Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Inos Kirkutienės, teisėjų Henriko Sadausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), sekretoriaujant Alicijai Ščerbaitei, vertėjaujant Gretai Maselskienei, dalyvaujant pareiškėjui Z. S., pareiškėjo atstovei adv. Daivai Vaškelienei, atsakovo atstovui Vasilijui Gerasimovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo G. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities viršininko 1998 10 19 sprendimu Nr. 79-4870 J. G. (mirusio (duomenys neskelbtini)) vardu atkurta nuosavybės teisė į 6,74 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) km., Paluknio sen., Trakų rajone, grąžinant natūra (b.l.42). Sprendimas išduotas paveldėtojai, trečiojo suinteresuoto asmens G. D. motinai J. G., kuri 1999 05 12 dovanojimo sutartimi padovanojo šį sklypą dukrai G. D. (b.l. 37).

Paaiškina, kad naujoji žemės sklypo savininkė vėliau ėmė varžyti ir kitaip trukdyti vesti ūkį teritorijoje, esančioje aplink pastatus. Todėl pareiškėjas kreipėsi į Trakų rajono žemėtvarkos skyrių. Po trijų mėnesių, 2007 01 09, pareiškėjui buvo įteiktas atsakymas, kuriuo paaiškinta, kokiu būdu buvo atkurta nuosavybės teisė kitam asmeniui, nurodyta, kad taip atsitiko dėl žemėtvarkininkų klaidos. Paaiškina, kad kreipiasi į teismą tam, jog būtų atitaisyta klaida, kad būtų galimybė suformuoti du sklypus. Pareiškėjo netenkina nei servituto nustatymas, nei pasiūlymas pirkti žemę rinkos kaina.

Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas ir jo atstovė skundą palaikė. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos tuo, kad prieš atkuriant nuosavybės teises jis nebuvo informuotas, kad jam būtina paduoti prašymą dėl sklypo suformavimo ir išpirkimo iš valstybės.

Pareiškėjas Z. S. iš J. G. 1998 06 08 nusipirko gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, toje pačioje vietovėje, kurioje vėliau buvo atkurtos nuosavybės teisės J. G..

Vadovaujantis tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 07 17 nutarimu Nr. 987 patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 2 punktu, asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamą žemės sklypą rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai turėjo pateikti prašymą ir atitinkamus dokumentus. Vėliau ta pati nuostata buvo ir LRV 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 patvirtintoje tvarkoje.

Pareiškėjas, įsigijęs gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus 1998 06 08 notarine sutartimi, nepateikė prašymo dėl žemės sklypo prie pastatų suformavimo.

Remiantis VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto inžinierės parengto grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo 1998 08 28 aktu ir kitais nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais, galima spręsti, kad ženklinant žemės sklypo ribas vietoje, savininkai neinformavo inžinierės apie tai, kad pastatai priklauso kitiems asmenims.

Mano, kad byla turėtų būti nutraukta vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 ir 6 punktais, kadangi pareiškėjas praleido sprendimo apskundimo terminą, termino praleidimo priežasčių nenurodo ir neprašo atnaujinti. Mano, kad byla negali būti nagrinėjama administraciniame teisme, kadangi iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypą paveldėjo J. G., kuri vėliau dovanojimo sutartimi perleido sklypą G. D.. Teigia, kad teismo sprendimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Paaiškina, kad pareiškėjas turėjo kreiptis ne tik dėl VAVA sprendimo panaikinimo, bet ir į bendros kompetencijos teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančiais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu VAVA atstovas palaikė atsiliepimo argumentus.

Paaiškina, kad iš kartu su skundu pateikto 2007 02 05 VĮ Registrų centras išduoto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pareiškėjas nuo 1998 07 07 nuosavybės teise valdo visą eilę statinių, esančių Trakų r. sav. Malavio k. Duomenų apie tai, kad pastatų pirkimo-pardavimo metu šalys būtų susitarusios parduoti ir žemės sklypą ar jo dalį, nėra. Tai suprantama, nes tuo metu neegzistavo toks pirkimo objektas. Dėl to mano, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis manė, kad pirkdamas statinius įsigyja ir žemę, yra nepagrįstas. Pareiškėjas ginčydamas sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turi nuginčyti nuosavybės teisės atkūrimo pagrįstumą. Remiasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Įstatymas) nuostatomis ir paaiškina, kad šiuo konkrečiu atveju nuosavybės teisė buvo atkurta natūra. Tokio sprendimo ginčijimo tvarką reglamentuoja Įstatymo 19 str., kuris numato, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Todėl mano, kad tokį sprendimą gali ginčyti tik asmuo pretenduojantis į nuosavybės teisių atkūrimą minėto įstatymo pagrindu. Pareiškėjas nėra toks subjektas, apie kurį pasisakoma įstatyme, todėl mano, kad pareiškėjas neturi teisės ginčyti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 10 19 sprendimą. Mano, kad skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad skundas netenkintinas.

