- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-51-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- G. B.
- Atsakovas
- A. B.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 75.4.3; 75.8; 77.4.2; 78.2.1; 99.5; 99.7; 113.8;
2008 m. balandžio 24 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei- Anakurdovienei,Dovilei Švitėnytei
dalyvaujant ieškovei G. B., jos atstovui advokatui J. L., atsakovo A. B. atstovei advokatei E. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1281-475/2007 pagal ieškovės G. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. B. patikslintu ieškiniu teismo prašė nutraukti šalių dėl atsakovo A. B. kaltės santuoką sudarytą 1990-09-07, palikti ieškovei santuokinę B. pavardę, nepilnamečių vaikų G. B. ir M. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: priteisti ieškovei 67 % dalį dviejų kambarių 32,06 m2 buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); atsakovui priskirti automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo A. B. išlaikymą dukterims turtu priteisiant G. B. 13 % dalį, o M. B. 20% dalį dviejų kambarių 32,06 m buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad jos su atsakovu santuoka faktiškai nutrūkusi, šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir nebegalima tikėtis, kad vėl gyvens kartu. Atsakovas nuolat pažeidinėja savo kaip sutuoktinio pareigas - negerbia ieškovės, neremia moraliai ir materialiai, prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo prisideda tik per nuolatinius nesutarimus, naudoja prieš ieškovę ir vaikus psichologinę prievartą, piktnaudžiauja alkoholiu. Abiejų dukterų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove būtinas dėl vienodos lyties, ieškovės asmeninių bruožų, moralinių savybių. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, skaičiuojant išlaikymą kiekvienai dukrai po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki kiekvienos iš jų pilnametystės susidarytų 15 000 Lt išlaikymo suma, todėl prašė išlaikymą priteisti nekilnojamuoju turtu, t.y. buto (47 355 Lt vertės) ieškinyje nurodytomis dalimis. Nesutiko su buto padalijimu natūra pusiau, kadangi dėl atsakovo kaltės bendras gyvenimas yra visiškai neįmanomas, atsižvelgiant į kartu su ieškove liekančių gyventi dukterų interesus, butas turi būti priskirtas ieškovės nuosavybei ir dalijant turtą būtina nukrypti nuo lygių dalių principo: ieškovei priteistinos 2/3 dalys santuokoje įgyto turto už 33 170 Lt, atsakovui 1/3 dalis santuokoje įgyto turto už 16 585 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, nesutiko, kad santuoka būtų nutraukta dėl jo kaltės ir nesutiko dėl buto padalijimo. Nurodė, kad buto vertė yra ne 47 355 Lt, o apie 60 000 Lt, turtas turi būti dalinamas tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, o vaikai teisių į tėvų turtą, kaip ir tėvai į vaikų turtą neturi. Reikalavimas dukroms išlaikymą priteisti turtu nepagrįstas, kadangi, atsižvelgiant į ieškovės gaunamas pajamas, ji nepajėgtų išlaikyti buto. Sutiko mokėti dukroms išlaikymą kiekvienai po 250 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės bei negyventi ginčo bute iki dukrų pilnametystės. Nurodė, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kitoje dalyje ieškinį prašė tenkinti.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba palaikė ieškovės reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 18 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies:
ieškovės G. B. ir atsakovo A. B. santuoką, įregistruotą 1990-09-07 Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3399, nutraukė dėl atsakovo A. B. kaltės;
po santuokos nutraukimo paliko G. B. santuokinę B. pavardę, A. B. – B.;
nustatė šalių nepilnamečių dukrų G. B., g.1991-03-24 ir M. B., g. 1992-07-02, gyvenamąją vietą su motina G. B.;
priteisė iš atsakovo A. B. dukroms G. B. ir M. B. išlaikymą po 250 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2006-08-03 iki jų pilnametystės, nustatant, kad išlaikymą uzufrukto teise tvarko atsakovė G. B.;
ieškovei G. B. priteisė butą, esantį (duomenys neskelbtini), 47 355 Lt vertės, įpareigojant ieškovę išmokėti 15 785 Lt kompensaciją atsakovui A. B. už jai natūra tenkančią 1/3 dalį buto šios sprendimo dalies vykdymą atidėjo 3 metams;
atsakovui A. B. priteisė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovą išmokėti 1 200 Lt kompensaciją ieškovei už atsakovui tenkantį automobilį;
priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei G. B. 192,62 Lt bylinėjimosi išlaidų . priteisė iš atsakovo A. B. 27 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 1 125,10 Lt žyminio mokesčio, o iš ieškovės G. B. 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad šalys negyvena santuokinio gyvenimo pastaruosius dvejus metus, per teismo skirtą keturių mėnesių terminą nesusitaikė. Išrašai iš medicininių dokumentų, specialisto išvada patvirtino, kad bylos nagrinėjimo sustabdymo metu atsakovas ieškovę sumušė, šį faktą pripažino ir pats atsakovas. Atsakovas savo nekaltumo dėl santuokos nutraukimo įrodymų nepateikė, nebuvo lojalus, negerbė ieškovės, nerėmė jos moraliai, žiauriai elgėsi su ieškove. Teismas konstatavo, kad šalys kartu gyventi negali, skirtingas jų požiūris į gyvenimą, dėl ko šeimoje atsirado abipusė nepagarba vienas kitam, nesutarimai, atsakovas pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str.).
