Utenos apylinkės teismo sprendimas

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-364-335/2024 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00958-2023-7 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

2024 m. rugpjūčio 1 d.

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui D. M. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje paaiškino, kad 2023 m. prieš rugsėjį tėvai tarėsi teikti jai paramą po 250 Eur kiekvienas, bet ir toliau ją išlaiko tik motina, o iš atsakovo nieko negaunanti, tėvas tik gimtadieniui persiuntė į sąskaitą 7,15 Eur. Dabartiniu metu ji su drauge išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini), bendrabučio atsisakė, nes jame gyvenant buvo apsunkintos mokymosi sąlygos, už buto nuomą jai tenka mokėti apie 150 Eur, taip pat lėšos reikalingos mokslo priemonėms įsigyti, maistui, aprangai, vaistams, higienai apie 100 Eur, kelionės išlaidoms iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal, miesto transportui – apie 20 Eur, už telefoną ir interneto paslaugas, kitiems būtiniems poreikiams patenkinti. Už viską apmoka mama. Ieškovė pripažino, kad bendravimas su tėvu yra ypač apsunkintas, ji prisimena apie jį daug blogų dalykų iš praeities, be to jis linkęs vien tik blogai kalbėti apie mamą, įskaitant rašomas SMS žinutes. Bendrautų su juo, jei visi jo pokalbiai nebūtų apie pinigus arba apie jos mamą. Pagrindinė priežastis, kodėl negali pati savęs išlaikyti – paskaitos, kurios vėlai baigiasi, o jei įsidarbintų, nesuderintų su studijomis ir nukentėtų mokslo rezultatai. Kai 2023 m. vasarą (iki studijų) ji buvo įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), gaudavo apie 700 Eur atlyginimą per mėnesį. Studijų praktika baigus (duomenys neskelbtini) kursą jai baigėsi 2024-06-28, tad bandys ieškotis darbo, užsikrauti paskolos nenori. Visgi išreiškė sutikimą dėl mažesnės tėvo paramos jai teikimo 150 Eur sumoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, išnagrinėjęs bylą, išklausęs šalių ir atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti materialinę paramą (duomenys neskelbtini) pilnametei dukrai. Iki tol jos tėvų santuoka abiejų bendru sutikimu buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų sprendimu ir patvirtinta, kad skyrium gyvenantis trijų nepilnamečių dukterų tėvas D. M. iki vaikų pilnametystės mokės 110 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui, taikant LR Vyriausybės nustatytą indeksavimą, taip pat bendraus su jais, vadovaujantis vaikų poreikiais bei interesais.

Atsakovas savo pareigą teikti išlaikymą iki ieškovės pilnametystės ir kol ji baigė vidurinę mokyklą vykdė. Jai nuo (duomenys neskelbtini) pradėjus dienines studijas (duomenys neskelbtini), atsakovas atsisakė remti ją materialiai. Teismo vertinimu, jai tapus studente, ieškovės poreikiai neišvengiamai padidėjo ir dėl to atsirado papildomų išlaidų būsto nuomai, maistui, transporto išlaidoms nei iki tol gyvenant su motina (duomenys neskelbtini). Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidas, taip pat už mobiliojo ryšio, interneto paslaugas ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Teismas nelaiko pagrįstais atsakovo akcentuotų argumentų, kad ieškovė atsisakė bendrabučio kambario ir su juo nepasitarusi, su drauge išsinuomojo butą, kurio nuomos išlaidas dalinasi per pusę. Taip pat nelaiko itin reikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste jo teiginių apie ieškovės vengimą su juo bendrauti, nes jis kaip tėvas turėjo teisę ir pareigą tinkamai auklėti vaikus ir natūraliai įgyti jų (taigi ir A. M.) pagarbą bei autoritetą. Pastebėtina, kad pavyzdžiui, aplinkybė, jog studentės dukters (duomenys neskelbtini) gimtadienio proga jis pervedė 7,15 Eur (ieškovė teismui rodė sąskaitos išrašą telefone) lyg mažamečiam vaikui, jai paliko tik nuoskaudą ir nusivylimą, bet nesukėlė dėkingumo ar pagarbos tėvui jausmo. Dėl viso to teismas, plačiau neanalizuodamas į bylą pateiktų įrodymų, neabejoja, kad ieškovė, kaip ir kiekvienas žmogus, turi jos ir atstovės bei trečiojo amens nurodomus poreikius, kurie savo esme vertintini kaip būtinieji ir jų tenkinimui reikalingos lėšos, kurias jai teikia, t. y. materialiai išlaiko tik motina, auginanti dar dvi nepilnametes dukras, tačiau ieškovei yra būtina ir tėvo parama.

Nėra abejonės, kad ieškovė, kaip ir dauguma jaunų žmonių, turi pagrįstą interesą siekti išsilavinimo ir turi teisę maksimaliai susikoncentruoti į mokslus, ką ji aiškiai deklaravo, o ne į darbą. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka abiem tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti tinkamą išsilavinimą. Sąžiningai studijuojantys asmenys – o tokia bylos duomenimis yra ir ieškovė – privalo skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui, egzaminams, praktiniams užsiėmimams ir pan., kas teismo manymu, apsunkina galimybes studijuoti ir dirbti vienu metu, ypač (duomenys neskelbtini) studijų metais. Vertinant jos užimtumą studijose, siekimą gerų mokslo reultatų, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės sprendimas neuždarbiauti studijuojant (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, būtų lengvabūdiškas ir neatsakingas. Dėl to teismas negali sutikti su atsakovu (jo atstove), kad ieškovė neišnaudojo galimybių pačiai užsidirbti sau reikiamų lėšų pragyvenimui, nors ji neatmetė tokios galimybės ateityje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką esminės sąlygos CK 3.192¹ straipsnio nuostatoms taikyti yra paramos pilnamečiam būtinumas ir tėvų galimybės ją teikti. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai. Tai yra pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas: sunki vaiko turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma vykdyti; paties tėvams turi būti nereikalinga parama, globa. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).

Atsakovas nuo ieškinio reikalavimų ginasi tuo, kad jo turtinė padėtis nėra tokia gera, kuri leistų pilnametei dukrai teikti paramą. Jis teikia išlaikymą dviem nepilnametėms dukroms, A. M. yra pateikusi ieškinį teismui dėl išlaikymo joms padidinimo (neišnagrinėta civ. byla Nr. e2-269-839/2024), be to teikia paramą savo motinai I. M., gim. (duomenys neskelbtini) apie 580 Eur per mėnesį, dengia paskolas ir jo paties minimaliems poreikiams esą lieka apie 800 Eur.

Nors atsakovo nurodomas aplinkybes tam tikra dalimi patvirtina jo pateikti rašytiniai įrodymai, visgi teismas jo teiginius ir pateiktus duomenis vertina tik kaip iš dalies atskleidžiančius jo tikrą turtinę padėtį. Visų pirma, nepateikta patikimų duomenų apie tai, kad savo motiną, kuri gauna senatvės pensiją (kaip įvardijo apie 500 Eur dydžio) jis periodiškai remia būtent tokia ženklia pinigų suma. Beje, prieštaraudamas savo teiginiams pats nurodė, kad perkant kompiuterį kitai dukrai V., prie šio pirkinio finansiškai prisidėjo jo motina. O jeigu vis dėlto ją kartkartėm paremia, vadinasi, atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad negalėtų mažesne suma nei skiria motinai, remti studijuojančios dukters, kuri jokių savo pajamų negauna. Kita vertus, byloje nepaneigta, jog jis statosi namą galimai ne savo, o kito jam artimo asmens vardu, bet kaip pats pažymėjo, savo pinigų namui neišleidžiantis. Be to paskolas iš jam artimo fizinio asmens G. M. atsakovas jau baigė grąžinti. Galiausiai iš atsakovo paaiškinimų galima suprasti, jog jis nėra kategoriškai nusiteikęs neteikti paramos dukrai, bet tai sieja su tuo, kad ši su juo nebendrauja, ignoruoja, kas visgi, kaip teismas nustatė, iš dalies yra teisingi teiginiai ir ta situacija jį skaudina, o jei bendrautų ir tarpusavio santykiai pasikeistų jo norima linkme (dėl to jis pats turėtų dėti ženkliai didesnes pastangas), tuomet jau galėtų paremti ieškovę. Taigi teismas atmeta nepagrįstus atsakovo argumentus, kad jis dėl savo turtinės padėties neišgali teikti ieškovei paramos jai studijuojant, taip pat kritiškai vertina jo teiginius apie tai, kad neva jis už trečiąjį asmenį turi daugiau išlaikytinių, prie kurių priskaičiuoja ir savo motiną (atsiliepimo 5 p.). Duomenų, kad atsakovo turtinė padėtis būtų ženkliai pablogėjusi po to, kai ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio nebegavusi jokios paramos iš tėvo, pasak jos, buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu (gruodžio 11d.), į bylą nepateikta. Priešingai, jis uždirba pakankamai solidų atlyginimą, kaip pripažino ir jo atstovė, deda dideles pastangas, kad užsidirbtų lėšų, turi penkias transporto priemones, finansiškai išgali samdyti advokatę nagrinėjamose bylose. Todėl įvertinus ieškovės abiejų tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo paramos ieškovei teikimo pareigos lygių dalių principo.

