Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

dalyvaujant vertėjai Jurgitai Cabuk, pareiškėjui Y. K., pareiškėjo atstovei Margaritai Šakalytei, atsakovo atstovėms Astai Vitėnienei, Rasai Betingytei-Jasaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Y. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vien bendra informacija apie kilmės valstybėje vykstančius įvykius neįrodo prieglobsčio prašymo pagrįstumo ir prieglobsčio suteikimo būtinumo, pareiškėjas turėjo pateikti argumentus, įrodančius, kad jo atžvilgiu buvo vykdomas asmeninio pobūdžio persekiojimas. Taip pat Migracijos departamentas įvertino pateiktus dokumentus ir nustatė, kad jie negali būti vertinami kaip įrodymai. Pareiškėjo nuomone, jis neprivalo žinoti politinių įvykių aplinkybių, kadangi nei tiksli savivaldybių rinkimų data, nei teisingumo ministro pavardės nežinojimas ar nuo kada reikalinga privaloma gyvenamosios vietos deklaracija, nėra svarbūs ir reikšmingi; be to, jis ir negali visko žinoti. Pasak pareiškėjo, jis tik bandė atsakyti į užduodamus klausimus. Nelabai suprantamas šis pareiškėjo teiginys, nes remiantis pareiškėjo žodžiais problemos prasidėjo būtent po savivaldybės rinkimų, nes buvo paskirtas naujas teisingumo ministras, kuris ir iškėlė jam bylą (2009 m. gegužės mėn. įvyko (duomenys neskelbtini) savivaldybių rinkimai, paskyrus naują ministrą, jo pradėjo ieškoti policija, naujas teisingumo ministras iškėlė jam bylą (tik Teisingumo ministrui leidus, asmeniui galima iškelti bylą), pareiškėjas nebuvo registravęsis (duomenys neskelbtini) m. (2008–2009 m. nebuvo privaloma gyvenamosios vietos registracija), todėl policija nuvyko pas brolį (asmens byla (b. l. 26–28)). Be to, pareiškėjo pateiktas pasakojimas nėra padriki, pavieniai atsakymai į, pareiškėjo teigimu, pateikiamus klausimus, nes visos pasakojime pateiktos aplinkybės yra tarpusavyje susijusios ir papildo vienos kitas, todėl Migracijos departamentas nevertino kiekvienos aplinkybės atskirai. Tik įvertinus ir ištyrus Migracijos departamente surinktą informaciją apie pareiškėjo pasakotus įvykius (duomenys neskelbtini), visus pareiškėjo bylos dokumentus ir nustačius, kad jo pasakojimas prieštarauja logiškumo ir protingumo kriterijams bei neatitinka tikrovės, pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta Įstatymo 83 straipsnio 2 dalis. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo užduodami klausimai jau vykstančio pareiškėjo pasakojimo metu, užduodami klausimai buvo tiesiogiai susiję su jo teikiamais motyvais bei svarbūs nagrinėjant su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, nes siekta patikslinti ar konkretizuoti teikiamą informaciją, kai ji būdavo neaiški ar abstrakti.

II.

Pareiškėjas pirminės apklausos metu 2011 m. kovo 22 d. (pirminės apklausos protokolas (asmens byla (b. l. 8–16), be kita ko, nurodė, jog: yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), jokios religijos neišpažįsta, priklauso Respublikos žmogaus partijai; (duomenys neskelbtini) pasą 2009 m. išmetė, nes nenorėjo būti (duomenys neskelbtini) piliečiu; iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2009 m. spalio 29 d., kadangi norėjo pabėgti, siekdamas išvengti kalėjimo, buvo persekiojamas valstybės institucijų; norėjo vykti į Švediją, nes ji noriai suteikia prieglobstį emigrantams; būdamas Lietuvoje 2004–2008 m. spaudoje pamatė straipsnį apie armėnų genocidą ir parašė laišką (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms bei atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės, tačiau prašymas buvo atmestas, nes tokios taisyklės; vieną dieną paskambino vyriausiasis brolis ir klausė, ką jis padarė, nes jo ieško policija; dėl prieglobsčio kreipėsi: Danijoje, sprendimas priimtas 2009 m. lapkričio 2 d., sprendimo nesulaukė; Švedijoje, 2010 m. liepos 7 d. nuspręsta deportuoti į Lietuvą.