Teismas remdamasis VTAT išvada, nepilnamečių dukrų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, kadangi dėl to tarp šalių ginčo nebuvo, dukros labiau prisirišusios prie motinos, tai labiau atitiko vaikų interesus (CK 3.169 str. 2d.; 3.59 str.; LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 5 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra darbingi, turi darbą, todėl pagal CK 3.192 str. 3 d. privalo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams abu proporcingai savo turtinei padėčiai. Ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo turtu netenkintinas, kadangi remiantis Aukščiausiojo teismo praktika, prioritetas vaikų išlaikymo priteisimo bylose turi būti teikiamas periodiniam išlaikymui. Išlaikymo priteisimas turtu neužtikrins nepilnamečių vaikų sveikatos, vystymosi, auklėjimo poreikių, kadangi ieškovės gaunamos pajamos yra per mažos vienai išlaikyti dvi nepilnametes dukras, turto nebūtų galima parduoti ir gautas lėšas panaudoti nepilnamečių dukrų išlaikymui, kadangi pardavus dalį buto iškiltų gyvenamojo ploto ir gyvenamosios vietos problema. Išlaikymas po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai dukterų iki pilnametystės yra pakankamas dukrų vystymuisi, auklėjimui, sveikatos poreikiams užtikrinti, be to atsakovas sutinka su tokio dydžio išlaikymo teikimu. Teismas priteisė išlaikymą vaikams nuo ieškinio padavimo dienos, nuo 2006-08-03.
Teismas nustatė, kad santuokos metu buvo įgytas dviejų kambarių 32,06 m² bendro ploto butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) 47 355 Lt vertės (b.l. 36) ir automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2 400 Lt vertės (b.l. 16).
Teismas nurodė, kad turto padalijimo būdas parenkamas atsižvelgiant, kad būtų tinkamai apsaugoti vaikų teisės ir interesai (CPK 376 str. 2 d.) (2005-11-16 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-529/2005), atsižvelgiama į tai, kuriam iš sutuoktinių šis turtas yra reikalingesnis (2005-10-10 LAT nutartis c.b. Nr. 3K-3-461/2005), remiantis CK 3.123 str. 1 d. galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas atsižvelgė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nepilnametės mergaitės yra paauglės, įvertino atsakovo nuomonę, kad gyvenimas kartu su atsakove kenktų vaikų interesams, kad jis gali išsinuomoti butą, vadovaudamasis sąžiningumo principu, ieškovei priteisė 2/3 dalis buto, o atsakovui 1/3 dalis buto, natūra priteisė butą ieškovei ir įpareigojo ją išmokėti kompensaciją atsakovui už jai natūra tenkančią 1/3 dalį atsakovo buto vertės. Automobilis padalintas pagal šalių susitarimą, kadangi dėl to ginčo nekilo.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. B. nesutiko su teismo sprendimu dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo, prašė teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti tokia tvarka: išlaikymą nepilnametėms dukroms priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2007-07-18 iki dukrų pilnametystės; butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise bendraturčio teisėmis, įpareigojant atsakovą A. B. gyventi atskirai ir nustatyti uzufruktą į atsakovui A. B. priklausančią ½ dalį buto, iki dukrų pilnametystės, paliekant teisę šioje dalyje gyventi ir ja naudotis G. B. ir nepilnametėms dukroms G.B. ir M. B..
