Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-22 · Administracinė byla Nr. I-7576-281/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-22
Bylos Nr.
I-7576-281/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
G. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Adm. byla Nr. I-7576-18/07 Procesinio sprendimo kategorija 15.2.

(S)SprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007-12-22Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, sekretoriaujant Daliai Gliebienei, dalyvaujant vertėjai Violetai Marčiulionienei, pareiškėjai G. J., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Generalinės prokuratūros, atstovei Rasai Bekišienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. J. skundu teismui (b.l. 3-6) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 62000 Lt neturtinei bei 12416 Lt turtinei žalai atlyginti. Viso priteisti 72416 Lt.

Pagrįsdama savo reikalavimus G. J. skunde paaiškino, kad ji (mergautinė pavardė U.) 1943 metų spalio mėnesį vokiečių okupantų kartu su motina ir kitais šeimos nariais buvo išvežta iš Vitebsko miesto, Baltarusijos, į Vokietijos imperiją (Trečiąjį Reichą) priverstiniams darbams. Motina dirbo Darmštadto (Darmstadt) miesto karinėje gamykloje, vėliau kartu su ja perkelta darbams į gretimą kaimą Razdorf (Rossdorf). 1945-03-25 buvo išlaisvintos, Vokietijos Imperijai kapituliavus perduotos į Tarybinę zoną bei kartu su kitais giminaičiais ir motina perkeltos į Zimerfeldo miesto TSSR filtracijos-patikrinimo stovyklą. Į Vitebsko miestą kartu su šeima grįžo 1945-09-27.

Sužinojusi, kad asmenys išvežti priverstiniams darbams, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, pradėjo dokumentų, patvirtinančių išvežimo faktą, paiešką. 2002metais gavo Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities valstybinio archyvo pažymą, patvirtinančią jos ir jos šeimos išvežimą. LR Generalinei prokuratūrai pateikė nustatytos formos prašymą dėl pažymėjimo išdavimo, tačiau pažymėjimo negavo.

2002-04-22 LR Generalinės prokuratūros specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorė atsisakė išduoti pažymėjimą bei rekomendavo kreiptis į teismą dėl trūkstamų duomenų patvirtinimo. Keturis metus susirašinėjusi su LR Generaline prokuratūra, tačiau vis sulaukdavusi neigiamo atsakymo bei nurodymo kreiptis į teismą dėl išlaisvinimo datos iš nacistinės priverstinių darbų stovyklos nustatymui. Į jos paaiškinimus, kad Vokiečių imperija kapituliavo 1945-05-09 ir visi nacistinės Vokietijos vergai buvo išlaisvinti, neatsižvelgta. Atsisakymas išduoti pažymėjimą išreikštas ir 2002-10-24 vyriausiojo prokuroro raštu, nurodant, jog nepakanka dokumentų.

Dėl tokių prokurorų veiksmų pasijuto žeminama, paūmėjo liga, ilgai sirgo.

Pakartotinai pasikreipus į Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities valstybinį archyvą dėl duomenų patikslinimo, 2003-02-18 iš šio archyvo gavo pažymą Nr. Y-25, kurioje aiškiai nurodyta, kad buvo išvežta kartu su motina ir kitais giminaičiais, o namo grįžo 1945-09-27, tačiau LR Generalinis prokuroras 2004-03-12 vėl nepagrįstai atsisakė išduoti pažymėjimą.

Minėtu atsisakymu nurodoma, kad būtina nustatyti išlaisvinimo datą. Iš 2007-04-17 LR Generalinio prokuroro pavaduotojo atsakymo Nr.12.2-906 matyti, kad prokurorai netinkamai vertina 1991-08-12 LR Vyriausybės nutarimą Nr.327.