Pareiškėjas apklausos dėl prieglobsčio suteikimo metu 2011 m. balandžio 1 d. (apklausos protokolas (asmens byla (b. l. 25–30))), be kita ko, nurodė, jog: išsiskyręs 2007 m. gruodžio 21 d. (įregistruota 2008 m. sausio 23 d.), 2007 m. gruodžio 24 d. iš Lietuvos išvyko į Olandiją, ten pabuvęs 15–20 dienų grįžo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno (duomenys neskelbtini) mieste; 2009 m. gegužės mėn. įvyko (duomenys neskelbtini) savivaldybių rinkimai, pasikeitė teisingumo ministras, o tada jo pradėjo ieškoti policija; (duomenys neskelbtini) draudžiama kalbėti apie armėnų genocidą; pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, 2005 m. sužinojęs apie armėnų genocidą, nusprendė atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės – parašė (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijai norįs atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, pakartotinai rašė 2007 m. (2007 m. raštu kreipėsi ir į užsienio reikalų ir teisingumo ministerijas); iš vidaus reikalų ministerijos gavo atsakymą, kad joks asmuo negali būti be pilietybės, kad (duomenys neskelbtini) pilietybė bus panaikinta tik tada, kai Lietuva garantuos, kad jam bus suteikta Lietuvos pilietybė; dėl to, kad jis tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas armėnų genocidas, kad dėl to norėjo atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, jam naujas teisingumo ministras iškėlė bylą (tik teisingumo ministrui leidus asmeniui galima iškelti bylą); jis nebuvo registravęsis (duomenys neskelbtini) mieste, 2008–2009 metais nebuvo privalomos gyvenamosios vietos registracijos; policija jo ieškojo – vieną kartą buvo nuvykusi pas brolį, gyvenusį (duomenys neskelbtini) mieste, sakė, kad 2009 m. gegužės mėn. yra paskelbta paieška; jis nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini), prieš išvykdamas dirbo nelegaliai, siekdamas užsidirbti pinigų; 2009 m. spalio 28–29 d. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), sumokėjo pinigus, kad jį išvežtų nelegaliai; jeigu grįš į kilmės šalį, bus pasodintas į kalėjimą, neaišku, kiek laiko jame praleis, nes (duomenys neskelbtini) prasta teisingumo sistema; dėl pasisakymų apie armėnų genocidą gali ilgai būti kalėjime, o jo gyvybei gali grėsti pavojus; jis netiki, kad (duomenys neskelbtini) bus įvykdytas teisingumas: šimtai žmonių (duomenys neskelbtini) yra kalinami ir nežino, kuo yra kaltinami.

