- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- e2YT-7716-445/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00802-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Pareiškėjas
- V. P.
- Suinteresuotas asmuo
- G. P., J. P., M. P., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotiems asmenims – G. P., J. P., M. P., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės „Turto bankas“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, o būtent:
kad J. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po tėvo V. A. mirties (duomenys neskelbtini), ir motinos A. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą;
taip pat, kad pareiškėjas V. P. po sutuoktinės J. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo sutuoktinė J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). J. P., faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, yra priėmusi savo tėvų V. A. ir A. A. turtą, kuris yra (duomenys neskelbtini).
A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini)). V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). A. A. ir V. A. susituokė (duomenys neskelbtini) metų iki mirties jie gyveno (duomenys neskelbtini).
Į notarų biurą dėl V. A. ir A. A. turto paveldėjimo per įstatymo nustatytą terminą, t.y. 3 mėnesius, įpėdiniai nesikreipė. Šį faktą patvirtina ir kartu su pareiškimu teikiama notaro pažyma, kurioje nurodyta, kad po V. A. ir A. A. mirties turto paveldėjimo bylos nebuvo pradėtos. Nors nei vienas iš įpėdinių per nustatytą terminą nepriėmė mirusiųjų palikimo, kreipdamiesi į notarų biurą, palikimą J. P. priėmė kitu būdu - faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą .
Savo tėvų palikimą faktiniu valdymu J. P. yra priėmusi, tačiau šio fakto pagrindu VĮ Registrų centras neregistruoja nekilnojamojo turto teisių į viešuosius registrus. Todėl šį juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti teismine tvarka.
A. A. ir V. A. santuokoje susilaukė trijų vaikų: (duomenys neskelbtini). Visi vaikai mirę: J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Kadangi E. A. mirė iki tėvų mirties, jo palikuonys galėtų atstovavimo teise paveldėti savo senelių palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi jų tėvui, tačiau E. A. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. B. A. mirė vėliau, nei jo tėvai. Tėvų palikimo jis nepriėmė nė vienu jo priėmimo būdu, t.y. nesikreipė į notarų biurą, nepriėmė palikimo pagal apyrašą, nepriėmė jo ir faktiniu valdymu.
Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos.Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą.
Dar iki tėvų mirties J. P., kartu su savo pusbroliu B. Š., inicijavo teisminius procesus, siekdami susigrąžinti iki nacionalizacijos jų prosenelių valdytus žemės sklypus. Šiam tikslui pasiekti buvo renkami įvairūs dokumentai, kreiptasi į įvairias institucijas. Sugrąžinus žemę, J. dalyvavo jos matavimuose, saugojo žemės ir miškų sklypus nuo neteisėto trečiųjų asmenų poveikio. 2003 metais motina A. A. J. P. padovanojo dalį savo turto: 174/449 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iki mirties A. A. ir V. A. gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). Nors po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) metais J. P. gyveno atskirai nuo tėvų, visą laisvą nuo darbo ir šeimos laiką ji praleisdavo tėvų sodyboje. Tėvams senstant, juos reikėjo prižiūrėti ir tai, būdama vienintele dukterimi, dažniausiai atlikdavo J.. Jinai pirkdavo tėvams vaistus, maistą, buities daiktus, tvarkydavo namus ir sodybos aplinką. Tėvų turtą J. P. paveldėjo, paimdama jų turtą ir pradėdama jį faktiškai valdyti kaip savo turtą, t. y. priėmė tėvo ir motinos turtą, tokį, kokį jie turėjo mirties dieną visa apimtimi.
Įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą . Palikimą J. P. priėmė po palikėjų mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjų mirties iš karto faktiškai jų turėtu turtu disponavo. Aukščiau aprašyti aktyvūs J. P. veiksmai per įstatymo nustatytus terminus nuo palikimo atsiradimo dienos patvirtina, kad ji priėmė V. A. ir A. A. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Gyvendami santuokoje pareiškėjas su sutuoktine susilaukė 3 vaikų: dukters J. P., sūnaus M. P. ir sūnaus G. P.. Mirusiosios vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai ir gali paveldėti motinos palikimą. Visi vaikai pilnamečiai.Pareiškėjas V. P. yra sutuoktinį pergyvenęs sutuoktinis. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Aš ir mūsų vaikai po J. P. mirties gali paveldėti jos palikimą pagal nurodytą teisinį reglamentavimą. Vaikai G., J. ir M. įtraukti byloje suinteresuotais asmenimis.
Santuokos metu gyveno pareiškėjai ir mirusiajai J. P. priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje įsigijo įvairius baldus, buities reikmenis, elektrinius ir elektroninius prietaisus, kitus šeimos turtu laikytinus daiktus, kiekvienas turėjo piniginių santaupų. Iki sutuoktinės mirties bendrąja jungtine sutuoktinių teise įgytu butu (duomenys neskelbtini) ir šiais daiktais naudojosi abu, o dabar naudojasi pareiškėjas. Laikytina, kad savo sutuoktinės J. P. palikimą priėmė iš karto po jos mirties pradėdamas naudotis visu jai priklausančiu turtu.Su palikėja gyveno santuokoje ir vedė bendrą ūkį nuo (duomenys neskelbtini), todėl visas J. P. užgyventas turtas ir liko pareiškėjui. Vaikai tam neprieštaravo, nereiškė noro kartu su pareiškėju priimti motinos palikimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad mirus sutuoktinei J. P., pareiškėjas priėmė jos palikimą vienu iš jo priėmimo būdų – pradėjo valdyti jai priklausantį turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Notarų biuro pažyma patvirtinama, kad po J. P. mirties nebuvo pradėta turto paveldėjimo byla. Kadangi praleisti terminai palikimui priimti kreipiantis į notarų biurą tiesiogiai, privalu šiuos juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti teismo keliu. Šiuos faktus mums reikia nustatyti paveldėjimo tikslu, įgyvendinant nuosavybės teises į palikėjos A. A. ir V. A. bei J. P. turtą. Pareiškėjas negali kitokia nei teismo tvarka gauti dokumentų, kurie patvirtintų minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatytinas teismine tvarka.
Suinteresuoti asmenys - Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas”, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, o kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Nustatyta, kad pareiškėjo V. P. sutuoktinė J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto Varėnos rajono (duomenys neskelbtini) seniūno kopija, medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). J. P., iki santuokos A., santuoką su pareiškėju V. P. sudarė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyriaus AA Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas V. P. (duomenys neskelbtini) deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Pagal Testamentų registro išrašą, po J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų.
V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AA. Nr. (duomenys neskelbtini).
A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini).
A. A. ir V. A. susituokė (duomenys neskelbtini) tokias aplinkybes patvirtina santuokos liudijimas, išduotas Varėnos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini). Mirus A. A. ir V. A. paveldėjimo bylos nebuvo užvestos ir tokias aplinkybes patvirtina Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės pateikta informacija.
Nustatytos aplinkybės, kad pas notarą pareiškėjas per tris mėnesius nesikreipė, praleido įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą, todėl nebuvo pradėtos paveldėjimo bylos.
Bylos duomenimis, yra likęs šis J. P. nekilnojamasis turtas, t.y. butas ir žemės sklypai bei paveldėta sodyba su statiniais (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas nurodė pakankamai palikimo priėmimą įrodančių aplinkybių, o būtent nuolatos gyvena bute, prižiūri ir tvarko, moka mokesčius. Po A. A. ir V. A. mirties, J. P. tvarkė palikėjų nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę ir mišką, prižiūrėjo ir tvarkė sodybą ir joje esančius pastatus.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Byloje pateikti J. P., M. P., G. P. atsisakymai nuo paveldimos turto dalies. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad jie palikimo po J. P. dalies palikimo nesiekia.
Bylos duomenys patvirtina, kad tiek J. P., tiek A. A. ir V. A. palikimas buvo priimtas per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą. Mirus tėvams, J. P. iš karto pradėjo rūpintis ir valdyti jų likusį turtą. Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas įsitikino, jog iš tikrųjų buvo atlikti faktinį palikimo priėmimą sudarantys veiksmai.
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo – todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, CPK 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą ( CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) mirusio V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mirusios A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.