2007-04-17 atsakyme vėl, kaip ir ankstesniuose atsakymuose, iškraipytas 1991-08-12 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 327 1.1 p., nustatantis, kad šiems asmenims (kurie Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais buvo išvežti priverstiniams darbams, buvo getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose) arba jų įpėdiniams kompensuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų uždarbis arba kitos darbo pajamos už priverstiniuose darbuose, getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką. Šio nutarimo punkto 2 d. nustatyta, kad pareiškėjai dėl kompensacijų kreipiasi į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius, pateikdami Lietuvos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus apie ten išbūtą laiką. Klausimus dėl 20 litų išmokėjimų už kiekvieną vergovėje arba įkalinime buvimo mėnesį sprendžia Valstybinės mokesčių inspekcijos skyriai pagal iki išvežimo - deportacijos į Vokietijos Imperiją gyvenamąją vietą. Jos šeima iki išvežimo momento gyveno Vitebsko mieste, Baltarusijos teritorijoje. Prokurorai neatsižvelgė į tai, kad jos šeima po išlaisvinimo iš nacistinės vergovės buvo vėl įkalinta - iš pradžių amerikiečių perkeltų asmenų stovykloje, vėliau perduoti į Tarybinę Vokietijos okupacijos zoną. Ten ji su motina ir kitais giminaičiais, kaip nurodyta archyviniuose pažymose, buvo Zimerfeldo miesto TSSR filtracijos-patikrinimo stovykloje, o namo grįžo 1945-09-25 su visa šeima.

Asmenims, išvežtiems iš Lietuvos, bet ne iš Baltarusijos, buvimo ir įkalinimo TSSR filtracijos-patikrinimo stovyklose periodas (laikas), kaip ir buvimo priverstiniuose darbuose periodas (laikas) kompensuojamas po 20 litų už kiekvieną vergovėje išbūtą mėnesį. Tuo tarpu LR Generalinės prokuratūros prokurorai savo atsakymuose neteisėtai pažadėjo, kad jai bus kompensuota po 20 litų už kiekvieną vergovėje išbūtą mėnesį, neskaitant įkalinimo TSSR filtracijos-patikrinimo stovyklose laiką. Taigi prokurorai ignoruoja arba specialiai neteisingai traktuoja 1991-08-12 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 327.

LR Vyriausybės 1991-06-12 patvirtintu nutarimu Nr.230, LR Generalinei prokuratūrai pavesta ir rekomenduota išduoti Lietuvos Respublikos gyventojams pažymėjimus apie jų išvežimą priverstiniams darbams, buvimą getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais.

Prokurorai išvežimo faktą galėjo nustatyti pagal Antrojo pasaulinio karo žinynus arba užklausti specializuotą valstybinę įstaigą - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Lietuvos nacizmo aukų asociacijai patvirtino, kad, Darmštadto miestas buvo užimtas amerikiečių kariuomenės 1945-03-25.

LR Konstitucijos 6str. skelbia: „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas. Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“. Savo pažeistą teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją bei žalos atlyginimo reikalauja remdamasi LR Konstitucijos 52, 23 str. ir LR Konstitucijoje įtvirtintais gynimo principais.

