Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, nuteistajam E. L., nuteistojo A. D. gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nuteistojo D. A. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistojo E. K. atstovui pagal įstatymą P. V., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. A. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. (du nusikaltimai), BK 178 str. 2 d. (keturi nusikaltimai) ir nuteistas:

pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas O. B. M. atžvilgiu) – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas I. J. atžvilgiu) - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė J. P. atžvilgiu) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė E. K. atžvilgiu) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė B. Č. atžvilgiu) - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 str. 2 d. (atviroji vagystė G. V. N. atžvilgiu) - 7 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės subendrintos su 2014-05-02 Kauno apylinkės teismo paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal 2014-05-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2013-07-08 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d. ir nuteistas 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeistos į suėmimą, kurio terminas, vadovaujantis BK 66 str., įskaitytas į bausmės laiką.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti E. K. ir E. L., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nepilnametis A. D. ir D. A. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2013-03-17, apie 09.40 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, (duomenys neskelbtini), plėšimo būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiajai O. B. M. priklausantį, 106,29 Eur (367 Lt) vertės turtą, o būtent: visiems kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, ir priėjus prie nukentėjusiosios O. B. M., D. A. stovint prie nukentėjusiosios O. B. M. už nugaros ir užspaudus jai burną, tokiu būdu atėmus galimybę nukentėjusiajai priešintis, tyrimo metu nenustatytam asmeniui stovint šalia, A. D. išplėšė iš O. B. M. rankų rankinę, 110 Lt vertės, kurioje buvo skėtis, 15 Lt vertės, akiniai su dėklu, bendros 50 Lt vertės, piniginė, 100 Lt vertės, su joje buvusiais pinigais – 80 Lt, viešojo transporto nuolatinis bilietas, 8 Lt vertės, du loterijos bilietai, 4 Lt vertės, po ko visi trys pabėgo.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis, 2013-03-21, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajai J. P. priklausantį, 109,19 Eur (377 Lt) vertės, turtą, o būtent: A. D. iš nukentėjusiosios J. P. rankų išplėšė rankinę, 30 Lt vertės, kurioje buvo akiniai, 300 Lt vertės, piniginė, 20 Lt vertės, su joje buvusiais pinigais – 27 Lt, po ko pabėgo.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis, 2013-05-15, apie 15.00 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą – nukentėjusiajai E. K. priklausantį, 289,62 Eur (1000 Lt) vertės turtą, o būtent: priėjęs prie nukentėjusiosios E. K., nuo jos kaklo nutraukė aukso grandinėlę ir pabėgo.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis 2013-06-22, apie 11.50 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą – nukentėjusiajai B. Č. priklausantį, 115,85 Eur (400 Lt) vertės turtą, o būtent: priėjęs prie nukentėjusiosios B. Č., nuo jos kaklo nutraukė aukso grandinėlę ir pabėgo.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. L., E. K. ir su BK 13 str. 1 d. nustatyto amžiaus nesulaukusiais asmenimis, 2013-07-06, apie 17.30 val., viešojo transporto stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajai G. V. N. priklausantį, 88,33 Eur (305 Lt) vertės turtą, o būtent: visiems kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, ir priėjus prie nukentėjusiosios G. V. N., E. L. iš G. V. N. rankų išplėšė jos rankinę, 110 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele, bendros 100 Lt vertės, piniginė, 25 Lt vertės, su joje buvusiais pinigais – 50 Lt, ir maisto produktais, bendros 20 Lt vertės, po ko visi pabėgo.

Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. L., E. K. ir su BK 13 str. 1 d. nustatyto amžiaus nesulaukusiais asmenimis, 2013-07-06, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – nukentėjusiajai I. J. priklausantį, 437,76 Eur (1511,50 Lt) vertės turtą, o būtent: visiems kartu siekiant bendro tikslo – pagrobti svetimą turtą, priėjus prie nukentėjusiosios I. J., A. D. iš I. J. rankų išplėšė jos rankinę, 30 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ su SIM kortele, bendros 100 Lt vertės, raktinė su raktais, 40 Lt vertės, „Mynton“ pastilių dėžutė, 1,5 Lt vertės, vaistų „Kaptopril“ dėžutė, 10 Lt vertės, vaistų „Nitrogycerin“ buteliukas, 10 Lt vertės, akiniai su dėklu, bendros 160 Lt vertės, kiti akiniai, 200 Lt vertės, piniginė, 100 Lt vertės, su joje buvusiais pinigais – 60 Lt. Tuo pačiu metu vienas iš mažamečių asmenų nuo nukentėjusiosios I. J. kaklo nutraukė aukso grandinėlę, 250 Lt vertės, ir pasikėsino ją pagrobti, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi ji nutrūko ir liko ant nukentėjusiosios kaklo, ir pagrobė du aukso pakabukus, bendros 550 Lt vertės. Po to, nukentėjusiajai I. J. stebint, (duomenys neskelbtini) parke, esančiame prie A. P. gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), A. D., E. L., E. K. bei kartu buvusiems mažamečiams asmenims iškrausčius nukentėjusiosios I. J. rankinę ir vienam jų (tyrimo metu nenustatytam) grąžinus nukentėjusiajai I. J., A. D., E. L., E. K. bei kartu buvusių mažamečių asmenų ratu apsupta I. J., paveikta bauginančios ir nerimą keliančios sukurtos situacijos, atidavė savo aukso žiedą, 250 Lt vertės, po ko visi pabėgo.

Apeliaciniame skunde D. A. prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2015-04-07 nuosprendžiu paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę arba pakeisti šią bausmę į laisvės apribojimo bausmę. Skunde nurodo, kad visiškai prisipažino padaręs BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, anksčiau nebuvo teistas. Pirmą kartą buvo teistas 2013-05-24, o šį nusikaltimą padarė 2013-03-17, todėl mano, jog yra galimybė švelninti bausmę.

Apeliaciniame skunde A. D. prašo sušvelninti jam Kauno apylinkės teismo 2015-04-07 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir nurodo, kad inkriminuoto plėšimo O. B. M. atžvilgiu nepadarė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu bijojo neprisipažinti, todėl pareigūnams sakė, kad šį nusikaltimą padarė jis. Apylinkės teisme kaltę taip pat pripažino visiškai, nes, priešingu atveju, teisėja būtų pagalvojusi, kad jis meluoja. Be to, bijojo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepradėtų jo mušti. Todėl prašo dėl minėto nusikaltimo išteisinti. Apeliantas pažymi, kad jam skirta bausmė yra per griežta, jis yra pasitaisęs ir pasikeitęs į gerąją pusę, o ilgas kalinimas gali jį paveikti neigiamai. Dėl padarytų nusikaltimų gailisi.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Nuteistųjų D. A. ir A. D. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistojo D. A. apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, ginčo dėl veikos kvalifikavimo nėra, o nuteistasis A. D. nesutinka ne tik su bausmės skyrimu, bet ir su inkriminuotu plėšimu nukentėjusiosios O. B. M. atžvilgiu, todėl apeliacinės instancijos teismas, skundžiamą nuosprendį patikrina apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Dėl bausmės skyrimo D. A.

D. A. šiuo metu yra pilnametis, tačiau nusikalto būdamas nepilnametis – 17 metų amžiaus. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamasis įstatymas, skiriant bausmę nepilnamečiams, numato tam tikrus ypatumus. Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 str.) teismas turi įvertinti ir atskirame - BK XI skyriuje numatytus ypatumus nepilnamečiams. BK 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Visais atvejais privalu atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (BK 91 str. 2 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo nepilnamečio asmenybę vertinti kompleksiškai (tiek teigiamas, tiek neigiamas asmenines savybes) ir individualizuodamas bausmę skirti tokias poveikio priemones, kurios didintų nepilnamečio resocializacijos bei adaptacijos visuomenėje galimybes, skatintų asmenybės ugdymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. A. bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką, vadovavosi BK 41, 54, 61, 90 straipsnių nuostatomis ir bausmės skyrimą skundžiamame nuosprendyje tinkamai motyvavo. Tai, kad apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi bei dydžiu, neduoda pagrindo teigti, kad nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas.