Migracijos departamentas, remdamasis Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. rugsėjo 26 d. išvada „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. K. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“, 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (15/6-14)12PR-82 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. K. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (b. l. 4–5; asmens byla (b. l. 59–60, 61–62), nusprendė nesuteikti (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. K., gim. 1970-02-26, pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statuso, nes jo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje numatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Migracijos departamentui įvertinus ir ištyrus surinktą informaciją bei byloje esamus dokumentus, kilo pagrįstų abejonių dėl Y. K. pateiktos informacijos tikroviškumo, nes Y. K. pasakojimas, jog dėl savivaldos rinkimuose (duomenys neskelbtini) provincijoje laimėjusios Respublikinės liaudies partijos buvęs (duomenys neskelbtini) teisingumo ministras turėjo pasitraukti iš pareigų, o naujai atėjęs ministras tariamai pradėjo Y. K. persekioti, prieštarauja logiškumo ir protingumo kriterijams. Y. K. pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip įrodymai, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas konfidencialumo principas ir kad jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir paskelbta paieška dėl jo kalbų apie armėnų genocidą. Įvertinus turimos informacijos visumą Y. K. atžvilgiu buvo pritaikytos Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatos, remiantis kuriomis visi jo pateikti duomenys laikomi nepatikimais ir yra atmetami bei nenagrinėjami. Atsižvelgus į tai, kad Y. K. nepateikė jokios patikimos ir pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį neatmetamos informacijos, leidžiančios manyti, kad jam reikalinga tarptautinė apsauga, atsakovas konstatavo, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, pavojaus (duomenys neskelbtini), nes prieglobsčio prašytojui (duomenys neskelbtini) negresia persekiojimas, susijęs su jo rase, išpažįstama religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, o jo baimė grįžti į kilmės valstybę yra visiškai nepagrįsta, kadangi nesąlygota jokiomis realiai egzistuojančiomis priežastimis, todėl Y. K. neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas. Taip pat buvo nesuteikta (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. K., gim. 1970-02-26, papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, kadangi nėra priežasčių minėto asmens atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Buvo nustatyta, kad nėra pagrindo manyti, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Kadangi (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta joks tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, todėl nėra jokios grėsmės Y. K. gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. K., gim. 1970-02-26, nesuteikimo, nuspręsta išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) ir pavesta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Užsieniečių registracijos centrui vykdyti (duomenys neskelbtini) piliečio Y. K., gim. 1970-02-26, išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), taip pat uždrausta (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. K., gim. 1970-02-26, atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar sprendimas Nr. (15/6-14)12PR-82 yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžtina, kad šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl bendros padėties (duomenys neskelbtini), susijusios su žmogaus teise į saviraiškos laisvę (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis). Atsakovas skunde nurodo, jog jis, priimdamas skundžiamą sprendimą Nr. (15/6-14)12PR-82, rėmėsi Migracijos departamento 2011 m. birželio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)-15/6-14-325 „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ (asmens byla (b. l. 49–50), kurioje pateikta informacija patvirtina bendrąją neigiamą padėtį (duomenys neskelbtini), susijusią su žmogaus teisėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendime byloje Altu? Taner Ak?am v. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) profesorius-istorikas, rašęs apie 1915 m. (duomenys neskelbtini) vykdytą armėnų tautos genocidą (4 veikalai parašyti 1999 m.–2008 m. (žr. minėto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo 20 punktą), skundėsi dėl persekiojimo pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 301 straipsnį (2008 m. balandžio 29 d. redakcija), nustatantį baudžiamąją atsakomybę už viešą (duomenys neskelbtini) valstybės ir tautos, (duomenys neskelbtini) valdžios (Parlamento, Vyriausybės ir teismų) institucijų žeminimą, t. y. nubaudimą laisvės atėmimu nuo 6 mėnesių iki 2 metų, konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio pažeidimą. Šioje administracinėje byloje svarbu, ar pareiškėjas asmeniškai patyrė grėsmę ir/ar gali jausti grėsmę dėl to, kad, pasak pareiškėjo, jis pateikė teiginius apie jo kilmės valstybės vykdytą armėnų tautos genocidą. Pabrėžtina, jog jis, pasak paties pareiškėjo, paskutinį kartą apie genocidą savo valstybės institucijoms parašė 2007 m. (žr. teismo posėdžio protokolą), kai dar gyveno Lietuvoje (žr. apklausos protokolą (asmens byla (b. l. 25–30), kuriame, be kita ko, nurodė, jog išsiskyręs 2007 m. gruodžio 21 d. (įregistruota 2008 m. sausio 23 d.), 2007 m. gruodžio 24 d. iš Lietuvos išvyko į Olandiją, ten pabuvęs 15–20 dienų grįžo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno (duomenys neskelbtini) mieste). Pasak pareiškėjo, jo susidūrimo su policijos pareigūnais tiesiogiai nebuvo, kad jį persekioja policija, pareiškėjas sužinojo iš savo brolio.

III.

Migracijos departamentas, įvertinęs ir ištyręs surinktą informaciją apie pareiškėjo pasakotus įvykius (duomenys neskelbtini), nustatė, kad jo pasakojimas prieštarauja logiškumo ir protingumo kriterijams bei neatitinka tikrovės, pareiškėjo atžvilgiu pritaikė Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo užduodami klausimai jau vykstančio pareiškėjo pasakojimo metu, užduodami klausimai buvo tiesiogiai susiję su jo teikiamais motyvais bei svarbūs nagrinėjant su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, nes siekta patikslinti ar konkretizuoti teikiamą informaciją, kai ji būdavo neaiški ar abstrakti.

Atsakovui kilo abejonių, kad pareiškėjas buvo grįžęs į (duomenys neskelbtini), kur tariamai buvo persekiojamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ginčijamu atsakovo sprendimu nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka 1951 m. Ženevos Konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalies ir Įstatymo 86 bei 87 straipsnių reikalavimų.

Pažymėtina, kad Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. LVAT administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį laikė nepagrįstu.

Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Analogiškai, pagal Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361, 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte, jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįvykdė pareigos pateikti tikrovę atitinkančius visapusiškus paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, o nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis išvyko iš savo kilmės valstybės, vertintinos kritiškai ir nepagrindžia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas savo paaiškinimuose iš esmės nenurodė grėsmių, kurios galėtų būti traktuojamos kaip pagrindas suteikti pabėgėlio statusą.

Pareiškėjas pirminės apklausos metu 2011 m. kovo 22 d. (pirminės apklausos protokolas (asmens byla (b. l. 8–16), nurodė, jog: yra (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), jokios religijos neišpažįsta, priklauso Respublikos žmogaus partijai; (duomenys neskelbtini) pasą 2009 m. išmetė, nes nenorėjo būti (duomenys neskelbtini) piliečiu; iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2009 m. spalio 29 d., kadangi norėjo pabėgti, siekdamas išvengti kalėjimo, buvo persekiojamas valstybės institucijų; būdamas Lietuvoje 2004–2008 m. spaudoje pamatė straipsnį apie armėnų genocidą ir parašė laišką (duomenys neskelbtini) valdžios institucijoms bei atsisakė (duomenys neskelbtini) pilietybės, tačiau prašymas buvo atmestas, nes tokios taisyklės; vieną dieną paskambino vyriausiasis brolis ir klausė, ką jis padarė, nes jo ieško policija; dėl prieglobsčio kreipėsi: Danijoje, sprendimas priimtas 2009 m. lapkričio 2 d., sprendimo nesulaukė; Švedijoje, 2010 m. liepos 7 d. nuspręsta deportuoti į Lietuvą. Pareiškėjas apklausos dėl prieglobsčio suteikimo metu 2011 m. balandžio 1 d. (apklausos protokolas (asmens byla (b. l. 25–30) nurodė, jog gyvendamas Lietuvoje, 2005 m. sužinojęs apie armėnų genocidą, nusprendė atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės ir parašė (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijai norįs atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, pakartotinai rašė 2007 m. (2007 m. raštu kreipėsi ir į užsienio reikalų ir teisingumo ministerijas); iš vidaus reikalų ministerijos gavo atsakymą, kad joks asmuo negali būti be pilietybės, kad (duomenys neskelbtini) pilietybė bus panaikinta tik tada, kai Lietuva garantuos, kad jam bus suteikta Lietuvos pilietybė; dėl to, kad jis tvirtino, jog (duomenys neskelbtini) buvo vykdomas armėnų genocidas, kad dėl to norėjo atsisakyti (duomenys neskelbtini) pilietybės, jam naujas teisingumo ministras iškėlė bylą (tik teisingumo ministrui leidus asmeniui galima iškelti bylą); jis nebuvo registravęsis (duomenys neskelbtini) mieste; policija jo ieškojo – vieną kartą buvo nuvykusi pas brolį, gyvenusį (duomenys neskelbtini) mieste, sakė, kad 2009 m. gegužės mėn. yra paskelbta paieška; jis nusprendė išvykti iš (duomenys neskelbtini); 2009 m. spalio 28–29 d. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini), sumokėjo pinigus, kad jį išvežtų nelegaliai; jeigu grįš į kilmės šalį, bus pasodintas į kalėjimą, neaišku, kiek laiko jame praleis, nes (duomenys neskelbtini) prasta teisingumo sistema; dėl pasisakymų apie armėnų genocidą gali ilgai būti kalėjime, o jo gyvybei gali grėsti pavojus; jis netiki, kad (duomenys neskelbtini) bus įvykdytas teisingumas: šimtai žmonių (duomenys neskelbtini) yra kalinami ir nežino, kuo yra kaltinami.

Migracijos departamentui, įvertinus ir ištyrus surinktą informaciją bei byloje esamus dokumentus, kilo abejonių dėl Y. K. pateiktos informacijos tikroviškumo, nes Y. K. pasakojimas, jog dėl savivaldos rinkimuose (duomenys neskelbtini) provincijoje laimėjusios Respublikinės liaudies partijos buvęs (duomenys neskelbtini) teisingumo ministras turėjo pasitraukti iš pareigų, o naujai atėjęs ministras tariamai pradėjo Y. K. persekioti, prieštarauja logiškumo ir protingumo kriterijams. Įvertinusi pareiškėjo pasakojimą, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad minėta atsakovo išvada yra pagrįsta.

