- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- eI-4692-331/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03227-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Antanas Damulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–21), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 3R-371(AG-307/06-2018); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-50 „Dėl paramos gavėjo A. K. paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1.1. Pareiškėjas teigia, kad 2010 m. gruodžio 31 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 3KT-KV-10-1-004443-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisykles (toliau – ir paraiška). 2011 m. birželio 14 d. su pareiškėju pasirašyta paramos sutartis (toliau – ir paramos sutartis), kurios pagrindu jis įsipareigojo įgyvendinti projektą „Inovatyvios kaimo turizmo sodybos įrengimas“ (toliau – ir projektas) ir jis tapo paramos gavėju. 2012–2015 m. pareiškėjas teikė mokėjimo prašymus ir Agentūra išmokėdavo jam pinigų sumas už apgyvendinimo pastato statybą. 2015 m. balandžio 20 d. pareiškėjas pateikė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pranešimą apie statybos užbaigimą, o 2015 m. gegužės 21 d. valstybės įmonėje Registrų centre buvo įregistruotas juridinis faktas apie šio statinio 100 proc. baigtumą. 2015 m. birželio 26 d. pareiškėjas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos fizinio asmens prašymą įregistruoti jį į mokesčių mokėtojų registrą ir tą pačią dieną pateikė Valstybiniam turizmo departamentui prie Ūkio ministerijos pranešimą apie neklasifikuojamų apgyvendinimo paslaugų teikimą, informuodamas, kad pradeda vykdyti kaimo turizmo veiklą. Tačiau Agentūra 2018 m. gegužės 22 d. priėmė Sprendimą, kuriame, atsižvelgdama į nustatytus projekto įgyvendinimo pažeidimus ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pritarimą, pritaikė pareiškėjui 192 450,94 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją ir nutraukė paramos sutartį. Pareiškėjas nesutiko su Sprendimu ir pateikė skundą Komisijai, bet pastaroji priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl jo reikalavimų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nutraukė.
1.2. Pareiškėjas nesutinka su Agentūros atliktu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu ir teiginiu, esą jis nepasiekė ir niekada nevykdė projekte numatytų tikslų, neteikė kaimo turizmo paslaugų (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, rekreacijos, konferencijų ir mokymų organizavimo ir kt.), o kaimo turizmo sodybos patalpos ir aplinka niekada nebuvo tinkamai paruošti ir pritaikyti žmonėms apgyvendinti ar kitai numatytai veiklai. Pareiškėjas pažymi, kad kaimo turizmo sodyboje buvo pradėta vykdyti kaimo turizmo veikla – buvo eksploatuojami 7 apgyvendinimui skirti kambariai bei baseino ir saunos, pirties patalpos. Šie objektai, teikiant trumpalaikio poilsio paslaugas, buvo naudojami tiek kartu, tiek ir atskirai. Agentūros atlikto patikrinimo metu pareiškėjas pateikė Agentūros atstovams ir kitus įrodymus, pagrindžiančius, kad numatytos paslaugos yra teikiamos, be kita ko, paslaugų teikimo sutartį ir PVM sąskaitas faktūras. Nors Agentūra nurodo, kad sodybos teritorijoje patikrinimo metu buvo didelis kiekis statybinių medžiagų ir sodybos pastatas nėra pritaikytas nurodytai veiklai, tačiau taip įvyko dėl to, kad sodybos teritorija yra didelė ir jos aplinka yra nuolat tvarkoma, siekiant užtikrinti platesnį poilsio paslaugų spektrą, o pačioje sodyboje yra atliekami kasmetinio pobūdžio laikini darbai, neturintys įtakos paslaugų teikimui (keičiami šviestuvai, išbandomi garso sistemų sprendimai). Darbo dienomis sodyba yra nuomojama (pareiškėjas teikia apgyvendinimo paslaugas statybų bendrovės darbuotojams), savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis sodybos paslaugomis naudojasi kiti poilsiautojai. Apie teikiamas paslaugas pareiškėjas viešai skelbė Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos internetinėje svetainėje. Taigi, Agentūros argumentai, kad pareiškėjas neužsiima projekte numatyta veikla, neatitinka realios situacijos.
