- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-29
- Bylos Nr.
- 2YT-25-420/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00100-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- S. T.
- Advokatai
- Ričardas Ralys, Juozas Bučinskas
- Kategorijos
- 2.2.1.3Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje
- 2.3.9.1Globos ir rūpybos skyrimas bei kitos bendrosios jų nuostatos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.5.5Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjimas
- 3.4.5.10Bylų dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjimas
išvadą teikiančios institucijos Zarasų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Kristinai Davainienei,
uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. T., dėl fizinio asmens (S. T.) pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos jai nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, išvadą byloje teikianti institucija Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė pripažinti jos motiną S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), neveiksnia tam tikrose (visuose) turtinių ir neturtinių santykių srityse. Nurodė, jog S. T. dėl ligos yra neįgali, visiškai nesiorientuoja, negali savimi pasirūpinti ir priimti kasdienių sprendimų. Dėl sveikatos būklės ji negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti savo pareigų, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa. Taip pat prašo nustatyti S. T. globą ir jos globėja bei turto administratoriumi paskirti pareiškėją J. Š..
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens S. T., kurią prašoma pripažinti neveiksnia tam tikrose srityse, atstovas advokatas Ričardas Ralys pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad šioje bylos stadijoje negali pilnai, objektyviai vertinti pateikto pareiškėjos prašymo pagrįstumo ir teisėtumo, tik esant visetui medicininių kriterijų, gali būti sprendžiama dėl asmens neveiksnumo tam tikrose srityse.
Zarasų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš esmės neprieštarauja, kad S. T. būtų paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė ir gavus ekspertizės išvadą, patvirtinančią jos ligą ar esant silpnaprotystės būsenoje, dėl kurios ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, būtų pripažinta neveiksnia tam tikrose asmeninių neturtinių ir turtinių santykių srityse. Išvadoje taip pat nurodė, kad J. Š. susituokusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje. (duomenys neskelbtini) charakterizuojama teigiamai, pagal sveikatos būklę yra sveika ir gali globoti motiną, ji sutinka būti motinos globėja ir turto administratore, tam neprieštarauja ir jos sutuoktinis R. Š.. S. T. gyvenimo sąlygos yra geros, namuose tvarkinga, tarpusavio santykiai motinos ir dukros labai geri. Dukra neįgalia motina rūpinasi nuolat ir tinkamai, nes dėl sveikatos būklės S. T. negeba priimti savarankiškai sprendimų jokiais klausimais, jai reikalinga nuolatinė globa, priežiūra bei kito asmens pagalba. Ji visiškai nesavarankiška, todėl reikia pasirūpinti jos asmens higiena, pagaminti jai maistą ir jį paduoti, paduoti paskirtus vaistus, sutvarkyti namus. S. T. nesiorientuoja laike ir vietoje, ji nesupranta ir neatsako į užduodamus klausimus, nepažįstą ją slaugančios dukros, yra naudojamos sauskelnės. S. T. gauna pensiją ir slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, bet dėl ligos ji negeba savarankiškai disponuoti šiomis piniginėmis lėšomis.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas prašė pareiškimą patenkinti, pakartojo pareiškime nurodytus motyvus ir argumentus. Pareiškėja papildomai nurodė, jog motina serga 4 metus, šiuo metu būklė tik blogėja. Ji visiškai nesiorientuoja laike ir vietoje, nepažįsta pinigų, nesupranta ir neatsako į užduodamus klausimus, neatpažįstą dukros (pareiškėjos). Pareiškėja sutinka ir pasiruošusi globoti motiną, tą daro jau 4 metus, dėl to išėjo iš darbo.
Teismo posėdžio metu S. T. atstovas nurodė, kad su pareiškėjos prašymu sutinka, pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada.
Šalies argumentai
Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė teismo posėdžio metu patvirtino anksčiau pateiktą rašytinę išvadą ir nurodė, kad prašymas yra pagrįstas. S. T. yra neįgali, visiškai nesiorientuoja, dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti savo pareigų. Pripažinus ją neveiksnia tam tikrose srityse, jai būtina nustatyti globą ir globėju tikslinga paskirti pareiškėją, kuri tinkamai ja rūpinasi. Kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti S. T. nėra. Prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Dėl S. T. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Pagal CK 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės gali būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.