Šioje administracinėje byloje svarbu, ar pareiškėjas asmeniškai patyrė grėsmę ir/ar gali jausti grėsmę dėl to, kad, pasak pareiškėjo, jis pateikė teiginius apie jo kilmės valstybės vykdytą armėnų tautos genocidą. Pabrėžtina, jog jis, pasak paties pareiškėjo, paskutinį kartą apie genocidą savo valstybės institucijoms parašė 2007 m. (žr. teismo posėdžio protokolą), kai dar gyveno Lietuvoje (žr. apklausos protokolą (asmens byla (b. l. 25–30), kuriame, be kita ko, nurodė, jog išsiskyręs 2007 m. gruodžio 21 d. (įregistruota 2008 m. sausio 23 d.), 2007 m. gruodžio 24 d. iš Lietuvos išvyko į Olandiją, ten pabuvęs 15–20 dienų grįžo į (duomenys neskelbtini), kur gyveno (duomenys neskelbtini) mieste). Pasak pareiškėjo, jo susidūrimo su policijos pareigūnais tiesiogiai nebuvo ir tai, kad jį persekioja policija, pareiškėjas sužinojo iš savo brolio. Pareiškėjas mano, kad jo persekiojimas pasireiškia dėl jo politinių įsitikinimų, susijusių su armėnų tautos genocido vertinimu, jį persekioja (duomenys neskelbtini) valdžia, siekdama nubausti pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 301 straipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) valdžią, pateikdamas savo vertinimą apie armėnų tautos genocidą, yra subjektyvūs ir negali būti traktuojami kaip įrodymai, ypač atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas siekia gauti prieglobstį (pabėgėlio statusą). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gyvenamąja vieta tam tikrais laikotarpiais, jo darbine veikla, šeimynine padėtimi, taip pat kitas aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenį, konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl pareiškėjo persekiojimo jo politinių įsitikinimų, susijusių su armėnų tautos genocido vertinimu, pagrindu yra neįtikinami. Pareiškėjas iš tiesų nepateikia argumentų, patvirtinančių persekiojimo baimės realumą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad prieglobsčio prašytojas nepateikė argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, pavojaus (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta. Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus pareiškėjo teiginius vertino pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį kaip siekį nesakyti tikrovės, kaip neatitinkančius tikrovės. Pareiškėjo pateikti vadinamieji įrodymai (asmens byla (b. l. 41–48) (pagal Įstatymo 83 straipsnio 2 dalį jie nevertinami kaip įrodymai) neįrodo, jog jį persekioja (duomenys neskelbtini) valdžia.

Taip pat nėra pagrindo manyti, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad (duomenys neskelbtini) bus pažeistos jo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, įtvirtintos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta joks tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, nėra jokios grėsmės Y. K. gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą Nr. (15/6-14)12PR-82, rėmėsi Migracijos departamento 2011 m. birželio 15 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)-15/6-14-325 „Apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini)“ (asmens byla (b. l. 49–50), kurioje pateikta informacija patvirtina bendrąją neigiamą padėtį (duomenys neskelbtini), susijusią su žmogaus teisėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. spalio 25 d. sprendime byloje Altu? Taner Ak?am v. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) profesorius-istorikas, rašęs apie 1915 m. (duomenys neskelbtini) vykdytą armėnų tautos genocidą (4 veikalai parašyti 1999 m.–2008 m. (žr. minėto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo 20 punktą), skundėsi dėl persekiojimo pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 301 straipsnį (2008 m. balandžio 29 d. redakcija), nustatantį baudžiamąją atsakomybę už viešą (duomenys neskelbtini) valstybės ir tautos, (duomenys neskelbtini) valdžios (Parlamento, Vyriausybės ir teismų) institucijų žeminimą, t. y. nubaudimą laisvės atėmimu nuo 6 mėnesių iki 2 metų, konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio pažeidimą. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybės, pareiškėjo pateikiami paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija atitinka minėtos Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos aplinkybes.

Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas nenurodė objektyvių aplinkybių, atitinkančių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus, t. y. visiškos grėsmės būti persekiojam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Be to, pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo suteikti jam papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1-3 punktus.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo Y. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 20012 m. sausio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.