- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-28
- Bylos Nr.
- I-5742-208/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05371-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- I. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui I. M. (I. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu bei jo papildymu (b. l. 10, 67–69) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 EUR (34 528 Lt) neturtinės žalos.
Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą kildina dėl gydymo neskyrimo ir netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2014-12-02. Nurodė, kad yra ligonis, sergantis sunkios formos lėtinėmis ligomis. Lukiškių TI-K neskyrė jam pagal jo prašymus būtino pastovaus gydymo, vaistų, kas sukėlė sveikatos sutrikimus – prarado jėgas, patyrė pastovų silpnumą, skausmus sąnariuose, traumuotose vietose, išbėrė kūną, prasidėjo kraujavimai iš randų. Jam, kaip ligoniui, nebuvo skirtas būtinas maitinimas. Kamerose būdavo šalta, drėgna, yra pelėsių, sienose yra asbesto, neturėjo galimybės šiltu vandeniu išsiskalbti rūbų, nueiti papildomai į dušą. Kameros perpildytos, jose sanitarinis mazgas neatitvertas, langų uždaryti ar atidaryti neįmanoma, visi atmosferos krituliai patenka į kamerą. Dėl paminėtų priežasčių nurodo patyręs kankinimus, pažeminimus, dvasinius sukrėtimus, sveikatos sutrikimus, todėl siekia neturtinės žalos priteisimo.
Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–18, 86–91).
Lukiškių TI-K nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-12-02. 2014-12-09 buvo paimti tyrimai, 2014-12-12 buvo gauti tyrimų atsakymai, pagal kuriuos buvo nuspręsta pareiškėją siųsti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), iš kurios jis grįžo 2014-12-15. Tą pačią dieną gydytoja rekomendavo jam gydymui vaistus ir išrašė pažymą vaistams, kurie pareiškėjui buvo išduoti 2014-12-16, tai pareiškėjas patvirtino savo parašu. 2014-12-18 pareiškėjas kreipėsi į Sveikatos priežiūros skyrių dėl gydytojų apžiūros, specialios mitybos paskyrimo, buvo išsiaiškinta, kad jis yra neįgalus, todėl jam buvo skirtas dirbančiųjų vyrų maitinimas. Asmens sveikatos istorijoje padarytos atžymos patvirtina, kad pareiškėjas pastoviai gaudavo vaistus į rankas, kurie buvo paskirti gydymui. 2014-12-17 dėl kairės blauzdos muštinės žaizdos buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros darbuotojų, 2014-12-27 išvyko į LAVL, kur buvo apžiūrėtas gydytojų ir konsultuotas dėl sveikatos būklės. Jis ir toliau buvo apžiūrimas sveikatos priežiūros darbuotojų, jam būdavo skiriami ir išduodami gydymui skirti vaistai. 2015-01-09 jis kategoriškai atsisakė paimti vaistus. 2015-02-07 atsisakė paskirto gydymo, grąžino vaistus, tačiau vėliau nusprendė tęsti paskirtą gydymą, paprašė grąžinti vaistus, kurie jam buvo išduoti į rankas. Dėl drabužių skalbimo nurodė, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią paslaugą, tačiau tai suimtųjų ir nuteistųjų teisė, o ne pareiga, tačiau neturint lėšų, sudaryta galimybė prašymu kreiptis dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Dėl išvedimo į dušą tvarkos nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 68 p. teigiama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu vandeniu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ši galimybė Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaryta – vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos yra nepagrįsti, Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojai veikė tinkamai, teisėtai, pareiškėjas visada buvo apžiūrėtas Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojų, reaguota į jo prašymus, paskirtas specialus maitinimas, pastoviai buvo skiriami ir išduodami į rankas vaistai, daromi tyrimai, buvo siunčiamas į LAVL, tačiau buvo atvejų, kai pareiškėjas savo valia atsisakydavo vaistų. Kartu Lukiškių TI-K nurodė, kokiose kamerose, kokio dydžio ir kiek asmenų buvo laikoma nuo 2014-12-02 iki 2015-05-05 (kai jis išvyko į Alytaus pataisos namus), išskirtas laikinas jo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su įmone, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameros įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio nuostatas. Vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, sanitarinio mazgo įrengimas taip pat atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs Lukiškių TI-K.
Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikomas nuo 2014-12-02 iki 2015-05-05, išskyrus laikiną jo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpį (b. l. 16–18, 86–91).
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pažymėtina, jog valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-04-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).
Iki 2010-04-11 galiojo Lietuvos higienos norma (HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“), pagal kurią tardymo izoliatoriaus kamerose turėjo būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. m ploto vienam kalinamajam. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.
HN 76:2010 13 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti užtikrinta sveikatos priežiūra; 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema <...>; 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; 64 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius; 67 p. nustatyta, kad lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; 68 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. nustatyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara <...>.