Jai padarytą turtinę žalą sudaro: nuo 2002 balandžio mėn. iki 2006 gruodžio mėn. nemokėta pensija, t.y. 7 728 Lt (už 56 mėnesius po 138 Lt.); nuo 2007 sausio mėn. iki 2007 birželio mėn. nemokėta pensija, t.y. 1032 Lt (po 172 Lt už 6 mėnesius); negauta vienkartinė kompensacija, mokama Genocido Holokausto aukoms, t.y. 1656 Lt (už 12 mėnesių po 138 Lt.). Moralinę žalą pareiškėja įvertino 1000 Lt už kiekvieną uždelstą mėnesį, t.y. nuo 2002 balandžio mėn. iki 2007 birželio mėn. viso 62 000 Lt suma.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybę atstovaujanti LR Generalinės prokuratūra atsiliepime teismui (b.l. 32-34) su skundo reikalavimais nesutiko ir paaiškino, kad pagal asmenų prašymus dėl pažymėjimų apie jų arba jų artimųjų išvežimą priverstiniams darbams, buvimą getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais nagrinėja ir atitinkamus pažymėjimus išduoda vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-06-12 nutarimu Nr.230 dėl dokumentų išdavimo Lietuvos Respublikos gyventojams apie jų išvežimą priverstiniams darbams, buvimą getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais tvarkos, kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, taip pat atitinkamomis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis. Pastarajame įstatyme nėra tiesioginio reglamentavimo, kad asmenys, išvežti priverstiniams darbams ar buvę getuose, koncentracijos ar kito tipo prievartinėse stovyklose Antrojo pasaulinio karo metais ir dėl to turintys teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, privalo pateikti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pažymėjimą, patvirtinantį išvežimo ar kalinimo faktą Antrojo pasaulinio karo metais. Tačiau tokią neprocesinę prokuratūros funkciją detalizuoja ir netiesiogiai nustato kitos, taip pat ir su minėtojo įstatymo nuostatų taikymu susijusios, kai kurių žemiau nurodytų poįstatyminių teisės aktų nuostatos, iš kurių akivaizdu, kad prokuratūros išduodamuose pažymėjimuose apie asmens buvimą priverstiniuose darbuose, jų kalinimą getuose, koncentracijos ir kitokio tipo prievartinėse kalinimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais turi būti konstatuojamas ne tik minėtų formų nukentėjimo faktas, tačiau ir jo trukmė.

Generalinės prokuratūros išduodami pažymėjimai apie asmens išvežimą priverstiniams darbams, kalinimą getuose, koncentracijos ar kito tipo prievartinėse stovyklose yra individualaus pobūdžio administraciniai aktai. LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-06-12 nutarimu Nr.230 dėl dokumentų išdavimo Lietuvos Respublikos gyventojams apie jų išvežimą priverstiniams darbams, buvimą getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais tvarkos rekomendavo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pagal archyvų dokumentus išduoti gyventojams pažymėjimus apie jų išvežimą priverstiniams darbams. Tuo pačiu nutarimu Vyriausybė nustatė, kad nesant archyvinių dokumentų, išvežimo priverstiniams darbams, buvimo getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir trukmę nustato teismai. LR Vyriausybės 1991-08-12 nutarimo Nr.327 dėl materialinės žalos atlyginimo asmenims, Antrojo pasaulinio karo ir okupacijų metais išvežtiems priverstiniams darbams, buvusiems getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose 1.1 punktas nustato, kad šiems asmenims arba jų įpėdiniams kompensuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų uždarbis arba kitos darbo pajamos už priverstiniuose darbuose, getuose, įkalinimo įstaigose ir kitose laisvės atėmimo vietose išbūtą laiką. Šio nutarimo punkto 2 d. nustatyta, kad pareiškėjai dėl kompensacijų kreipiasi į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos skyrius, pateikdami Lietuvos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus apie ten išbūtą laiką.