1.3. Pareiškėjo teigimu, Agentūra ginčijamame Sprendime vadovavosi teisės normomis ir paramos sutarties nuostatomis, kurių jis nepažeidė, be to, Agentūra nepagrindė, kaip pasireiškė dalies nurodytų teisės normų pažeidimas. Net ir tuo atveju, jeigu būtų daroma hipotetinė prielaida, kad pareiškėjas 100 proc. nepasiekė visų numatytų pasiekti rodiklių, Agentūra nepagrįstai pritaikė griežčiausią numatytą sankciją, nors galėjo taikyti ne visos paramos sumos, o jos dalies susigrąžinimą.
1.4. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą patenkinti, vadovaudamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Agentūra pateiktame atsiliepime į skundą (b. l. 72–81) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Paaiškino, kad pareiškėjo vykdomo projekto kontrolės laikotarpis, t. y. laikotarpis, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte ir paramos sutartyje nustatytų įsipareigojimų, yra nuo 2011 m. birželio 14 d. iki 2018 m. birželio 14 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas iki 2018 m. birželio 14 d. privalėjo laikytis nustatytų įsipareigojimų. Pareiškėjas 2015 m. birželio 30 d. pateikė galutinį mokėjimo prašymą ir užbaigto projekto ataskaitą ir nuo šios datos jis turėjo vykdyti projekte numatytą veiklą – teikti kaimo turizmo (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, rekreacines, konferencijų ir įvairių mokymų organizavimo ir kt.) paslaugas. Agentūra, palyginusi nuo 2015 m. liepos 15 d. vykdytų patikrų metu užfiksuotas aplinkybes, nustatė, kad visų atliktų patikrų metu teritorija, esantį aplink pastatą, kuriame turėjo būti vykdoma projekte numatyta veikla, nebuvo sutvarkyta, tiek minėto pastato viduje, tiek aplink pastatą esančioje teritorijoje vyko statybos darbai, patikrų metu nerasta jokių veiklos vykdymą patvirtinančių objektyvių įrodymų – apgyvendinimui tinkamų patalpų, kaimo turizmo sodybos lankytojų, personalo buvimo požymių. Atsižvelgiant į tai, nustatyta, kad pareiškėjas nevykdė projekte numatytos veiklos. Pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitos faktūros šios išvados nepaneigia, kadangi, atsižvelgiant į Agentūros atliktų patikrų metu nustatytas aplinkybes ir protingo žmogaus kriterijų, veikla tokiomis aplinkybėmis negalėtų būti vykdoma.
2.1. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas taip pat neįvykdė ir numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais – pareiškėjas planavo 2015 m. sukurti 1 darbo vietą, tačiau nepateikė įrodymų, kad 2015 m. buvo sukurta 1 darbo vieta, 2015 m. planavo suteikti apgyvendinimo su nakvyne paslaugas 378 asmenims, tačiau nepateikė to įvykdymo įrodymų; planavo 2016 m. sukurti 2 darbo vietas, tačiau nepateikė įrodymų, kad 2016 m. buvo sukurtos 2 darbo vietos, 2016 m. planavo suteikti apgyvendinimo su nakvyne paslaugas 1 458 asmenims, tačiau nepateikė to įvykdymo įrodymų; planavo 2017 m. sukurti 2 darbo vietas, tačiau nepateikė įrodymų, kad 2017 m. buvo sukurtos 2 darbo vietos, 2017 m. planavo suteikti apgyvendinimo su nakvyne paslaugas 1 512 asmenims, tačiau nepateikė to įvykdymo įrodymų ir kt.
2.2. Atsakovės vertinimu, pareiškėjui pritaikyta sankcija yra pagrįsta ir atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas net nepradėjo vykdyti projekte numatytos veiklos, t. y. jis nepradėjo teikti kaimo turizmo, paslaugų, todėl pareiškėjas pagrįstai įpareigotas sugrąžinti visą jam išmokėtą paramos sumą – 192 450,94 Eur.
