Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. lapkričio 11 d., apie 9.15 val., patikrinimo metu nustatyta, kad G. P., būdama firmos (duomenys neskelbtini) direktorė, vykdydama darbdavio funkcijas, įmonei priklausančioje gėlių parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), leido dirbti A. K. valytoja. Patikrinimo metu, A. K. valė pagalbinėse patalpose esančio koridoriaus grindis. Firmos (duomenys neskelbtini)direktorė G. P., vykdydama darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojai A. K. prieš jos darbo pradžią įmonėje, būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbuotoja rašytinę darbo sutartį, įteikus jai antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojos valstybinio socialinio draudimo pradžią. Šiais veiksmais G. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1, 2 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ 17.1 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. 1. 1), nelegalaus darbo tyrimo aktas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu gėlių parduotuvėje buvo rastos dirbančios keturios darbuotojos. Sutikrinus patikrinimo metu rastų darbuotojų anketinius duomenis su VSDFV informacine sistema buvo nustatyta, kad įmonė apie darbuotojos A. K. valstybinio draudimo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui nėra pranešusi ir darbuotoja neįtraukta į įmonės darbuotojų sąrašą. A. K. patikinimo metu nepateikė verslo liudijimo ar kitos registruotus veiklos pažymos (b. l. 2, 3), integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad A. K. nėra įtraukta į VSDFV duomenų bazę kaip įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotoja (b. l. 4), A. K. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu, t.y. 2015-11-11 ji valė įmonės – gėlių salono, pagalbinių patalpų koridoriaus grindis. Įrankius – šluotą, kibirą, valymo priemones davė direktorė. Buvo sutarta, kad bus mokamas minimalus atlyginimas, į darbą atvyko pasibandyti dirbti. Darbo sutartis nėra pasirašyta (b. l. 5), G. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu, t.y. 2015-11-11 firmos patalpose valytojos pareigose bandė dirbti A. K., kuri valė patalpas. Į darbą atėjo apie 8 val., ir turėjo dirbti 3 valandas. Darbo sutartis nebuvo pasirašyta, jeigu darbas tiks, ketino įdarbinti nepilnu etatu (b. l. 6), valstybinės įmonės Registrų centras išrašas, iš kurio matyti, kad G. P. firmos (duomenys neskelbtini) vadovė yra G. P. (b. l .8, 9).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Taip pat dėl bandomojo laikotarpio LVAT yra konstatavęs, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 straipsnyje yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu - ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Šį taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Tokiu būdu darbuotojo išbandymas bet kurios darbo sutarties šalies iniciatyva negali būti sulygstamas jokiu kitu būdu, išskyrus darbo sutarties sudarymą. Įtvirtinant šią nuostatą DK buvo siekiama, kad visi asmenys įstatymų nustatyta tvarka galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto (N575-547/2012).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas pripažįsta, jog yra pagrindas daryti išvadą, kad A. K. dirbo darbą, tai yra realiai atliko valytojos funkcijas, kai su ja nebuvo pasirašyta darbo sutartis, taip pat nepranešta VSDFV. Tokiu būdu G. P., nesudariusi darbo sutarties su A. K., pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d., ir 99 str. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., todėl yra baustina.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, kad G. P. pripažino padariusi pažeidimą, administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, nelegalus darbas truko trumpą laiką, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teismas mano, kad paskyrus minimalią ATPK 41³ str. 1 d. numatytą nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 41³ str. 1 d., 286-288 str., teismas

nutarė:

G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. ir skirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.