Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant vertėjoms Livijai Martišauskienei, Anželai Tyščukienei, M. Y., ieškovės atstovei advokatei Kristinai Balevičienei, atsakovams A. B., H. L., jo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Martinaičiui, trečiojo asmens atstovei bankroto administratorei L. L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės AB DNB banko ieškinį atsakovams H. L. ir A. B., trečiasis asmuo BUAB „HUAN YU“, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslino reikalavimus, nurodydama, kad iškėlus bankroto bylą UAB „HUAN YU“, prašo iš atsakovų solidariai priteisti 337 434,27 USD negrąžinto kredito, 7,46 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 327 181,92 USD negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „HUAN YU“ įsiteisėjimo dienos, nuo įsiteisėjimo dienos – 5 proc. dydžio procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2006-11-10 kredito sutartimi Nr. 3870-061L ieškovė suteikė trečiajam asmeniui UAB „HUAN YU“ 929 500 Lt kreditą su kintama palūkanų norma iki 2011-10-31. Kreditavimo sutarties sąlygos iš dalies buvo keičiamos 2008-03-21 Susitarimu Nr. 3870-061L/1, pagal kurį negrąžinto kredito suma konvertuota į JAV dolerius (406 635,07 USD) bei vėlesniais susitarimais. Trečiojo asmens įsipareigojimų vykdymas užtikrintas atsakovų H. L. ir A. B. laidavimu pagal 2006-11-10 laidavimo sutartis. UAB „HUAN YU“ prisiimtų įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį neįvykdė, t. y. 2011-10-31 suėjus galutiniam kredito grąžinimo terminui negrąžino bankui kredito (327 181,92 USD), nesumokėjo palūkanų (9 922,31 USD) ir delspinigių (330,04 USD). 2012-11-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „HUAN YU“ iškelta bankroto byla.

Ieškovė byloje reiškia reikalavimą įvykdyti prievolę natūra. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, kelia kreditoriaus kaltės klausimą (mano, kad dėl banko kaltės nebuvo įregistruoti suformuoti žemės sklypai, dėl to trečiasis asmuo negalėjo jų parduoti ir atsiskaityti su kreditoriumi), bei atsakovas H. L. teigia, kad jis, būdamas ne Lietuvos Respublikos pilietis, nesuprato laidavimo sutarties esmės.

Civilinio kodekso 6.81 straipsnis nustato, kad tuo atveju, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą). Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai. Šios įstatymų numatytos nuostatos galioja tuo atveju, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

2006-11-10 laidavimo sutarčių, sudarytų tarp ieškovės ir atsakovų H. L. ir A. B., 1.1 p., 2.1.1 p. (b. l. 26–27, 28–29) nustatė, kad laiduotojai prisiima įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas (t. y. UAB „HUAN YU“) neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartį.

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad, pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Kadangi šalių sudarytos laidavimo sutartys atitinka įstatymų keliamus turinio ir formos reikalavimus, jos nenuginčytos, kredito gavėjui nustatytu terminu negrąžinus gauto kredito, laiduotojai atsako tiek pat, kiek ir skolininkas pagal sutartį (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą). Teismas, įvertinęs nurodytų sutartinių įsipareigojimų turinį ir laidavimo, kaip CK reglamentuojamo prievolės užtikrinimo būdo, paskirtį, daro išvadą, kad laiduotojai (atsakovai) pagal laidavimo sutartis yra solidariai atsakingi už skolininko UAB „HUAN YU“ įsipareigojimų pagal kredito sutartyje ir jų pakeitimuose ir papildymuose nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą, t. y. suteikto kredito negrąžinimą ir sutarčių pagrindu banko priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių mokėjimą.

Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodo, kad jie turi būti atleisti nuo atsakomybės, kadangi banko kalti veiksmai, pasireiškę tuo, kad pastarasis nedavė sutikimo įregistruoti pakeistą žemės sklypų paskirtį registruose, sąlygojo tai, kad skolininkas neįvykdė savo prievolės kreditoriui.

Su tokia atsakovų pozicija teismas nesutinka.

Kredito sutartyje buvo numatytas kredito grąžinimo terminas – 2011 m. spalio 31 d. Į bylą pateikti UAB „HUAN YU“ dokumentai (t. 1, b. l. 72, 73, 81) rodo, kad kredito sutartyje nustatytais terminais sutartis nebuvo įvykdyta ir kreditas nebuvo grąžintas. Jau pasibaigus kredito grąžinimo terminui, t. y. 2012-03-05, UAB „HUAN YU“ vadovas kreipėsi į banką, prašydamas atidėti kredito/jo dalies dengimą pagal 2006-11-11 kredito sutartį. Dėl leidimo įregistruoti suformuotus su pakeista paskirtimi žemės sklypus į banką trečiasis asmuo kreipėsi tik 2012-03-14 (t. 1, b. l. 80), t. y. jau pasibaigus kreditavimo sutarčiai. Aplinkybė, kad bankas ir skolininkas vedė derybas dėl skolos restruktūrizavimo, neatleidžia skolininko, o kartu ir laiduotojų nuo pareigos vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Šioje byloje ieškinio reikalavimu priteisti negrąžintą kreditą ir sumokėti palūkanas ieškovė reiškia iš esmės reikalavimą įpareigoti laiduotojus įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.213 str. 1 d.). Tiek laiduotojai, tiek skolininkas, būdami solidariai atsakingi už prievolę pagal kredito sutartį, turi pareigą vykdyti prievolę natūra. Kreditorius savo pasirinkimu gali reikalauti tokios prievolės įvykdymo arba iš skolininko, arba iš laiduotojų ar iš jų abiejų. Ieškovės reikalavimas įvykdyti prievolę natūra nėra tapatus reikalavimui dėl civilinės atsakomybės taikymo, todėl dėl reikalavimo įvykdyti prievolę natūra negali būti taikomas CK 6.259 straipsnis, kuriame nustatytas civilinės atsakomybės sumažinimas arba atleidimas nuo jos, kai konstatuojama kreditoriaus kaltė.

