustatytą bendrąją masę, turi leidimą važiuoti viršijant leidžiamą maksimalią bendrąją masę, o būtent 2015-02-03 Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus UAB „T.“ priklausantį transporto priemonių junginį, susidedantį iš krovininio automobilio „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Narko“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog transporto priemonių junginio bendroji masė 2,5 tonos viršija maksimalų leidžiamą dydį. Tuo buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, 5 ir 8 punkto nuostatų, taip pat Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punkto nuostatų.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015-07-09 nutartimi tenkino V. G. skundą dėl Institucijos nutarimo, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2015-05-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 225013-3, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs teisės pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 6 d. ir nubaustas 434, 00 Eur bauda panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė. Teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys leidžia tvirtinti, jog medienos vežėjas buvo ne (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, kurioje dirba ir už kuriai priklausančių krovinių gabenimą yra atsakingas pareiškėjas V. G., taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes bei 2014 m. balandžio mėn. 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-183 „Dėl medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“ 15 punkto nuostatas, V. G. negali būti laikomas atsakingu už tai, kad 2015-02-03 UAB „T.“ priklausantis automobilis gabeno iš (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos UAB „J.“ urėdijos parduotą medieną, viršydamas leistiną maksimalų svorį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei palikti galioti Institucijos 2015-05-13 nutarimą. Institucijos vertinimu skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisiškai nemotyvuota, todėl turi būti naikinama. Nurodo nesutinkanti su teismo motyvais, jog (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai nebūnant krovinio vežėju ar pakrovėju negali būti taikoma atsakomybė V. G. kaip siuntėjo atstovui. Nurodo, jog byloje esantys įrodymai – UAB „J.“ VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai 2015-01-29 išduotas įgaliojimas Nr. 133; medienos gabenimo važtaraštis Nr(duomenys neskelbtini), aiškiai rodo, jog UAB „J.“ įgaliojo įmonę UAB „T.“ pervežti ir priimti automobiliais apvaliąją medieną iš VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos bei, kad pastarosios siuntėjas yra VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija. Be to tvirtina, jog pats V. G. pažeidimo tyrimo metu nurodė, kad „VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija laikosi praktikos, kad kiekvienas vežėjas kartu su įgaliojimu yra pateikęs ir savo transporto priemonių ar jų junginių svorius, kuriuos žinodami, VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija meistrai, gali apskaičiuoti ir bendrą transporto priemonės ar jų junginio masę bei apie tai informuoti pakrovimo darbus atliekančią įmonę“. Be to minėtas važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) antspauduotas VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija antspaudu, kas patvirtina, kad šios įmonės atstovas patvirtino važtaraščio teisingumą. Taip pat Institucija teigia, jog vežėjas turėdamas išduotą važtaraštį vienašališkai negali keisti važtaraščio duomenų, todėl vykdo pakrovimo darbus būtent tokio kiekio medienos, kuris užfiksuotas važtaraštyje. Tokiu būdu gaunama situacija, kai siuntėjas važtaraštyje turi visas galimybes sumažinti pakrovimui išduodamos medienos kiekį ir tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų viršyti leidžiami transporto priemonės bendrosios masės ar ašių apkrovos dydžiai. Todėl tvirtina, jog atsakomybė pagal ATPK 145 str. taikoma ir vežėjui ir siuntėjui, nes šie subjektai gali savo veiksmais užkirsti kelią krovinių vežimui viršijant nustatytus didžiausius leidžiamus dydžius.
Be to, nors teismas savo nutartyje mini 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-183 patvirtintus „Medienos vežimo kelių transportu reikalavimus“, nurodo, kad pagal šių reikalavimų 15 p. vežėjui tenka pareiga dėl krovinio pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo, tačiau šis teisės aktas nepaneigia ir siuntėjo atsakomybės, nes kaip minėta ATPK 145 str. numato atsakomybę ir vežėjui ir siuntėjui t.y. šie subjektai traukiami atsakomybėn kartu pagal ATPK 145 str. tik pagal skirtingas šio straipsnio dalis. VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos atstovo veiksmai išduodant medieną ir surašant važtaraštį tiesiogiai lėmė kad vežimui buvo pateiktas ir pakrautas krovinys viršijant leidžiamus dydžius ir neįsitikinus, kad yra gautas tokiais atvejais būtinas leidimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. G. prašo skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-07-09 nutartį. Nurodo, jog skunde dėstomi teiginiai prieštaringi, o pats skundas nepagrįstas. Cituoja ATPK 145 str. 6 d. bei tvirtina, jog šiame straipsnyje yra numatyta atsakomybė už krovinio pateikimą vežti ir krovinio pakrovimą vežti, atitinkamai, kokia veika padarytas administracinis teisės pažeidimas, atsakomybė numatyta krovinius vežti pateikusių įmonių atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių atsakingiems asmenims ar pakrovėjams. Daro išvadą, kad įstatymo leidėjas krovinius vežti pateikusios įmonės atsakingiems asmenims (siuntėjams) administracinę atsakomybę numato už krovinio, kuris viršija leidžiamą ašies apkrovą, pateikimą, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, o už krovinio pakrovimą, kai viršijama leidžiama ašies apkrova, atsakingas yra pakrovimo darbus atlikusios įmonės atsakingas asmuo.