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė šiuos nesutikimo motyvus:
1) teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. nuo 2006-08-03. Šalys ir santuokos nutraukimo proceso metu gyveno viename bute, už jį mokėjo lygiomis dalimis mokesčius, abu tėvai tinkamai atliko pareigas vaikų atžvilgiu suteikdami vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, tiek lygiomis dalimis apmokėdami papildomą ugdymą pirkdami vaistus, maistą ir drabužius, o taip pat duodami dukroms kišenpinigius. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės G. B. paaiškinimai duoti Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir 2007-07-04 teismo posėdžio metu, jog sutuoktinis atsakovas A. B. apmoka ½ dalį už butą, duoda pinigų mergaičių drabužiams ir pan. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, 2007-06-27, Nr. 19-6-265 (b.l. 97); Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos Apklausos protokolai (b.l. 100-101). Nepilnamečių dukterų parodymai (b.l. 100, 101). Tuo atveju, kai abu tėvai lygiomis dalimis rūpinasi vaikais, prisideda prie vaikų išlaikymo, santuokos nutraukimo proceso metu, išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Išlaikymo priteisimas nuo 2006-08-03 prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams. Atsakovo įsiskolinimas už visą santuokos nutraukimo proceso laikotarpį (nuo 2006-08-03 iki 2007-07-18), kas sudaro 5 500 Lt;
2) teismo sprendimas dalyje padalinant santuokoje įgytą turtą pažeidžia atsakovo A. B. interesus. Atsakovas A. B. suprasdamas tai, jog santuoka su ieškove G. B. tikrai iširo ir gyventi viename bute nėra galimybės, tačiau siekdamas užtikrinti dukroms gyvenamą vietą sutiko negyventi bendrame bute iki dukrų pilnametystės ir teikti dukroms išlaikymą, įsipareigojo tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigas nepilnamečių dukrų atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3. 117 str.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog sutuoktinių įgytas santuokos metu butas privatizuotas atsakovo pastangomis: vieną kambarį atsakovas A. B. buvo gavęs iš darbovietės „Inkaras“, vėliau sutuoktiniai pasiskolino pinigų ir nusipirko antrąjį kambarį, o apjungę abu kambarius sukūrė dviejų kambarių butą. Kad grąžintų skolą atsakovas A. B. buvo priverstas išvykti uždarbiauti į užsienį - Maskvą (b.l. 105, 106), iš atsakovo uždirbtų pinigų buvo grąžinta skola. Į butą atsakovas A. B. įdėjo daugiau pastangų ir iš esmės lėšų;
3) nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dėl to, kad su ieškove lieka gyventi dvi paauglės dukros ir tai geriausiai užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas, tinkamai vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais turėjo santuokoje įgytą butą padalinti įstatymų nustatyta tvarka po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117 str.), ir vadovaujantis CK 3.71 str. bei 3.86 str., siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nustatyti uzufruktą į atsakovui A. B. priklausančią turto dalį iki vaikų pilnametystės bei įpareigoti atsakovą A. B. gyventi atskirai. Teismas be teisėto pagrindo iš esmės pablogino atsakovo A. B. materialinę padėtį, kadangi atsakovui bus labai sunku apsirūpinti gyvenamuoju plotu - teikdamas periodinį išlaikymą dukroms, viso 500 Lt kas mėnesį, ir nuomodamasis gyvenamąjį plotą, atsakovas neturės galimybės susitaupyti ar pasiimti paskolą nekilnojamajam turtui įsigyti. Neatsižvelgta tai, jog pati ieškovė G. B. yra teismo posėdžio metu pareiškusi, kad neturi iš ko išmokėti atsakovui kompensacijos už butą (b.l. 106), o jos gaunamas atlyginimas 750 Lt į mėnesį neleis ieškovei sutaupyti kompensacijos sumą ir ją išmokėti;
4) teismo priteista 15 785 Lt kompensacijos suma dėl infliacijos po trejų metų bus labai nuvertėjusi ir atsakovas patirs dar didesnius finansinius nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė G. B. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) iš apelianto pinigų šeimos reikmėms tenkinti buvo išsireikalaujama tik per nuolatinius nesutarimus, nereguliariai ir nepakankamai, iš esmės tiek, kiek reikia atsakovo poreikiams (mokesčius už butą mokėjo, maistą visai šeimai pirko ieškovė). Ieškovei baigus gydymą ligoninėje dėl sužalojimų, patirtų po atsakovo smurto, atsakovo elgesys pasikeitė - fizinio smurto nebebuvo, geruoju iš dalies prisidėjo prie vaikų išlaikymo, išlaidų buto mokesčiams ir maistui. Tą aplinkybę ir patvirtino abi dukros, apklausiamos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojo. Byla užvesta 2006 m. rugpjūčio mėnesį, o atsakovas pakankamai pinigų vaikų išlaikymui pradėjo duoti po metų laiko. Be to, per rugpjūčio - rugsėjo mėnesius atsakovas vaikų poreikiams pinigų iš viso neskyrė, net neatsižvelgdamas į dukros Monikos ligą;
2) buto įgijimo aplinkybės jo padalijimui neturi reikšmės, kadangi abu sutuoktiniai prisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, tame tarpe buto įgijimo, taip, kaip galėjo - atsakovas rūpinosi buto privatizavimu, pinigų uždirbimu, o ieškovė vaikais;
3) ieškovei priteistos 2/3 dalys buto vadovaujantis CK 3.123 str. 1 d., nesiejant nukrypimo nuo lygių dalių principo su vaikų amžiumi;
4) teismas nepablogino, atsakovo turtinės padėties, kadangi tiek atsakovo, tiek ieškovės turtinė padėtis buvo ir yra kukli, teismas negali jos pabloginti. Aplinkybės, kad atsakovas neišgalės gauti kredito butui įgyti, o ieškovė neišgalės sumokėti jam kompensacijos, nėra teismo sprendimo pakeitimo priežastis. Atsikertant į argumentą apie kompensacijos nuvertėjimą dėl infliacijos, dėl ko neįmanoma nupirkti net kambario bendrabutyje, pažymėtina, kad atsakovas neginčijo buto vertės, o nekilnojamojo turto rinkoje prognozuojamas kainų stabilizavimasis ir netgi mažėjimas;
5) uzufrukto nustatymas prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams;
6) apeliaciniame skunde nėra nurodyta teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, numatytų CPK 329-330 straipsniuose, todėl teismo sprendimas neturi būti panaikintas skundžiamose dalyse.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą, neteisingai nustatė, jog išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo dienos.
Bylos medžiaga patvirtina, kad šalys negyveno santuokinio gyvenimo, tačiau kartu tvarkė bendrą ūkį, atsakovas teikė tam tikrą išlaikymo dalį vaikams tiek tiesiogiai, tiek prisidėdamas prie bendro šeimos ūkio. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, teismo sprendime dėl nurodytų aplinkybių nepasisakė ir nenurodė jokių motyvų, kodėl nutarė priteisti išlaikymą vaikams nuo 2006-08-03, tuo pažeidė CPK 270 str.4d. reikalavimus.
CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, padarė išvadą, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovas neteikė išlaikymą vaikams nuo 2006-08-03. Viena iš reikšmingų faktinių aplinkybių sprendžiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė G. B. patvirtino Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir 2007-07-04 teismo posėdžio metu, jog sutuoktinis - atsakovas A. B. apmoka ½ dalį mokesčių už butą, duoda pinigų mergaičių drabužiams ir kitiems poreikiams tenkinti. Be šalių paaiškinimo, šias aplinkybes patvirtina taip pat rašytiniai įrodymai esantys byloje, tame tarpe Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, 2007-06-27, Nr. 19-6-265 (b.l. 97); Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos apklausos protokolai (b.l. 100-101), nepilnamečių dukterų parodymai (b.l. 100, 101). Visi nurodyti įrodymai patvirtina, kad šalys lygiomis dalimis prisideda prie šeimos išlaikymo, tame tarpe vaikų poreikių tenkinimo. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimo praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. D. ir V. M. v. J. B. M.; bylos Nr. 3K-3-1107/2003; kategorijos: 94.3; 94.5; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. D. v. T. E.; bylos Nr. 3K-3-516/2004; kategorijos: 57.1; 94.1, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. K. v. V. T. K., bylos Nr. 3k-3-286/2004; kategorijos: 72.2; 84). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, reikšmingoms faktinėms aplinkybėms patvirtinti taikė tikėtinumo taisyklę ir laikė, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas nevykdė pareigos išlaikyti savo nepilnamečius nuo 2006-08-03. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir priimti naują sprendimą, nustatyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo datą nuo 2007m. liepos 18 d., o ne nuo 2006 rugpjūčio 3d. (CPK 3.200 str.,3.208 str.).