Dėl skundo padavimo termino. Pareiškėjas teigia, kad apie skundžiamą sprendimą jis sužinojo tik iš 2007 01 05 VAVA Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus rašto Nr. LS-4-(1.9) (b.l. 5-6). Kadangi kitų duomenų byloje nėra, tai laikytina, kad skundas paduotas laikantis ABTĮ 33 str. nustatytų terminų.

Pareiškėjas ginčija VAVA sprendimą, priimtą atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tokių sprendimų priėmimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (Atkūrimo įstatymas), Žemės reformos įstatymas ir Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtinta Tvarka.

Pareiškėjas nenurodo, kokias šių teisės aktų nuostatas pažeidė nuosavybės teises atkurianti institucija. Nurodomas tik vienintelis faktas – tai, kad parengiant natūra grąžinamos žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymų aktą (1998 08 28) dalyvavo pretendentai, kurie žinojo, kad namas su kitais pastatais parduotas, tačiau to nenurodė ženklinimą atliekančiam darbuotojui. Taip pat nurodo, kad nuosavybės teisių atkūrimu užsiimančios institucijos neinformavo pareiškėjo, kad jam reikia kreiptis dėl sklypo suformavimo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju nuosavybės teisė buvo atkuriama natūra. Atkūrimo įstatymo nuostatos teikia pirmenybę šiam nuosavybės teisių atkūrimo būdui. Įstatyme išvardyjami atvejai, kai toks nuosavybės teisių atkūrimas negalimas. Šiuo atveju ginčas yra dėl kaimo vietovėje esančios žemės. Pagal Atkūrimo įstatymo 4 str. nuostatas (galiojusias sprendimo priėmimo metu, bet išlikusias ir vėliau) žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio Įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ar kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 str. nustatyta, kokia žemė laikoma valstybės išperkama. Šiuo atveju, esant tam tikroms sąlygoms, tiktų Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. esanti nuostata, kad valstybės išperkamai žemei kaimo vietovėje priskiriama žemė, kuri užimta namų valdų (sodybų) sklypų. Tačiau, pareiškėjas 1998 06 08 nusipirkęs sodybą vienkiemyje (b.l. 10), 1998 07 07 įregistravęs nuosavybės teisę į pastatus (b.l. 9), nepasidomėjo, ar šiai sodybai yra suformuotas sklypas, pats dėl sklypo suformavimo į žemėtvarkos skyrių nesikreipė. Iš bylos duomenų matyti, kad sklypas sodybai nesuformuotas iki šiol. (b.l. 7-9a, 37-38). Todėl nuosavybės teisių atkūrimui natūra pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas nebuvo jokių kliūčių. Netgi sudarant 1998 08 28 žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktą nebūtų jokių formalių kliūčių įtraukti ir sklypą, kuriame yra pareiškėjo pastatai, nes pastatams sklypas nebuvo suformuotas, netgi nebuvo paduotas prašymas jo formavimui. Taigi 1998 10 19 sprendimas, kuriuo atkurta nuosavybės teisė J. G. ir kurį panaikinti prašo pareiškėjas, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl jį naikinti įstatyminio pagrindo nėra. Tokia situacija susidarė dėl paties pareiškėjo neatidumo ir nerūpestingumo. Iš 1998 06 08 pastatų pirkimo-pardavimo sutarties aiškiai matyti, kad J. G. parduoda Z. S. tik pastatus. Pareiškėjas teigia žinojęs, kad žemė yra valstybės, todėl manė, kad gali ja naudotis netvarkydamas formalumų. Tačiau žemės naudojimas turėjo būti tinkamai įformintas ir tuo pasirūpinti privalėjo pats pareiškėjas. Pareiškėjas tik 2006 metais pradėjo domėtis sklypo formavimu, t.y. praėjus 8 metams po nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad kažkas turėjo jį informuoti dar 1998 metais, kad jis privalo kreiptis dėl sklypo suformavimo. Nei Atkūrimo įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato apskrities viršininko administracijai pareigos informuoti piliečius tokiais klausimais. Pareiškėjas savo teises šiuo konkrečiu atveju gali ginti tik bendros kompetencijos teismuose gindamas savo nuosavybės teisę.

Dėl nurodytų aplinkybių tenkinti skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85- 87 str., 88 str. 1 p.,127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo Z. S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.