Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2567-1034/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
e1-2567-1034/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24907-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2567-1034/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24907-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMOBAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Renaldos Kučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 6 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme;

3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio bauda;

4. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), 187 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (3 epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 20 parų arešto bausme;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 140 straipsnio 2 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,24 promilės girtumas, 2020 m. birželio 24 d., apie 20.17 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), keikė necenzūriniais žodžiais savo motiną V. K., išlaužė kambario duris, sudaužė televizorių, išvertė daiktus, sudegino dokumentus, grasino sudeginti namus kartu su V. K. Tokiu būdu, savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. K. būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,32 promilės girtumas, 2020 m. birželio 27 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu, keikė necenzūriniais žodžiais savo motiną V. K., grasino jai fiziniu susidorojimu, sakydamas, kad ją papjaus, nužudys, padegs namus. Tokiu būdu, savo veiksmais sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 20.00 val., buvo išgėręs alkoholio, todėl nelabai atsimena. Tą dieną supyko ant mamos, kad ji paėmė jo mobilaus ryšio telefoną. Todėl sulaužė mamos kambario duris, sudaužė mamos kambaryje televizorių, išvertė daiktus, ieškodamas telefono, sudegino dokumentus, grasino padegti namus. 2020 m. birželio 27 d. vėl prisigėrė alkoholinių gėrimų ir pradėjo konfliktuoti su motina. Keikėsi necenzūriniais žodžiais ant jos, nes dėl jos buvo sulaikytas. Taip pat, to konflikto metu sakė, kad papjaus motiną, nužudys ją, padegs namus. Taip elgiasi su mama, grasina, kai ji neleidžia gerti alkoholinių gėrimų, pastoviai daro pastabas dėl alkoholio vartojimo. Motinos atsiprašė, su ja susitaikė, Gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo (b. l. 100-101).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad V. K. parodė, kad 2020 m. birželio 24 d. sūnus A. K., būdamas neblaivus, namuose pradėjo triukšmauti, keikti ją necenzūriniais žodžiais, reikalavo, kad duotų jam telefoną. Kadangi ji nedavė telefono, sūnus pasidarė agresyvus, pradėjo viską daužyti namuose. Išlaužė jos kambario duris, užėjęs į kambarį išvertė visus daiktus ir sudaužė televizorių. Kokia yra sugadinto turto vertė ji nežino, kai sužinos kreipsis savarankiškai į komisariatą. Po to paėmė iš spintelės jai priklausančius daiktus ir lauke juos sudegino. Kuomet paklausė ką jis daro, jis atsakė, kad sudegins namą. Ji labai išsigando ir išbėgo pas kaimynę, nes sūnus grasina jau nebe pirmą kartą, kad gali sudeginti namus, kai ji bus juose. Mano, kad sūnaus grasinimai yra labai realūs, nes sūnus ne pirmą kartą grasina, kad su ja susidoros. Bijo naktį likti namuose, dėl to kiekvieną naktį lieka nakvoti pas kaimynus ar kur nors pasislėpusi. Apžiūros metu 2020 m. birželio 24 d. nustatyta, kad įvykio vieta yra namas esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į namą matosi koridorius, kuriame po kairę pusę, po laiptais stovi plačiaekranis sudaužytas televizorius, šalia jo stovi tušti degtinės buteliai. Po kairę pusę yra laiptai su turėklu, kuris yra sulaužytas. Pakilus laiptais į antrąjį namo aukštą, matosi dviejų kambarių durys. Po dešinę pusę yra sulaužytos durys, t. y. sulaužytas durų rėmas, spyna. Užėjus pro duris yra pareiškėjos kambarys, kuriame matosi išmėtyti daiktai. Po kairę pusę stovi sekcija skirta televizoriui statyti. Matosi išplėštas televizoriaus laidas, bei sulaužyta sekcijos galinė sienelė (b. l. 11-19).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Minėtuose namuose gyvena kartu su savo sūnumi – A. K., dukra E. Ž. bei savo anūku V. G. 2020 m. birželio 27 d., apie 15.00 val., namuose buvo kartu su savo sūnumi A. K.. Iš savo kambario išėjo A. K., kuris buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, išėjęs iš savo kambario, ją pastūmė, po ko užėjo į jos kambarį ir kumščiu trenkė į spintą, kad net sudrebėjo. Grasino susidorojimu, sakydamas kad papjaus, nužudys ir padegs namus. Po tokių jo žodžių ji išbėgo į lauką, jis pradėjo vytis. Ji buvo įbauginta. Tokiais savo žodžiais jos sūnus sudarė jai realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti. Sūnus savo kambaryje ant stalo laiko pasidėjęs peilį, jį laiko tam, kad, jeigu ką, jis juo galėtų apsiginti. Ji yra labai įbauginta, nuolat gyvena baimėje, kad vieną dieną jis gali papjauti arba sumušti (b. l. 53-55).