Bausmės skyrimo pagrindai formuluojami BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apeliantas mano, kad už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jam paskirta per griežta bausmė, todėl prašo ją švelninti. Teisėjų kolegija pagrindo tenkinti šį nuteistojo prašymą nenustatė.

Apeliantas padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). D. A. padarytas nusikaltimas yra susijęs su svetimo turto plėšimu, nusikaltimas padarytas prieš senyvo amžiaus asmenį, panaudojant jėgą ir veikiant bendrininkų grupėje. Nusikaltimo motyvas savanaudiškas – nusikalstamu būdu užvaldyti svetimą turtą. Apylinkės teismas išsamiai ir kruopščiai įvertino D. A. asmenybę, atsižvelgė į tai, kad jis charakterizuojamas neigiamai, būdamas jauno amžiaus nesimoko ir nedirba, o darant nusikaltimą atliko aktyvų vaidmenį, tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, D. A. anksčiau buvo teistas du kartus, abiem atvejais už nusikaltimus nuosavybei, skundžiamu nuosprendžiu įvertinta jo padaryta nusikalstama veika yra sunkesnė nei įvykdytos anksčiau, todėl galima teigti, kad apelianto elgesys nesitaiso, daromi nusikaltimai sunkėja, anksčiau taikyta švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jam neefektyvi. D. A. turi polinkį nusikalsti, pažeidinėti nustatytas taisykles, iš ankstesnių patyrimų nesimoko ir vėl kartoja tas pačias klaidas. Be to, baudžiamosios bylos medžiaga liudija ir tai, kad buvo ne kartą skelbta apelianto paieška, jis buvo įtrauktas į apskaitą kaip asmuo, vengiantis administracinės atsakomybės, taip pat asmuo, dingęs be žinios. Nors D. A. šeima Vaiko teisių apsaugos skyriuje neregistruota, tačiau savo sūnui teigiamos įtakos nedaro, jo nekontroliuojamo elgesio nesugeba pakeisti pozityvia linkme. Akivaizdu, kad apeliantui reikalinga specialistų pagalba, griežtesnis režimas bei prasmingos veiklos suradimas, kuria užsiimdamas D. A. galėtų realizuoti save ir išlieti turimą energiją.

Byloje yra nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

BK 61 straipsnio, kuriame numatytos bausmių skyrimo, kai yra atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, taisyklės, 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, apeliantui D. A. už jo padarytą tyčinį nusikaltimą paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei jam inkriminuojamo nusikaltimo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (pagal BK 180 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas laikėsi BK 90-91 straipsnių reikalavimų paskirdamas laisvės atėmimo bausmę. BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatyto kodekso straipsnio, pagal kurį jis teisiamas, sankcijoje. Kolegijos vertinimu, paskirtoji 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, kadangi buvo įvertinta, jog D. A., nors ir veikų padarymo metu buvo nepilnametis, yra charakterizuojamas neigiamai. Be to, ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltės apeliantas nepripažino, vertė kaltę kitiems nuteistiesiems, teigė, jog yra apkalbamas, tik surinkus daugiau duomenų, patvirtinančių jo dalyvavimą plėšime, pripažino baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui didelę įtaką daro draugai, D. A. neturi tvirtos nuomonės, nėra valinga asmenybė. Savo vykdomas vagystes, plėšimus jis pateisina menkaverte priežastimi – nes taip daro draugai, taigi nuteistajam akivaizdžiai trūksta empatijos bei socialinių įgūdžių gyventi visuomenėje savo interesų neiškeliant aukščiau kitų visuomenės narių turimų teisių bei teisėtų interesų.