Pagal CK 6.258 straipsnio 2 dalį kreditorius gali reikalauti iš skolininko ir netesybų, ir realiai įvykdyti prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Nagrinėjamoje byloje tik dėl pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti delspinigius (330,04 USD) už laiku negrąžintą kredito ir palūkanų sumą teismas vertina atsakovų argumentų pagrįstumą dėl kreditoriaus kaltės konstatavimo, lemiančio skolininko sutartinės atsakomybės sumažinimą arba atleidimą nuo jos.

Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi šia aplinkybe (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-370/2007). Kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės (CK 6.64 str. 1 d. 1 p.). Nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas jo kaltei konstatuoti, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir skolininko negalėjimo įvykdyti prievolės egzistuoja priežastinis ryšys, t. y. kreditoriaus nepakankamas bendradarbiavimas lemia skolininko negalėjimą įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-120/2008).

Byloje nustatyta, kad ir pasibaigus kredito sutartyje nustatytam terminui, skolininkas iš dalies dengė palūkanas, o bankas jas priėmė ir vedė derybas dėl skolos restruktūrizavimo. Teismo nuomone, atsakovų nurodyta aplinkybė, jog bankas neatsakė į trečiojo asmens prašymą leisti įregistruoti registruose pakeistą žemės sklypų paskirtį ir tai sąlygojo, kad nebuvo galima parduoti šių žemės sklypų, nepadarė įtakos šių sklypų nepardavimui, kadangi atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad šių sklypų pirkėjų buvo, kad buvo sudarytos preliminarios sutartys ir pan. Toks banko neveikimas dar nereiškia ieškovės kaltės dėl žalos jai atsiradimo, taip pat negali būti vertinama kaip aplinkybė, atleidžianti padariusį žalą asmenį nuo civilinės atsakomybės. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovės (banko) kaltės už nuostolių jai atsiradimą dėl skolininko prievolės neįvykdymo, todėl solidariai atsakingi už skolininko neįvykdytą prievolę pagal kredito sutartį (kredito sumos ir palūkanų negrąžinimą – CK 6.881 str. 1 d.) atsakovai (laiduotojai), pagal laidavimo sutartis prisiėmę atsakomybę visa apimtimi už prievolės pagal kredito sutartį įvykdymą, turi padengti nesumokėtą kredito, palūkanų ir sutartinių delspinigių sumą (CK 6.71 str. 1 d., 6.81 str. 2 d.).

Nors atsakovai atsiliepime ir nurodė, kad ieškovė neteisingai apskaičiavo nesumokėtų palūkanų ir delspinigių dydį, tačiau kitų skaičiavimų ar šį argumentą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas konstatuoja, kad palūkanų ir delspinigių dydis apskaičiuotas teisingai.

Atsakovas H. L. teigia, kad jis, būdamas ne Lietuvos Respublikos pilietis, nesuprato laidavimo sutarties esmės, todėl negali atsakyti už prisiimtus įsipareigojimus.

Byloje nustatyta, kad šis atsakovas Lietuvoje gyvena nuo 2000 metų, yra verslininkas, 2006 m. įkūrė UAB „HUAN YU“, buvo jos vadovas. Laidavimo sutartis sudaryta 2006 m. Nei iškėlus šią bylą, nei iki šio procesinio sprendimo priėmimo dienos (pagal LITEKO duomenis) jis neginčijo sudarytos laidavimo sutarties. Kadangi šalių sudaryta laidavimo sutartis nėra nuginčyta, ji šalims yra privaloma, todėl šie atsakovo H. L. argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro jos sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 6 – 13 425 Lt), advokato pagalbos išlaidos (t. 1, b. l. 96 – 2 662 Lt) ir procesinių dokumentų vertimas į kinų kalbą (t. 2, b. l. 20 – 6 115,34 Lt).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB DNB bankui iš atsakovų H. L. ir A. B. solidariai 337 434,27 USD negrąžinto kredito, 7,46 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 327 181,92 USD negrąžinto kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012-08-20, iki nutarties iškelti bankroto bylą UAB „HUAN YU“ įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2012-11-17, nuo įsiteisėjimo dienos (2012-11-17) 5 proc. dydžio procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei AB DNB bankui iš atsakovo H. L. ir A. B. (iš kiekvieno) po 11 101,17 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovams Klaipėdos apygardos teismo 2012-08-20 nutartimi, palikti galioti iki sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.