Atsižvelgus į tai, kad atsakovas dar turi dvi išlaikytines nepilnametes dukras, o ieškovė pažymėjo, kad ją tenkintų 150 Eur paramos suma, teisinga ir protinga būtent tokią sumą jai priteisti nuo ieškinio padavimo dienos –2023-12-11, bet ne būtinai iki tol, baigs būtent (duomenys neskelbtini), o kol apskritai studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių (dieninių) studijų programą.

Ieškovė 2023-10-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-10174 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, į valstybės biudžetą priteistina 41 Eur žyminio mokesčio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-07-12 pažymoje nurodyta, kad ieškovei teikiant antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 312,50 Eur išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad teismas tenkina 60 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 187,50 Eur valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų.

Taip pat bylos nagrinėjimo metu susidarė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atitinkama jų dalis – 9,52 Eur valstybei priteistina iš atsakovo.

Iš teismui pateiktų sąskaitų ir jų apmokėjimą įrodančių mokėjimo nurodymų kopijų matyti, kad atsakovas byloje patyrė 2 533,50 Eur išlaidų už advokatės pagalbą jį atstovaujant procese. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004‑03‑26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių. CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vadinasi, ieškinį tenkinus 60 proc. (atmetus 40%), atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą sumą sudaro 1 013,40 Eur.

Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgus į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas dar prieš 2023 m. rugsėjo mėn. buvo informuotas apie studijuosiančios dukros poreikį paramai, netgi ją žadėjo teikti, tačiau motyvuodamas sudėtingais tarpusavio santykiais ir kitais motyvais, jos neteikė. Ieškovei 2023 m. gruodžio mėn. kreipusis į teismą, jis irgi nebuvo linkęs eiti į kompromisus, nerodė realių pastangų susitarti su dukra taikiai, išskyrus žinučių rašinėjimą nieko konkrečiai jai nesiūlant, nereagvo nei į ieškovės atstovės siūlymą sudaryti taikos sutartį, nei į teismo skatinimą to siekti bei įspėjimą, jog tęsiant bylinėjimąsi, išlaidos didės. Be to, teismas įvertina, kad formaliai paskirsčius bylinėjimosi išlaidas, susidarytų situacija, kai pagal galutinį bylos rezultatą ieškovė prarastų didelę dalį jai priteistos paramos. Todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės Kristinos Pranevičienės jam suteiktą teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinę paramą po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. gruodžio 11 d. iki kol A. M. studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių (dieninių) studijų programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų amžiaus, pinigines lėšas jai pervedant iki einamojo mėnesio 28 d. į ieškovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią ,,Swedbank“, AB.

Priteisti iš D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,52 Eur (devynis eurus 52 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 187,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 (žyminiam mokesčiui), 5662 (pašto išlaidoms), 5630 (valstybės garantuojamos pagalbos išlaidoms). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Priteisti iš ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.