Šalies argumentai

Pareiškėjos G. J. pirmasis prašymas dėl pažymėjimo apie jos išvežimą priverstiniams darbams į nacistinę Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais LR Generalinėje prokuratūroje gautas 2002-04-11. Kartu su šiuo prašymu pareiškėja pateikė ir Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities valstybės archyvo archyvinės pažymos Nr. U-264/K (rusų k.), išduotos 2001-09-28, patvirtintą kopiją, kurioje apie ją yra nurodyti tik duomenys apie tai, kad ji (tuomet - G. U., tėvavardis pilnai nenurodytas) buvo priverstinai išvežta į Vokietiją, Razdorf k., dirbo žemės ūkyje, po išlaisvinimo registraciją praėjo Zimmerfeld m., Vitebske užregistruota po grįžimo 1945-09-25. Šioje archyvinėje pažymoje, kuri atsižvelgiant į rekomendacinio pobūdžio LR Vyriausybės 1991-06-12 nutarimo Nr.230 nuostatas, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai alternatyviai su teismo sprendimu dėl juridinio fakto nustatymo yra vienintelis pagrindas vertinant išvežimo priverstiniams darbams ar įkalinimo Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir jo aplinkybes, išvežimo, buvimo priverstiniuose darbuose ar neteisėto kalinimo trukmę, nėra nurodyta jokių duomenų apie pareiškėjos prievartinio išvežimo darbams datą, buvimo juose laiką, neteisėtą jos kalinimą kokiose nors prievartinio kalinimo stovyklose ar vietose. Kaip matyti iš minėtosios pareiškėjos pateiktos LR Generalinei prokuratūrai 2001-09-28 archyvinės pažymos Nr. U-264/K, joje yra nurodyti duomenys tik apie pareiškėjos prievartinio išvežimo faktą, darbų pobūdį, vietą, registracijos po išlaisvinimo (kurio data taip pat nenurodyta) vietą ir registracijos tėvynėje datą. Iš šios archyvinės pažymos taip pat nėra aišku ar pareiškėja buvo prievarta išvežta kartu su motina ar su kitais šeimos nariais, skiriasi kitos pažymoje nurodytos faktinės aplinkybės. Pareiškėjos prašyme nurodyti teiginiai, kad ji po išlaisvinimo iš priverstinių darbų dar buvo įkalinta Zimerfeldo m. TSRS filtracijos-patikrinimo stovykloje yra neatitinkantys faktinių aplinkybių, kadangi LR Generalinei prokuratūrai pareiškėjos pateiktame 2002-04-08 prašyme dėl pažymėjimo išdavimo ji nurodė, kad buvo išvežta kartu su motina O. U., g. (duomenys neskelbtini), ir teta E. U., o kartu pateiktoje Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities valstybės archyvo archyvinės pažymos Nr.U-264/K kopijoje tokių duomenų, kad minėtos moterys buvo kalintos NKVD filtracinėje patikrinimo stovykloje, kaip ir duomenų apie pareiškėjos kalinimą minėtoje stovykloje, nėra nurodyta. Pažymoje nurodyta, kad ne pareiškėja G. U., o tik galimai pareiškėjos giminaitė ar bendrapavardė - U. L., g. (duomenys neskelbtini), po išlaisvinimo patikrinimą ir registraciją praėjo SPP Nr.264. Be to, imperatyviai teigti ir vertinti šią santrumpą kaip NKVD filtracinę patikrinimo stovyklą nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo, kadangi archyviniuose dokumentuose NKVD filtracinės patikrinimo stovyklos nurodomos visiškai kita santrumpa rusų k. - PFL, o ne SPP. Kadangi kitų papildomų archyvinių dokumentų ar jais patvirtintų duomenų, pareiškėja nepateikė, LR generalinė prokuratūra, negalėdama remtis vien jos prašyme ir Lietuvos nacizmo aukų asociacijos 2002-08-09 tarpininkavimo rašto Nr.178 nurodytais, tačiau nei archyviniais duomenimis, nei teismo sprendimu nepatvirtintais motyvais ir duomenimis, o taip pat -prielaidomis dėl išvežimo datos, buvimo priverstiniuose darbuose trukmės, pagrįstai 2002-04-22 sprendimu Nr.12-12-1539, 2002-08-20 sprendimu Nr.12-12-2802, 2002-10-24 sprendimu Nr.12-12-3370 atsisakė išduoti pažymėjimą apie pareiškėjos išvežimą ir buvimą priverstiniuose darbuose Antrojo pasaulinio karo metais, raštu išaiškinusi pareiškėjai jos teisę kreiptis į savo gyvenamosios vietos (Vilniaus rajono) apylinkės teismą LR civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (išvežimo priverstiniams darbams datos ir buvimo šiuose darbuose trukmės) nustatymo. Tačiau pareiškėja Generalinei prokuratūrai tokio teismo sprendimo iki šiol nepateikė.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovę atstovaujančios LR generalinės prokuratūros atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėja LR Generalinei prokuratūrai 2002-04-08 pateikė prašymą išduoti pažymėjimą apie išvežimą priverstiniams darbams į nacistinę Vokietiją antrojo pasaulinio karo metais, deportacijos datą nurodydama 1943 m. lapkričio mėnesį, o išlaisvinimo datą nurodydama 1945 m. balandžio mėnesį (b.l.9).