Protokolu-pareiškimu V. K. pranešė, jog 2020 m. birželio 27 d. namuose sūnus A. K. grasino jai susidorojimu (b. l. 20-25).

Tarnybiniame pranešime dėl liudytojos E. Ž. apklausos nurodyta, kad 2020 m. birželio 30 d. telefonu susisiekus su E. Ž., pastaroji paaiškino, kad brolis A. K. turi psichinių sutrikimų ir būtent dėl to elgiasi agresyviai. A. K. būtinas stacionarus gydymas, bet jį gydymo įstaigoje laiko dvi ar tris dienas, o po to paleidžia. Iš brolio galima tikėtis bet ko, t. y. jis gali sukelti pavojingą gyvybei situaciją namuose. Nedetalizavo kaip, bet paminėjo, kad gali atsukti dujas. Ji nenori liudyti baudžiamojoje byloje, nes paties konflikto 2020 m. birželio 27 d. nematė, jos nebuvo namuose. Ji grįžo namo į (duomenys neskelbtini), kai jau buvo atvykusi policija (b. l. 34).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad V. K. nurodė kad sūnus A. K. grasino susidorojimu. Nukentėjusi buvo susijaudinusi, verkė, pareigūnų akivaizdoje A. K. grasino motiną nužudyti (b. l. 26-28).

Įvykio vietos apžiūros protokole nustatyta, kad apžiūros objektas yra kambarys, esantis antrajame namo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), aukšte. Įėjimas į minėto namo teritoriją yra aptvertas tvora. Apžiūros metu, apžiūrimo namo duris yra atidarytos. Užėjus pro jas, patenkame į koridorių. Kairėje pusėje yra mediniai, šviesiai rudos spalvos laiptai. Jais pakilus į antrąjį minėto namo aukštą, dešinėje pusėje yra apžiūrimas kambarys. Minėto kambario duris yra šviesiai rudos spalvos, rakinamos. Kairėje pusėje ant grindų stovi juodos spalvos televizorius, televizorius turi apgadinimų, per vidurį matomas įskilimas. Ant grindų, yra matomos raudonos spalvos dėmės (b. l. 35-41).

Iš alkotesterio kvito matyti, kad A. K. 2020 m. birželio 24 d., 21.38 val., buvo nustatytas 2.24 prom. girtumo laipsnis, o 2020 m. birželio 27 d., 18.01 val., buvo nustatytas 2.32 prom. girtumo laipsnis (b. l. 67, 103).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 24 d., apie 20.00 val., buvo išgėręs alkoholio, tą dieną supyko ant mamos, jog ji paėmė jo mobilaus ryšio telefoną, todėl sulaužė mamos kambario duris, sudaužė mamos kambaryje televizorių, išvertė daiktus ieškodamas telefono, sudegino dokumentus, grasino padegti namus. 2020 m. birželio 27 d. vėl prisigėrė alkoholinių gėrimų ir pradėjo konfliktuoti su motina. Keikėsi necenzūriniais žodžiais ant jos, nes dėl jos buvo sulaikytas. Taip pat, to konflikto metu sakė, kad papjaus motiną, nužudys ją, padegs namus. Taip elgiasi su mama, grasina, kai ji neleidžia gerti alkoholinių gėrimų, pastoviai daro pastabas dėl alkoholio vartojimo. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina nukentėjusiosios V. K. bei liudytojos E. Ž. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesterio rodmenys bei kiti byloje esantys duomenys.

Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo A. K. veikos kvalifikuotinos kaip nusikaltimai, numatyti BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 136). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 138).

Dėl A. K. skirtinos bausmės

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. K. – administracine tvarka baustas (b. l. 107-110), teistas (b. l. 111-115), Lietuvoje nedirbantis (b. l. 105, 106), gydytas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (b. l. 129-130).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje numatyta tvarka nuo 2020 m. birželio 24 d., 21.06 val. iki 2020 m. birželio 26 d., 13.27 val. ir nuo 2020 m. birželio 27 d., 16.20 val. iki 2020 m. birželio 29 d. (b. l. 63-64, 65, 81-82, 140). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką. A. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 79-80).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2020 m. birželio 24 d. veika), ir skirti jam 45 paras arešto.

A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (2020 m. birželio 27 d. veika), ir skirti jam 45 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas visiškai sudedant, ir A. K. skirti 90 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. 60 parų arešto, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 24 d., 21.06 val. iki 2020 m. birželio 26 d., 13.27 val. ir nuo 2020 m. birželio 27 d., 16.20 val. iki 2020 m. birželio 29 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. K. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. K., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Papildomai išaiškinti A. K., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas