Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic Manufacturing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1429-45/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Manufacturing“ ieškinį atsakovui Danijos įmonei Standart Systemer A/S, trečiajam asmeniui H. H. dėl skolos už pateiktas prekes, palūkanų ir nuostolių atlyginimo išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (BUAB) ,,Baltic Manufacturing“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir nurodė, kad pateikė atsakovui prekių (metalo gaminių, detalių), kurias atsakovas priėmė pasirašydamas sąskaitas - faktūras: 2003 m. liepos 4 d. sąskaitą Nr. 31169; 2003 m. rugpjūčio 8 d. sąskaitą Nr. 31181; 2003 m. rugpjūčio 29 d. sąskaitą Nr. 31187. Sąskaitos - faktūros nebuvo nustatyta tvarka apmokėtos, atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 102 300 Danijos kronų (toliau – DKK). 2004 m. rugsėjo 16 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pretenziją, ragindamas susimokėti skolą ir priskaičiuotinas palūkanas, tačiau teigiamo atsakymo nesulaukė.

Ieškovas nurodė, kad atsakovo atsisakymas įvykdyti prievolę (sumokėti skolą) yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas neturėjo teisės vykdyti trečiojo asmens - ieškovo akcininko atstovo H. H. nurodymų, prieštaraujančių ieškovo patvarkymams dėl atsiskaitymų tvarkos.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad CK 6.44 straipsnio 1 dalis nustato, jog prievolė turi būti įvykdyta kreditoriui arba jo atstovui, taip pat kreditoriaus paskirtam asmeniui. Kreditorius pats gali priimti prievolės įvykdymą iš skolininko, turi teisę nurodyti kitą asmenį, kuriam turi būti įvykdyta prievolė. Kooperavimosi pareiga reikalauja apie tai tinkamai informuoti skolininką, kad šiam nekiltų abejonių dėl prievolės vykdymo. UAB „Baltic Manufacturing“ 2003 m. liepos 1d. raštas Danijos įmonei Standard Systemer A/S patvirtina, jog atsakovui buvo raštu pranešta, kad atsiskaitydamas už 2003 metais gautą produkciją pagal pateiktas sąskaitas visus mokėjimus jis pervestų į sąskaitą Nr. 21026874123569. Danijos įmonės Standart Systemer A/S banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog 2003 m. liepos 24 d. iš atsakovo sąskaitos sumokėta 39 200 DKK, 2003 m. rugpjūčio 22 d. sumokėta 34 080 DKK, 2003 m. rugsėjo 12 d. sumokėta 29 020 DKK. Mokėjimo patvirtinimuose nurodyta, jog šios piniginės sumos buvo gautos į UAB ,,Baltic Manufacturing“ sąskaitą. Teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog UAB „Baltic Manufacturing“ 2003 m. apskaitos dokumentuose šie mokėjimai nebuvo patvirtinti, jog egzistavo tarpusavio skolų suderinimo aktai. Priešingai, atsakovas teigia, jog iki bankroto bylos iškėlimo ieškovas nebuvo pareiškęs pretenzijų ar reikalavimų apmokėti nurodytas sumas. Teismo nuomone, kreditorius pripažino, kad prievolė nurodytu būdu buvo įvykdyta. Kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (CK 6.123 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovas 2003 m. visiškai apmokėjo už pateiktą produkciją į ieškovo nurodytą trečiojo asmens sąskaitą, todėl ieškinį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Baltic Manufacturing“ prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovo išrašytose sąskaitose – faktūrose buvo nurodytos visos esminės piniginio atsiskaitymo sandorio įvykdymo sąlygos, tame tarpe ir prievolės atsiskaityti už prekes būdas – pervesti mokėtinas sumas į konkrečią ieškovo sąskaitą, esančią AB ,,Vilniaus bankas“. Apelianto teigimu, tretysis asmuo H. H. neturėjo teisės duoti atsakovui privalomus nurodymus ieškovo vardu dėl prievolės atsiskaityti už gautas prekes įvykdymo būdo pakeitimo, kadangi jis nebuvo ieškovo valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.). Tretysis asmuo buvo tik vienas ieškovo steigėjų ir ieškovo 80 proc. akcijų savininkės Danijos įmonės ,,Baltic Manufacturing“ savininkės B. H. sutuoktinis.