LR generalinės prokuratūros 2002-04-22 raštu Nr.12-12-1539 pareiškėja informuota, kad nesant pakankamai archyvinių duomenų, pažymėjimo apie išvežimą priverstiniams darbams į nacistinę Vokietiją karo metais atsakovė išduoti negali. Jai išaiškinta, kad nesant archyvinių dokumentų, buvimo priverstiniuose darbuose Antrojo pasaulinio karo metais trukmę nustato teismai pagal suinteresuotųjų šalių pareiškimus (b.l. 10).

Tai, jog tik pateikus išsamius archyvinius duomenis, ar teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą apie represavimo trukmę, pareiškėjos reikalaujamas pažymėjimas galėtų būti išduotas, nurodoma ir LR Generalinės prokuratūros 2002-10-24 rašte Nr.12-12-3370, 2004-03-12 rašte 12.2-355(12-12-285-02), 2007-04-17 rašteNr.12.2-906 (12-12-285-02) (b.l.11, 13, 16).

Byloje spręstinas ginčas dėl G. J. skundo reikalavimo priteisti pareiškėjos naudai iš Lietuvos valstybės jos nurodytą turtinę bei neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.

LR CK 6.271 str. 1d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (LR CK 6.271 str. 4d.)

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių.

Iš skundo teismui motyvų matyti, kad pareiškėja žalą kildina iš LR Generalinės prokuratūros neteisėtų veiksmų neišduodant jai pažymėjimo, patvirtinančio išvežimą priverstiniams darbams į Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metu, todėl sprendžiant ginčą būtina nustatyti ar atsakovės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti.

LR Vyriausybės 1991-06-12 nutarimu Nr.230 patvirtintos Dokumentų išdavimo Lietuvos respublikos gyventojams apie jų dalyvavimą rezistencijos būriuose ir išvežimą priverstiniams darbams, buvimą getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose antrojo pasaulinio karo metais tvarkos 1p. nurodoma, kad nesant archyvinių dokumentų, dalyvavimo rezistencijos būriuose, taip pat išvežimo Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams faktą ir trukmę nustato teismai pagal suinteresuotų asmenų ieškininius pareiškimus.

Iš minėtos teisės normos matyti, kad išvežimo Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams trukmė yra būtinas LR Generalinės prokuratūros išduodamo pažymėjimo duomuo.

Pareiškėja, pagrįsdama savo prašymą LR Generalinei prokuratūrai dėl pažymėjimo išdavimo, pateikė archyvines pažymas – 2001-09-28 Nr.U-264/k bei 2003-02-18 Nr.U-25/k (b.l. 76, 78). Tačiau minėtose pažymose nenurodoma tiksli pareiškėjos išvežimo į Vokietiją data. Nežinant tikslios išvežimo datos negalima nustatyti buvimo priverstiniuose darbuose trukmės, kuri yra privalomu pareiškėjos siekiamo įgyti pažymėjimo duomeniu.

Tai, jog G. J. nepateikus įrodymų, patvirtinančių tikslią jos išvežimo į Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais datą, o tuo pačiu negalint nustatyti jos buvimo priverstiniuose darbuose trukmės, minėti faktai galėtų būti nustatyti teisminiu būdu, pažymėta ir Seimo kontrolieriaus 2006-01-23 pažymoje (b.l. 27-28).

Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad savo raštuose LR Generalinė prokuratūra pagrįstai nurodė pareiškėjai, jog siekiant pažymėjimo išdavimo, būtina nustatyti priverstinio išvežimo trukmę teisminiu būdu.

Teismui nenustačius neteisėtų LR Generalinės prokuratūros veiksmų, nėra vienos iš būtinos sąlygos Lietuvos Valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Esant tokioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms sprendžiama, kad G. J. skundo reikalavimas priteisti jai iš Lietuvos Valstybės 12416 Lt turtinės bei 62000Lt neturtinės žalosi atlyginimo yra nepagrįstas.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos G. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą

Teisėja Mefodija Povilaitienė