Byloje esančia rašytine medžiaga nustatyta, kad S. T. yra pareiškėjos J. Š. motina. S. T. serga psichine liga, ji šiuo metu pastoviai yra gydoma bei toliau nuolatos gyvena pas pareiškėją. S. T. nuo 2022-07-27 neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ji yra nedarbinga ir reikalinga nuolatinės priežiūros bei globos. 2023-01-10 išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, kad dėl savo psichinės/fizinės sveikatos būklės S. T. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų, nes yra visiškai nesavarankiška, nesiorientuoja laike ir vietoje, ji nesupranta ir neatsako į užduodamus klausimus, nepažįstą ją slaugančios dukros, reikia pasirūpinti jos asmens higiena, pagaminti jai maistą ir jį paduoti, paduoti paskirtus vaistus, sutvarkyti namus.
2024-01-30 – 2024-02-21 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad S. T. diagnozuojama (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje ji negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali dalyvauti teismo posėdyje ir negali duoti paaiškinimų. S. T. yra pilnai socialiai dezadaptuota, reikalinga kito asmens slauga ir pagalba.
Įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, globos ir rūpybos institucijos išvadą, nebejotinai nustatyta, kad S. T. diagnozuoti (duomenys neskelbtini), ji visiškai negali pati savimi pasirūpinti ir priimti kasdieninius sprendimus, su ja nėra galimybės užmegzti prasmingo kontakto, ji adekvačiai nebendrauja, yra dezorientuota laike, vietoje, savyje, yra nuolat slaugoma, nepažįsta aplinkos, artimųjų, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Todėl yra pakankamas ir medicininis, ir juridinis kriterijus ir pagrindas pripažinti ją neveiksnia turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Teismas, siekdamas apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, turi pripažinti asmeni neveiksniu tik konkrečiai jam aktualiose srityse (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1 dalis), kadangi sritys, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu, turi būti nustatomos taip, kad būtų parinktos aktualiausios būtent tam asmeniui, įvertinus jo būklę, gebėjimus, suvokimą, parenkant mažiausiai jo veiksnumą ribojančias priemones (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 467 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad būtent asmens psichikos sutrikimo pobūdis ir intensyvumas bei to nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti lemia asmens veiksnumo ribojimo mastą, o ne hipotetinis svarstymas, kurios iš gyvenimo sričių asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, būtų aktualios ar neaktualios. Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės. Asmens veiksnumo ribojimas gali būti pripažintas neproporcingu tik tada, kai teismui kyla abejonių, ar asmuo iš tikrųjų yra visiškai neveiksnus, nors tai patvirtina medicininiai neveiksnumo nustatymo kriterijai, ar vis dėlto, įvertinus ir teisinius neveiksnumo nustatymo kriterijus, teismas nusprendžia, kad tam tikrose santykių srityse asmuo gali suprasti tam tikrų savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Tačiau jei iš byloje pateiktų įrodymų visumos aišku, kad asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti visose srityse, teismas sprendimu gali pripažinti asmenį neveiksniu visose srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).
Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad S. T. dėl savo psichikos būklės nesugeba savarankiškai rūpintis savo socialiniais poreikiais, negali tinkamai savarankiškai įgyvendinti jokių savo socialinių teisių ir pareigų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, dėl ko yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia visose pareiškime nurodytose ir nurodytose turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 468 straipsnio 1 dalis).
Dėl globos S. T. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo
Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją ar rūpintoją toje srityje (CK 3.242 straipsnio 1 dalis). CPK 468 straipsnio 4 dalis numato galimybę reikalavimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėti toje pačioje byloje kaip ir pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje.
Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis, CPK 505 straipsnio 3 dalis). Globa yra viena iš priemonių, padedanti neveiksniam tam tikroje srityje fiziniam asmeniui užtikrinti jo, kaip teisės subjekto, teisių įgyvendinimą, sukurti tinkamą aplinką jo ekonominiams, socialiniams ir doroviniams interesams tenkinti. Pažymėtina, jog globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra teisinis pagrindas neveiksnia tam tikrose (visose) srityse pripažįstamai S. T. nustatyti nuolatinę globą bei paskirti jai globėją ir turto administratorių.
Pareiškėja prašė paskirti ją motinos S. T. globėja ir turto administratore. J. Š. charakterizuojama teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Ji nuo ligos pradžios, t. y. 4 metus, rūpinasi ir prižiūri kartu gyvenančią motiną, sutinka būti motinos globėja, supranta globėjo ir turto administratoriaus teises ir pareigas, mano turinti galimybes tinkamai jas įgyvendinti. Byloje nėra duomenų, kad ji dėl savo sveikatos būklės negalėtų būti motinos globėja. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pasiūlė S. T. globėja paskirti jos dukrą J. Š., nurodė, kad dukra tinkamai rūpinasi motina. Kitų asmenų, kurie norėtų globoti S. T., nėra.
Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos prašyme ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti neveiksnia tam tikrose srityse pripažintinos S. T. interesus, pripažintina, kad yra teisinis bei faktinis pagrindas neveiksnia tam tikrose (visose) srityse pripažintai S. T. nustatyti globą, jos globėja ir turto administratore paskiriant jos dukrą J. Š. (CK 3.238 straipsnis, 3.242 straipsnio 1, 3 dalys, 3.277 straipsnio 1 dalis, 3.245 straipsnis, CPK 507 straipsnio 4 dalis).
Globėjai išaiškintinos teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240–3.247 straipsniuose.
Pagal CPK 468 straipsnio 3 dalį, bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje išlaidos, išskyrus atstovavimo išlaidas, padengiamos iš valstybės lėšų. Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo ekspertizės atlikimą ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Pripažinti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose srityse:
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.),
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymų, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo ir pan.,
- kilnojamojo turto naudojime, valdyme disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.),
- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.),
- visose kitose asmeninių turtinių santykių srityse;
- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.),
- šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią ir pan.),
- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus,
- darbo teisinių santykių srityje (gebėjimas sudaryti darbo sutartis atitinkančias jo galimybes, poreikius ir pan.),
- politinė teisė dalyvauti rinkimuose (būti renkamam).
- visose kitose asmeninių neturtinių santykių srityse.
Nustatyti neveiksniai S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globą ir jos globėja bei turto administratore paskirti J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Išaiškinti J. Š., kad globėjas turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti globotinio teises ir interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); 4) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 5) sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; 6) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 7) globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis); 8) asmens globa apima ir jo turto globą (CK 3.238 straipsnio 2 dalis).
Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, išskyrus atvejus, kai tokiems veiksmams leidimą išduoda teismas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Administratorius turi teisę pareikšti su turto administravimu susijusius ieškinius, taip pat įstoti į kitų asmenų pradėtą bylą, susijusią su administruojamu turtu (CK 4.242 straipsnio 2, 4 dalys). Administratoriui draudžiama panaudoti savo funkcijas asmeniniams interesams. Apie kiekvieną interesų konfliktą administratorius privalo nedelsdamas pranešti naudos gavėjui. Administratorius neturi teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti administruojamo turto ar informacijos, susijusios su turto administravimu, savo interesams, išskyrus atvejus, kai tai leidžia daryti naudos gavėjas ar administravimą nustatęs aktas. Administratorius neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims, taip pat negali atsisakyti teisių, kurias naudos gavėjas turi į administruojamą turtą. Administratorius neturi teisės administruojamo turto įsigyti nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai tai leidžia naudos gavėjas ar teismas arba kai administruojamą turtą jis paveldi (CK 4.243 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).
Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.
S. T. medicinos įstaigų dokumentus grąžinti sveikatos priežiūros įstaigoms.
Sprendimas dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo vykdytinas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.