Toliau skunde rašoma, kad vadovaujantis CK 6. 38 straipsnio 3 dalies, 6.39 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsakovas, norėdamas įvykdyti atsiskaitymo su ieškovu prievolę kitu būdu, nei jam buvo nurodyta, privalėjo iš pradžių kreiptis į ieškovą, kaip į kreditorių, ir gauti jo sutikimą, tačiau to nepadarė. Apeliantas nurodo, kad jokių atsakovo lėšų, kurios turėjo būti pervestos ieškovui, iš trečiojo asmens H. H. 2003-2005 m. ieškovas nėra gavęs. Be to, H. H. neturėjo reikalavimo teisės į ieškovą, todėl negalėjo priimti atsakovo atsiskaitymo su ieškovu prievolės, kaip ieškovo kreditorius. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas niekada nebuvo gavęs jokių kompetentingų ieškovo valdymo organų sutikimo dėl prievolės atsiskaityti už gautas prekes būdo pakeitimo. Be to, ieškovo pretenzijų nereiškimas (tylėjimas) dar nereiškia sutikimo su pakeistu prievolės įvykdymo būdu (CK 6.173 str. 1 d.). Apelianto nuomone, šiame ginče negali būti taikoma CK 6.45 straipsnio 1 dalies nuostata, nes skolininkas neįrodė, jog buvo suklaidintas kreditoriaus.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Danijos įmonė Standart Systemer A/S prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime akcentuojama, kad bankrutuojančios įmonės atstovas neturi daugiau teisių nei turėjo pati jo atstovaujama bankrutuojanti įmonė. Iki bankroto bylos iškėlimo tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai turi būti analizuojami jų susiklostymo momentu. Atsakovui sumokėjus į ieškovo įmonės dalyvio nurodytą sąskaitą už ieškovo pateiktas prekes iš esmės pasikeitė ieškovo teisės ir pareigos, t. y. jeigu ieškovo įmonės dalyvis viršijo savo kompetenciją, tai atsakovas negali būti atsakingas už ieškovo dalyvį. Šioje situacijoje ieškovas turi teisę tik tarpusavyje su savo dalyviu H. H. spręsti vienas kito įsiskolinimo klausimus. Atsakovo teigimu, jis neturi teisinio pagrindo du kartus mokėti už tas pačias prekes. Taip pat atsakovas akcentuoja, jog ieškovas nepaneigė faktinių aplinkybių, kad atsakovas atsiskaitymus atliko į tą sąskaitą, kurią nurodė pati sandorio šalis UAB „Baltic Manufacturing“. Pasak atsakovo, apeliantas nepaneigė trečiojo asmens pateiktų įrodymų apie tarpusavio prievolių įskaitymą. Atsakovas pilnai įvykdė savo įsipareigojimus ieškovui, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Atsiliepime pažymima, kad teismo sprendimas yra teisingas, atitinka teisėtų lūkesčių ir sąžiningumo principus, o apeliantas neįrodė sprendimo neteisėtumo.

Į bylą pateiktas trečiojo asmens H. H. pareiškimas dėl apeliacinio skundo (b. l. 177-180).

Byloje gautas ieškovo prašymas pakeisti jį kitu ieškovu – J. V. . Prašymas grindžiamas reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (b. l. 166). Taip pat gautas J. V. prašymas patvirtinti procesinių teisių perėmimą šioje byloje (b. l. 183-186). Prašyme nurodoma, kad pradinis ieškovas BUAB „Baltic Manufacturing“ sudarė su J. V. reikalavimo atsakovo atžvilgiu perleidimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas 2006 m. vasario 14 d. posėdžio protokoline nutartimi CPK 48 straipsnio pagrindu pakeitė pradinį ieškovą BUAB „Baltic Manufacturing“ nauju ieškovu - J. V. (b. l. 193).

Pradinio ieškovo BUAB „Baltic Manufacturing“ paduotas apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Teismo išvados turi atitikti įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jame privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta, kiekvieno pareikšto reikalavimo faktinį ir teisinį įvertinimą (CPK 263 str., 270 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“ 2.1, 2.2, 10 punktai). Įvertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje civilinėje byloje turinį teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismo išvados padarytos reikiamai neišanalizavus pateiktų įrodymų, nepatikrinus ir neįvertinus svarbių aplinkybių, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o dalis nurodytų aplinkybių iš viso nebuvo patvirtintos įrodomąją reikšmę turinčiais faktiniais duomenimis.

Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo, galintis turėti bet kokias civilines teises ir pareigas, t. y. turintis savarankišką teisnumą (CK 2.74 str. 1 d., 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo 2 str. 2 d.). ABĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovės akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. Bendrovės akcininkai nelaikomi bendrovės valdymo organais. Jie tik turi teisę dalyvauti bendrovės valdyme per jos valdymo organus. Pagrindinis dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje yra bendrovės įstatai (ABĮ 4 str. 1 d.). Šioje byloje nustatyta, kad nuo 2003 m. liepos mėn. iki 2003 m. rugsėjo mėn. ieškovas pateikė atsakovui prekių, kurias atsakovas priėmė pasirašydamas sąskaitas – faktūras. Dėl pateiktų prekių kokybės ar kiekio neatitikimo atsakovas pretenzijų nepareiškė, tačiau, ieškovo teigimu, sąskaitų – faktūrų nustatyta tvarka pilnai neapmokėjo. Ieškovas nurodė, kad atsakovo atsisakymas sumokėti skolą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes atsakovas neturėjo teisės vykdyti trečiojo asmens H. H. duodamų nurodymų dėl atsiskaitymo tvarkos ir būdo. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, sudaromus ir veikiančius pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.). Atsakovas ir tretysis asmuo pirmosios instancijos teisme teigė, kad tretysis asmuo H. H. , nurodydamas pervesti pinigus į kitą sąskaitą, nei nurodyta ieškovo pateiktose sąskaitose už prekes, veikė kaip ieškovo įmonės dalyvis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepareikalavęs UAB ,,Baltic Manufacturing“ įstatų, steigimo dokumentų, akcininkų registracijos ir apskaitos dokumentų, negalėjo objektyviai nustatyti, ar tretysis asmuo H. H. buvo ieškovo valdymo organas, dalyvis ar kitoks teisėtas jo atstovas, turintis teisėtus įgalinimus ieškovo sudaromų sandorių dalyviams duoti nurodymus dėl prievolių įvykdymo tvarkos ir būdo. Tik nustačius šias esmines aplinkybes galima svarstyti ir vertinti aiškinimus dėl trečiojo asmens H. H. teisės veikti ieškovo vardu.

Tretysis asmuo H. H. pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis su ieškovu buvo susijęs ir darbo santykiais, todėl turėjo teisę duoti patvarkymus dėl piniginių lėšų pervedimo į jo nurodytą sąskaitą, kad dalį į tą sąskaitą gautų sumų galėtų pasiimti kaip ieškovo jam mokėtiną darbo užmokestį (b. l. 103). Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visiškai netyrė ir dėl jų sprendime nepasisakė.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą, teismo padarytas teisės normų taikymo bei faktų vertinimo klaidas paprastai ištaiso negrąžindamas bylos pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti. Byla gali būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu buvo neatskleista bylos esmė, o remiantis byloje esančiais įrodymais jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, bet ne pakartotinis bylos nagrinėjimas iš esmės, be to, atsižvelgtina ir į tai, kad šiame procese yra ribojamas naujų įrodymų teismui pateikimas (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytų aplinkybių išnagrinėjimas yra susijęs su pirmosios instancijos teisme neištirtų aplinkybių ir įrodymu ištyrimu. Visapusiškam ir objektyviam reikšmingų bylos aplinkybių išaiškinimui būtina rinkti naujus papildomus įrodymus, svarstyti klausimą dėl tikslingumo apklausti buvusį įmonės direktorių I. D. (ypač dėl trečiojo asmens H. H. paaiškinimų, kad jam buvo nustatytas mokėti atitinkamo dydžio darbo užmokestis, kad su UAB „Baltic Manufacturing“ buvo sutarta, jog darbo užmokestį jis galės pasiimti iš pinigų, kuriuos Danijos klientai perves už prekių pristatymus, o likusios pinigų sumos bus pervedamos į ieškovo sąskaitą Lietuvoje, kad trečiojo asmens teikiamas ataskaitas dėl piniginių atsiskaitymų priimdavo direktorius I. D. ir kt.), todėl susidariusi procesinė situacija sudaro pakankamą pagrindą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.