Apeliantas nurodo, kad į ginčo butą atsakovas A. B. įdėjo daugiau pastangų ir iš esmės lėšų, todėl teismo sprendimas dalyje padalinant santuokoje įgytą turtą pažeidžia atsakovo A. B. interesus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006m. balandžio 5d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje P. A., atstovaujamo E. A., ieškinį atsakovams E. A., akcinei bendrovei bankas „Hansabankas“, tretiesiems asmenims Jonavos notarų biuro notarei V. P., Kauno 17-ojo notarų biuro notarei R. I. G.J. v. L.K.J.; bylos Nr. 3K-3-256/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje A. Z. v. R. Z., bylos Nr.3K-3-1213/2002; išaiškinta, kad siekiant padalyti sutuoktinių turtą visų pirma reikia sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams.
Bylos medžiaga įrodyta, kad šioje byloje dalinamas turtas - dviejų kambarių butas ir automobilis VW GOLF 1992m. laidos, yra šalių įgyti santuokos metu, jo bendra vertė 38 954,00 Lt..
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje G.J. v. L.K.J.; bylos Nr. 3K-3-516/2004 išaiškinta, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalis įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Šios prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais pagrindais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis), kuriuos turi įrodyti šalys.
Automobilio vertė nustatyta teismo sprendimu 2 400,00 Lt. (b.l.115), dėl automobilio vertės ir jo padalinimo būdo skundo nėra (CPK320 str.), automobilis šalių susitarimu atiteko atsakovui. Ginčo buto vertė nustatoma remiantis pateiktais byloje rašytiniais įrodymais ir CK 3.119 str. nuostatomis. Šiuos reikalavimus atitinka VĮ Registro Centro Kauno filialo 2007-11-20 pažyma Nr.2125020, kurioje nurodyta, kad nekilnojamo turto, buto (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2007-07-18 dienai yra 36 554,00 Lt. (b.l.149) Kolegija atmeta pateikta byloje rašytinį įrodymą NTA Nidulus 2008-04-03 pažymą Nr. 08-04I-085, kadangi šioje pažymoje buto vertė nustatyta pagal apžiūros dienos būklę (2008-04-01), o ne pagal rinkos kainas galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (1 dalis), turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.
Kaip jau buvo paminėta šalys susitarė, kad automobilis atitenka atsakovui natūra (2.400,00 Lt.)iš atsakovo ieškovei pirmosios instancijos teismas priteisė piniginę kompensaciją 1 200,00 Lt. dydžio (b.l.116).Ginčo butas susideda iš dviejų izoliuotų kambarių (60-1/) 16,53 kv.m. ir (60-2) 11,84 kv.m. ir koridoriaus (60-3 ) 2,75 kv.m. bei WC (60-4) 0,94 kv.m., dalies bendro naudojimo patalpų: (a-46 ) 7,02 kv.m., (a-43) 1,17 kv.m., (a-44 )1,16 kv.m., (a-45) 1,28 kv.m., (a-46) 3,26 kv.m. Tokiu būdu bendras dalintino buto plotas sudaro 45,95 kv.m.(b.l.150), vertė (36 554,00 Lt.). Bute gyvena keturi asmenys (b.l.14) : sutuoktiniai ir du vaikai G. gim. 1991-03-24 ir M. gim. 1992-07-02. Tokiu būdu kiekvienam gyvenančiam bute asmeniui tenka po 11,48 kv.m. bendro gyvenamojo ploto, ir po 7,09 kv.m. gyvenamojo ploto.
Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė gauna minimalias pajamas (b.l.19) apie 650,00 Lt. plius išlaikymą vaikams (2x 250,00 Lt.), viso apie 1200,00 Lt. Atsakovas gauna didesnį atlyginimą apie 1000,00 Lt (b.l.38), tačiau moka išlaikymą dviems vaikams po 250 ,00 Lt. kiekvienam, viso 500,00 Lt. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, šalims pakanka lėšų tik minimaliems poreikiams patenkinti, nei vienas iš sutuoktinių pagal gaunamas pajamas praktiškai negali įsigyti naujo būsto ar realiai išmokėti sutuoktiniui piniginę kompensaciją už paskirta natūra nekilnojamo turto dalį. Tai, taip pat patvirtino apklausta teismo posėdyje ieškovė. Esant tokioms aplinkybėms atmestinas ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad pirmosios instancijos teismas teisingai padalino santuokinį turtą paskirdamas ieškovei turtą natūra ir priteisdamas iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją. Dalindamas santuokinį turtą pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, tačiau to nepadarė, dėl to suklydo priimdamas sprendimą. Apelianto argumentai, kad ieškovė negali išmokėti atsakovui piniginę kompensaciją už santuokinį turtą (15 785,00 Lt.) ir, kad po trejų metų piniginė kompensacija nuvertės, pripažintini pagrįsti. Atsižvelgus į sutuoktinių privačius interesus, jų finansines galimybes, teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 straipsnis), šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis), dalintinas turtas - būtas skirtinas šalims natūra. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad dalinant turtą būtina atsižvelgti į vaikų interesus, šalys augina dvi dukras 17 ir 16 metų amžiaus, šalių santykius, byloje nustatyta, kad sutuoktiniai nesugyvena, atsakovas vartojo fizinį smurtą ginčo metu, sumušė ieškovę, ieškovė sega nervų liga. Taip pat atsižvelgiama į buto išplanavimą. Ginčo butą sudaro du izoliuoti kambariai, bendro naudojimosi patalpomis šalys gali naudotis atskirai, WC yra įrengta patalpoje 60-4, o virtuvės baldai, tarpe kitos paskirties baldų sumontuoti gyvenamajame kambaryje 60-1. Be to, kaip matyti iš buto planelio, to neginčija taip pat ieškovė, WC yra patalpoje a-45 bei virtuvės patalpa yra taip pat patalpoje a-46. Su ieškovė lieka gyventi du vaikai, pirmosios instancijos teismas paskyrė ieškovei didesnę turto dalį 2/3d., o atsakovui 1/3d. buto, kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka. Todėl apelianto motyvai, dėl neteisingai nustatytų dalintino turto dalių atmestini, kadangi nustatant santuokinio turto dalis kiekvienam iš sutuoktinių turi būti paisoma teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis. Šiuo atveju vaikai lieka gyventi su ieškove. Tokiu būdu ieškovei tenka 2/3d. ginčo buto 24 369,33 Lt. vertės, atsakovui tenka 1/3 ginčo buto 12 184,66 Lt. vertės.
Atmestinas apelianto prašymas paskirti naudotis priklausančio atsakovui turto (buto) dalimi uzufrukto teise ieškovei, kadangi toks prašymas esamojoje situacijoje nėra pagrįstas nei šalių nei vaikų interesais. Visu pirma ieškovė su atsakovo pasiūlymu nesutinka. Antra, atsakovas būdamas nekilnojamo turto dalies savininku, pasibaigus jungtinei sutuoktinių nuosavybei (CK 3.100 str.1d.4p.) gali teisinėmis priemonėmis išspręsti jam priklausančio turto valdymo, naudojimo klausimą, įstatyme numatytais būdais (CK 4.37 str., 4.75 str.1d.,4.78 str.), neapsunkindamas ieškovės papildomais rūpesčiais.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tai sudaro pagrindą skundžiamas teismo sprendimo dalis panaikinti (CPK 330 str.), dalyje išlaikymo pritesimo nepilnamečiams vaikams ir santuokinio turto padalinimo būdo, priimti naują sprendimą (CPK 326 str.1d.2p.), atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Patenkinus iš dalies apeliacinį skundą, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme už suteikta ieškovei antrinę teisinę paslaugą. ( pažyma 2008-04-04 Nr. TP-4-(2.10)-150) priteistinos iš atsakovo 120,00 Lt. VMI (CPK88 str.6p.,93 str.4d.,98 str.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. sprendimą panaikinti dalyje:
priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams termino nustatymo, priimti naują sprendimą, nustatyti išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo datą nuo 2007m. liepos 18 d.
padalinto nekilnojamo turto buto (duomenys neskelbtini). vidutinės rinkos vertės 2007-07-18 dienai - 36 554,00 Lt., priimti naują spendimą. Padalinti butą, paskirti ieškovei G. B. 2/3d., 24 369,33 Lt. vertės buto (duomenys neskelbtini) natūra, atsakovui A. B. 1/3d., 12 184,66 Lt. vertės buto (duomenys neskelbtini). natūra.
Kitos sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti iš atsakovo A. B. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 120,00 (vienas šimtas dvidešimt) Lt. bylinėjimosi išlaidų valstybei - VMI (Kauno m. surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, AB Hansa bankas).