Nustatyta, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-12-02 (b. l. 16–18, 86–91). Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos įrašai patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2014-12-09 jam buvo atlikti sveikatos tyrimai, kurių atsakymai gauti 2014-12-12 ir jis buvo pervežtas į LAVL gydymui (b. l. 20, 44). Pareiškėjui 2014-12-15 grįžus iš LAVL, gydytoja rekomendavo jam gydymui vaistus ir išrašė pažymą vaistams, kurie pareiškėjui buvo išduoti 2014-12-16, tai pareiškėjas patvirtino savo parašu (b. l. 21). Gydytojų atžymos ir pareiškėjo parašai patvirtina, kad pastoviai jam buvo išduodami vaistai į rankas (b. l. 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 37, 57). 2014-12-27 buvo siųstas į LAVL gydytojų konsultacijoms (b. l. 25, 26, 52). Pagal jo 2015-01-08 prašymą (b. l. 31), tą pačią dieną buvo iškviestas pas gydytoją, tačiau pats nuo apžiūros atsisakė, vaistus paimti atsisakė, vaistus priimti atsisakė ir kitomis dienomis (b. l. 32, 34, 36, 41), tačiau po kurio laiko vaistus priiminėti vėl pradėjo (b. l. 41, 42). Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad į pareiškėjo prašymus gydytojo konsultacijoms buvo reaguota tinkamai, jis nuolat buvo apžiūrimas gydytojų, jam pastoviai buvo skiriami ir išduodami vaistai, tačiau pats pareiškėjas ne kartą juos paimti atsisakė, yra atsisakęs ir nuo gydytojo apžiūros. Pabrėžtina, kad gydantis gydytojas skiria gydymą atsižvelgdamas į paciento esamą sveikatos būklę, o ne į paciento pageidavimus. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad Lukiškių TI-K neskyrė jam pagal jo prašymus būtino pastovaus gydymo, vaistų, kas sukėlė sveikatos sutrikimus, laikomi neįrodytais, HN 76:2010 13 p. pažeidimai nenustatyti. Remiantis tuo, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sveikatos paslaugų teikimo Lukiškių TI-K yra nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog jam, kaip ligoniui, nebuvo skirtas būtinas maitinimas pažymėtina, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje 2014-12-18 gydytojos įrašas patvirtina priešingai – nustačius, kad pareiškėjas yra neįgalus, jam buvo skirtas dirbančiųjų vyrų maitinimas (b. l. 22, 49).
Iš Lukiškių TI-K atsiliepimuose pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 16–18, 86–91), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (t. y. laikotarpį nuo 2014-12-02 iki 2015-05-05) bei išskaičiavus dienas, kuriomis pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, – iš viso 144 dienas, visas 144 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra nepagrįstos.
Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K nagrinėjamu laikotarpiu buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios nuolat atliko buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2013-12-30 sutartis Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 99–101), 2015-01-02 sutartis Nr. 575/18-2 (b. l. 103–105).
Dėl pareiškėjo teiginio apie ventiliacijos Lukiškių TI-K kamerose nebuvimą pažymėtina, kad Lukiškių TI-K yra nurodęs, kad kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, abejoti jų paaiškinimais nėra pagrindo, tai atitinka HN 76:2010 24 p. reikalavimus.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo pažymėtina, kad Lukiškių TI-K patvirtino, kad kamerose sanitariniai mazgai kamerose atitverti 1,5 m aukščio sienele, abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 21 p. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. reikalavimus.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog jis neturėjo galimybės šiltu vandeniu išsiskalbti rūbų pabrėžtina, kad HN 76:2010 21 p. įtvirtina, kad kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taigi, karšto vandens įrengimas kamerose nėra reglamentuotas. Be to, Lukiškių TI-K patvirtino, kad vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai, o viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už šią paslaugą, tačiau neturint lėšų, sudaryta galimybė prašymu kreiptis dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Lukiškių TI-K yra laikomasi HN 76:2010 reikalavimų.
Dėl pareiškėjo teiginio, jog neturėjo galimybės nueiti papildomai į dušą pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka HN 76:2010 68 p. reikalavimus.
Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti.
Pažymėtina, kad patikslinto skundo papildyme pareiškėjas taip pat prašė pareikalauti iš Lukiškių TI-K, kad jam niekada daugiau netaikytų kankinimo ir perkeltų jį į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b. l. 67–69), tačiau tokių reikalavimų teismas nevertina, nes jie formuluojami į ateitį. Pareiškėjui išaiškintina, kad kilus konkrečiam ginčui ar žalai pareiškėjas bet kuriuo metu gali iš naujo kreiptis į teismą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, pareiškėjas neįrodė, kad Lukiškių TI-K atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai jį gydė ar laikė netinkamomis sąlygomis, todėl tenkinti jo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjo I. M. (I. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.