Tvirtina, jog VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos 2015 m. sausio 14 d. raštas Nr. S-52 dėl sutarties vykdymo patvirtina, kad VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, vadovaudamasi 201312-10 d. Apvaliosios medienos ilgalaikės pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos tarp VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos ir UAB „J.“, nuostatomis informavo UAB „J.“, kad pardavimui yra paruošta 100 kietmetrių (arba kubinių metrų) medienos. Taigi, pirkėjui buvo pateiktas daug didesnis kiekis medienos, negu buvo vežama 2015 m. vasario 3 d., kai krovinį gabenanti bendrovė buvo sustabdyta Inspekcijos. VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija pateikė vežti spygliuočių smulkių pjautinųjų rąstų krovinį, kuris yra ne vienatūris, o dalus ir jį galima pervežti per kelis kartus nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų. Todėl šiuo atveju krovinį pateikęs siuntėjas nepažeidė jokių norminių aktų, nes pateikė tokios rūšies krovinį, kurį galima pervežti neviršijant leistinų dydžių. Kaip krovinys pakrautas pervežimui, atsakomybė tenka ne krovinį pateikusiai įmonei, o krovinio pakrovimo darbus organizuojančiai įmonei. Pati inspekcija pripažino, kad yra nustatyta, jog faktiškai krovimo darbus atliko ne VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, o UAB „T.“, t.y. pakrovimo darbus atliko pats vežėjas. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog, jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Iš Valstybinei kelių transporto inspekcijai pateiktų dokumentų matyti, kad šiuo atveju šalys buvo sutarusios, kad medienos krovinį pasikraus UAB „J.“ įgaliotas asmuo UAB „T.“. Taigi šiuo atveju pakrovimo darbus organizavosi pats vežėjas, o jis yra atsakingas tik už VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos organizuojamus medienos pakrovimus. Ne VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija parinko transporto priemonę medienai gabenti, ir ne VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos darbuotojai organizavo medienos pakrovimo darbus. Tai patvirtina pateiktas UAB „J.“ 2015 m. sausio 29 d. Įgaliojimas dėl apvaliosios medienos pervežimo Nr. 133. Inspekcija apeliaciniame skunde nesupranta kam buvo reikalingas šis įgaliojimas, jeigu VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija nedalyvavo medienos pakrovime. VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, jeigu ne pati organizuoja medienos pakrovimo darbus, visada dalyvauja ir kontroliuoja, kad iš miško sandėlio nebūtų išvežta didesnis medienos kiekis negu nupirkta, ir kad medieną pasikrautų ir išvežtų medienos pirkėjas ar jo įgaliotas asmuo. Tam ir buvo reikalaujama įgaliojimo. Tačiau nesutinku, kad vien VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos darbuotojo dalyvavimas medienos pakrovimo procese užtraukia kitam VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos darbuotojui administracinę atsakomybę už pakrovimą organizavusios įmonės neteisėtus veiksmus. VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos darbuotojai negali būti atsakingi už trečiųjų asmenų veiksmus, kurių ji negali kontroliuoti. Šiuo atveju už UAB „T.“, kuri pati organizavo krovinio pakrovimą.
Taip pat VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, kaip siuntėjas, važtaraštyje buvo nurodyta tik todėl, kad mediena pardavimui buvo paruošta šioje urėdijoje. Apvaliosios medienos gabenimo aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. D1-823 4 punktas numato, kad kai gabenama apvalioji mediena, pagaminta VĮ miškų urėdijų patikėjimo teise valdomuose miškuose, medieną gabenantis asmuo privalo turėti važtaraštį, užpildytą vadovaujantis Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1B-162 „Dėl Medienos gabenimo važtaraščio formos patvirtinimo“. Todėl nesutinka su nutarimą priėmusios institucijos teiginiu, kad vien todėl, kad važtaraštyje VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdija nurodyta siuntėju, jis turi atsakyti kaip krovinį pateikusios įmonės (siuntėjo) atstovas, kadangi VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos pateiktas krovinys yra dalus, tai pats pirkėjas ir sprendžia, kokiais kiekiais ir kokia transporto priemone pateiktą krovinį gabens.
