- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-19
- Bylos Nr.
- 2-5954-772/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04831-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. I., A. D., S. D., A. Č., VMI
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjui A. D. ir jo atstovei adv. R. Roščenkovienei, suinteresuotiems asmenims: R. I. ir A. D., neatvykus suinteresuotiems asmenims: S. D., gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, A. Č. teisių perėmėjams, bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ŠAVMI) atstovui, gautas prašymas bylą nagrinėti įstaigos atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. D., A. D., A. Č., R. I. ir VMI.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po velionio tėvo S. D. mirties (duomenys neskelbtini), o po to ir velionės motinos E. D. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarųjų palikimą, tai yra jiems priklausiusias po 1/2 dalį nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs šių daiktų dalis valdyti. Po tėvų mirties pareiškėjas liko gyventi tame pačiame name, mokėjo ir moka mokesčius, naudojasi namu ir jo priklausiniais, naudoja kitą tėvų palikimą. Taip pat pareiškėjas rūpinasi nurodytų daiktų priežiūra ir eksploatacija. Be to teigė, kad tėvai nurodytus nekilnojamuosius daiktus įsigijo santuokos metu pagal 1992-04-28 pirkimo - pardavimo sutartį, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, kurie buvo įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ Šiaulių filiale, pareiškėjo tėvo S. D. vardu. Tačiau laiko, jog dabar velionei motinai taip pat priklausė po 1/2 dalį šių nekilnojamųjų daiktų. Kadangi jis po tėvo ir motinos mirties laiku nesikreipė į notaro biurą, todėl negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą į tėvų palikimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjui teisines pasėkmes, tai yra jo pagrindu jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą.
Pareiškėjas savo prašymą grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. I. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja brolio prašymui (68 b.l.).
Suinteresuotas asmuo A. D. taip pat atsiliepime teismui ir teismo posėdžio metu sutiko su brolio prašymu ir prašė teismo jį tenkinti (70 b.l.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo S. D. neatvyko į teismo posėdį, tačiau pateikė teismui du rašytinius prašymus ir prašė teismo brolio prašymą tenkinti (69 b.l.).
Suinteresuotas asmuo A. Č. mirė 2014-08-11, o jos teisių perėmėjai į teismo posėdį neatvyko, nenurodė nedalyvavimo priežasčių, nepateikė teismui prašymų, teismo šaukimas skirtas A. Č. įteiktas tinkamai. Dėl to byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja ir prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos prašymas nagrinėtinas remiantis 1964 m. Civilinio Kodekso nuostatomis, kadangi palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio Kodekso įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnis). Taip pat palikimo priėmimui taikytinos ir 2000 m. CK, kuris įsigaliojo 2001-07-01, nuostatos.
Iš bylai pateiktų dokumentų, pareiškėjo paaiškinimų, matyti, kad pareiškėjas yra turto palikėjų S. D. ir E. D. sūnus, gimęs 1953-02-19 (10 b.l.). Iš teismui pateiktų mirties liudijimo kopijų matyti, kad pareiškėjo tėvas S. D. mirė (duomenys neskelbtini), o motina E. D. (duomenys neskelbtini) (8-9 b.l.). Iš VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo darytina išvada, kad gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjo velionio tėvo vardu buvo įsigytas 1992-04-28, kaip bendroji jungtinė tėvų nuosavybė, tai yra kiekvienam iš jų priklausė po 1/2 dalį šių daiktų, nors turtas viešame registre buvo įregistruotas pareiškėjo tėvo vardu (31-33 b.l.). Be to šie daiktai įsigyti dar iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (SŠK 21str. 1 ir 3 d.), o kitokio susitarimo tarp sutuoktinių tuo metu nebuvo. Po tėvo mirties pareiškėjas priėmė velioniui priklausančių daiktų 1/2 dalį, o po motinos mirties ir pastarajai priklausiusią 1/2 dalį daiktų, faktiškai pradėdamas jas valdyti, kadangi ne tik liko gyventi name, moka mokesčius, bet ir palikimą prižiūri, juo rūpinasi kaip savo turtu. Kadangi kiti suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė, dėl to laikytina, kad į atsiradusį palikimą jie nepretenduoja.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti, atlikdamas 1964 m. CK 587 str. 2d., 2000 m. CK 5.51 str. nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad pareiškėjas A. D. priėmė tėvų S. D. ir E. D. vardu atsiradusį visą palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.
1964 m. CK 587 str. 3 d. nuostata nustatė, kad įpėdiniai dėl atsiradusio palikimo savo valią turėjo pareikšti per šešis mėnesius, o 2000 m. CK 5.50 str. 3d., kad per tris mėnesius, paduodami pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui. Terminas – tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai nustatomi ir vienašaliam sandoriui, šiuo atveju palikimui priimti. Todėl remiantis paminėtu pareiškėjas A. D., praleidęs 6 ir 3 mėnesių terminą turi kreiptis į vietos notarą (1964 m. CK 587 str. 3d., 588 str. 1d., 2000 m. CK 5.50 str. 3d.), jo mirusių velionių tėvo ir motinos palikimui priimti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti į velionių tėvų palikimą.
Esant šiems įrodymams, ir, nesant kitų, darytina išvada, kad pareiškėjas A. D. po tėvo S. D. mirties (duomenys neskelbtini) ir po motinos E. D. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas vieninteliu ir teisėtu atsiradusio palikimo įpėdiniu (1964 m. CK 573 str. 1d. 1p., 2000 m. CK 5.11 str. 1p.), priėmė tėvų palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, tai yra po 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR 1964 m. CK 587 str. 2d., 2000 m. CK 5.51 str., LR CPK 444 str. 2 d. 8 p. )
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) po velionio tėvo S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir po velionės motinos E. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą jų vardu atsiradusį palikimą, tai yra po 1/2 dalį namo su priklausiniais, esančią (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jas valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas A. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti į velionio tėvo S. D. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ir į velionės motinos E. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.