Visos apelianto skunde nurodytos aplinkybės yra detaliai atskleistos skundžiamame nuosprendyje, naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui, D. A. nepateikė, todėl pakankamo pagrindo švelninti bausmę apelianto nurodytais motyvais nėra. Šiuo atveju terminuotas laisvės atėmimas yra proporcinga bausmė padarytam nusikaltimui, kuri neleis nuteistajam formuoti nepagrįstos nuomonės apie galimybę išvengti bausmės padarius apysunkį nusikaltimą.

Dėl A. D. apeliacinio skundo

Apeliantas A. D. prašo ne tik sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau ir išteisinti jį dėl inkriminuoto nusikaltimo O. B. M. atžvilgiu, t. y. dėl plėšimo, įvykdyto 2013-03-17, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, duomenų priešingai išvadai padaryti nenustatė.

A. D. kaltė dėl 2013-03-17 įvykdyto plėšimo įrodyta jo paties parodymais, kito nuteisto bendravykdytojo D. A. parodymais, nukentėjusiosios O. B. M. parodymais, liudytojos O. B. parodymais. Minėti įrodymai papildo vieni kitus ir sudaro nuoseklią įrodymų viseto grandinę. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad A. D. prisipažino tik dėl to, jog bijojo policijos pareigūnų, vertinami kaip jo gynybinė pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Jei apeliantas iš tiesų bijojo tyrimą vykdančių pareigūnų, galėjo pasinaudoti savo teise atsisakyti duoti parodymus ir išsamias įvykio aplinkybes atskleisti pirmosios instancijos teisme. Tačiau jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Skunde nurodytas paaiškinimas, kodėl teisme taipogi visiškai prisipažino dėl nusikaltimo, kurio neva nėra padaręs, yra nemotyvuotas ir tik patvirtina, jog A. D. dar nėra brandi asmenybė, gebanti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Paaiškinimas, kad manė, jog teisėja juo nepatikės, galvos, kad jis meluoja, yra vaikiškas bei naivus, todėl plačiau neanalizuojamas.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad A. D. parodymai dėl O. B. M. apiplėšimo yra pakankamai išsamūs, todėl negalėjo būti spontaniškai sugalvoti. Apeliantas įvardijo vietą, kurioje su kitais dviem asmenimis išsirinko nusikaltimo auką, apytiksliai paminėjo moters amžių, apibūdino moters su savimi turėtą rankinuką. Kadangi būtent apeliantas nukentėjusiajai iš rankų ištraukė rankinę, todėl galėjo ją apibūdinti, t. y. A. D. nurodė, kad rankinė buvo tamsios spalvos, viršuje užsegama užtrauktuku, jos viduje buvo akiniai, skėtis, piniginė, kurioje buvo apie 80 Lt. Taigi, šių nusikaltimo detalių plėšime nedalyvavęs asmuo negalėjo žinoti. Tai, kad rankinę moteriai iš rankų ištraukė A. D., patvirtino ir kartu buvęs D. A., kuris tuo metu užspaudė moteriai burną, kad ši nesipriešintų. Nukentėjusioji O. B. M. patvirtino, kad ją užpuolė trys vaikinai, taip pat pažymėjo, kad vienas jų užspaudė jai burną ir akis, o kitas iš rankų ištraukė rankinę. Nukentėjusioji nurodė apytikslį jaunuolių amžių, ūgį, kūno sudėjimą, vilkėtus drabužius. Nors išorinis užpuolikų apibūdinimas nėra labai tikslus, tačiau jis neprasilenkia su nuteistųjų išorine išvaizda. Pažymėtina ir tai, kad A. D. iš viso buvo inkriminuoti šeši nusikaltimai – du plėšimai ir keturios kvalifikuotos vagystės, visos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos keturių mėnesių bėgyje, taigi pagrįsta daryti išvadą, kad darant analogiškas veikas per trumpą laikotarpį, detaliai prisiminti kiekvieną epizodą yra sudėtinga, juo labiau, kad nusikaltimai buvo daromi ypatingai nesiruošiant, tiesiog staigiai realizuojant spontaniškai kilusį nusikalstamą sumanymą, pastebėjus nusikaltimo darymui tinkantį asmenį, t. y. vyresnio amžiaus moterį. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, surinkti įrodymai yra pakankami A. D. kaltei pagrįsti, todėl išteisinti jo dėl O. B. M. turto plėšimo nėra pagrindo.