Tvirtina nepažeidęs, kaip nurodo apeliaciniame skunde Institucija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėse nustatytų pareigų krovinio siuntėjui, t.y. netinkamai parinko transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus (5 p.); netinkamai pakrovė krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtino (7 p.); neužtikrino, kad vežamo krovinio masė ir apkrovos paskirstymas į ašis neviršytų nustatytų normų, nes šiuos darbus organizavo pirkėjas ir krovinio vežėjas. Be to, Inspekcijos nurodyto 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 3-56, kurio nuostatas, neva tai, jis pažeidė, 55 punktas numato, kad Medienos vežimo kelių transportu reikalavimai yra patvirtinti kitu, 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 3-183, kuris ir numato atsakomybę už krovinio pakrovimą pačiam vežėjui, o ne siuntėjui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 145 str. 6 d. numatyta atsakomybė už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Taigi šiame straipsnyje yra numatoma atsakomybė arba krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams.
Kaip matyti, Institucijos nutarimu V. G. buvo nubaustas už tai, kad būdamas krovinio siuntėjo įgaliotu asmeniu, vadovaujančiu krovinių vežimo veiklai, organizavo transporto priemonės „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Narko“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrovimo darbus bei neįsitikino, jog minėtas krovinys turi leidimą važiuoti viršijant leidžiamą maksimalią bendrąją masę. Institucija tvirtina, jog VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos atstovo – V. G., veiksmai išduodant medieną ir surašant važtaraštį tiesiogiai lėmė, kad vežimui buvo pateiktas ir pakrautas krovinys viršijant leidžiamus dydžius ir neįsitikinus, kaip minėta, kad yra gautas tokiais atvejais būtinas leidimas, tai yra V. G. turi atsakyti tiek kaip siuntėjas, tiek kaip pakrovimo darbus organizavęs asmuo. Visgi skundą nagrinėjantis teismas su šia pozicija pagrindo sutikti neturi. Iš skundžiamos nutarties (pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 302 str. 4 d. nuostatomis teismas turėjo priimti nutarimą) matyti, jog apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. G. skundą dėl Institucijos nutarimo, padarė išvadą, jog medienos vežėjas buvo ne (duomenys neskelbtini) miškų urėdija, kurioje dirba ir už kuriai priklausančių krovinių gabenimą yra atsakingas V. G., taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes bei 2004 m. balandžio mėn. 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3-183 „Dėl medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“ 15 punkto nuostatas V. G. negali būti laikomas atsakingu už tai, kad 2015-02-03 UAB „T.“ priklausantis automobilis gabeno iš (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos UAB „J.“ parduotą medieną, viršydamas leistiną maksimalų svorį. Apygardos teismas su šia išvada bei skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais visiškai sutinka, todėl nebesikartoja. Papildomai pažymėtina, jog būtent Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 55 punkte numatoma, jog medienos vežimo kelių transporto priemonėmis reikalavimai yra nustatomi kitu aktu, tai yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio mėn. 27 d. įsakymu Nr. 3-183 „Dėl medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“, kurio nuostatomis pagrįstai ir vadovavosi apylinkės teismas. Be to, kaip matyti, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. G. būtų organizavęs minėtos transporto priemonės pakrovimo darbus, kaip nutarime yra nurodžiusi Institucija. Priešingai, iš pateiktų duomenų matyti, jog UAB „J.“ įgaliojo įmonę UAB „T.“ priimti ir nurodytais automobiliais pervežti apvaliąją medieną iš VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos į UAB „J.“ (duomenys neskelbtini) cechą, (duomenys neskelbtini) cechą, (duomenys neskelbtini) cechą, tai yra krovinys (per 100 m³ medienos) buvo išsivežamas paties pirkėjo, UAB „J.“ nusamdžius vežėją UAB „T.“. Tuo tarpu VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos atstovai (kaip nustatyta net ne V. G.) šiame procese dalyvavo tik perduodami nupirktą medieną vežėjui pasikrauti, o pakrovimo darbų neorganizavo. Be viso to iš byloje pateikto V. G. pareigybės aprašymo (23-24 b.l.) bei VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdo įsakymo Nr. UĮ-62 (18 b.l.) matyti, jog jis yra atsakingas už būtent VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos gabenamus krovinius, taigi, šiuo atveju, jis net negalėtų būti laikomas tinkamu ATPK 145 str. 6 d. numatyto pažeidimo subjektu.
Apibendrindamas apygardos teismas daro išvadą, kad V. G. administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 145 str. 6 d. nutraukta pagrįstai, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.