Skirdamas apeliantui bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog jis yra nepilnametis, padarė šešis tyčinius apysunkius nusikaltimus nuosavybei, anksčiau yra teistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, ne kartą baustas ir administracine tvarka. Teismas įvertino ir tai, kad A. D. gyvena Kauno savivaldybės vaikų globos namuose, brendimo laikotarpiu jam trūko tėvų auklėjimo, globos bei paramos. Nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos įvairios priežiūros priemonės, tačiau jos teigiamų rezultatų nedavė, net ir A. D. apgyvendinus Vaikų socializacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ ten dirbantys specialistai nesugebėjo įgyti paauglio pasitikėjimo, sudominti jį užsiimti prasmingesne veikla nei sistemingas bėgimas iš globos namų ir valkatavimas bei nusikaltimų darymas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam buvo teikiama įvairiapusė pagalba, teikiamos individualios psichologo konsultacijos, tačiau apeliantas sąmoningai renkasi gyventi ne pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas. Kiekvienas sąmoningas valinis žmogaus veiksmas atspindi jo vidinį pasaulį, dorovės, etikos nuostatas. Todėl tyčinių nusikaltimų padarymas bei aktyvi kaltininko elgsena nusikalstamo veiksmo metu dažniausiai rodo, kad kaltininkas sąmoningai siekia pažeisti teisės normas, ignoruoja moralės nuostatas, negerbia visuomenės. Logiška to išvada, kad tokia asmenybė yra linkusi nusikalsti bei yra pavojingesnė visuomenei. Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti kaltininko asmenybė. Pavyzdžiui, iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio (šiuo atveju padarytos turtinės nusikalstamos veikos) spręstina apie kaltininko vertybinę orientaciją, polinkius, interesus. Pažymėtina, kad A. D. nepadarė išvadų dėl savo gyvenimo būdo pakeitimo, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu nepilnametis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar jam jau buvo atidėtas nuosprendžio vykdymas, bet jis toliau darė nusikalstamas veikas, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausme siekiamus tikslus, taikyti tas pačias ar beveik tas pačias poveikio priemones nėra tikslinga, nes pirmesnis nuosprendis jam nebuvo pakankamas įspėjimas ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2009). Anksčiau A. D. taikytas laisvės apribojimas nebuvo pakankamai veiksminga priemonė, todėl analizuojamu nuosprendžiu skirtas terminuotas laisvės atėmimas, tikėtina, padės efektyviau spręsti turimas elgesio, mąstymo problemas.

Išanalizuotų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog bausmių skyrimo taisyklės (BK 54 str., 90 str., 91 str.) nebuvo pažeistos, bausmės nuteistiesiems D. A. ir A. D. individualizuotos tinkamai, A. D. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dėl O. B. M. turto plėšimo pripažintas kaltu pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam D. A. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš 2015-06-16 pažymos Nr. TP-7-(2.10)-2533 matyti, kad advokatė Rasa Kalkauskienė, pateikusi advokato orderį Nr. 380012, teikia antrinę teisinę pagalbą D. A. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 23,16 Eur (t. 10, b. l. 125).

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo D. A. nepriteisiamos. Lietuvos Respublikos BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Taigi įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų D. A. ir A. D. apeliacinius skundus atmesti.