2.3. Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti, vadovaudamasis atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2018 m. gegužės 22 d. Sprendimo (b. l. 43–50), kuriuo pareiškėjui pritaikyta visos pramos sumos susigrąžinimo sankcija ir nutraukta su juo sudaryta paramos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.
4. Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 31 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisykles (Komisijos bylos Nr. AG-307/06-2018 (toliau – Komisijos byla) 1 t., b. l. 164–186), prašydamas skirti paramą projektui „Inovatyvios kaimo turizmo sodybos įrengimas“, kurio bendra vertė – 3 165 273,40 Lt. Paraiškoje nurodyta, kad pagrindinis projekto tikslas – įkurti itin modernią ir inovatyvią ūkininko sodybą, pritaikytą išskirtinėms kaimo turizmo paslaugoms teikti (ypač orientuojantis į aukštesnės kokybės poilsį gamtoje, konferencijų ir įvairių mokymų organizavimą). Sėkmingai įgyvendinus investicinį projektą, būtų gerinama gyvenimo kokybė kaime (tiek pareiškėjo, tiek ir aplinkinių gyventojų) ir didinamas užimtumas kaime (projekto metu bus sukuriamos naujos darbo vietos kaimo gyventojams). Paraiškos lentelėje „Projekto priežiūros rodikliai“, be kita ko, nurodytas rodiklis „turistų (poilsiautojų kaime) skaičius“, kurio reikšmė 2015 m. turėjo siekti 378, 2016 m. – 1 458, 2016 m. – 1512, bei rodiklis „darbuotojų skaičius“ kurio reikšmė 2015 m. – 1, 2016 m. – 2, 2017 m. – 2.
4.1. 2011 m. birželio 1 d. pareiškėjas ir Agentūra pasirašė paramos sutartį (Komisijos bylos 2 t., b. l. 1–15), kurios pagrindu pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti projektą nepažeisdamas šios sutarties, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, susijusių su projekto įgyvendinimu, reikalavimų, o Agentūra įsipareigojo sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti pareiškėjo pateiktus mokėjimo prašymus ir, jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka paramos sutartyje nustatytas sąlygas, teikti Žemės ūkio ministerijai pinigų užsakymo paraiškas dėl lėšų, o gavusi lėšas – pervesti jas pareiškėjui. Vadovaujantis paramos sutarties 2 punktu, pareiškėjui teisės aktuose ir sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama 690 560 Lt (iki 65 proc.) visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
4.2. Pareiškėjas 2012 m. spalio 1 d. kreipėsi į Agentūrą, prašydamas išmokėti 52 485 Lt paramos sumą (Komisijos bylos 2 t., b. l. 16–24), 2013 m. birželio 5 d. – 62 677 Lt paramos sumą (Komisijos bylos 2 t., b. l. 25–30), 2013 m. rugsėjo 24 d. – 40 786 Lt paramos sumą (Komisijos bylos 2 t., b. l. 32–38), 2013 m. gruodžio 16 d. – 69 781 Lt paramos sumą (Komisijos bylos 2 t., b. l. 39–44), 2014 m. balandžio 28 d. – 158 853 Lt paramos sumą (Komisijos bylos 2 t., b. l. 45–50), 2015 m. birželio 20 d. – 88 617,35 Eur paramos sumą (Komisijos bylos 2 t., b. l. 51–56). Vykdant pareiškėjo prašymus, jam buvo išmokėta 192 450,94 Eur suma (Komisijos bylos 3 t., b. l. 140–145).
4.3. Agentūros Kontrolės departamento Marijampolės patikrų vietoje skyrius 2017 m. balandžio 12 d.–balandžio 14 d. atliko projekto vykdymo patikrą vietoje ir surašė rizikingų projektų pagal KPP priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ patikros vietoje ataskaitą (Komisijos bylos 2 t., b. l. 115–135). Ataskaitoje pažymėta, kad pareiškėjas neužsiima projekte numatyta veikla ir nurodyta, kad patikrinimo metu pareiškėjo vykdoma veikla neatitiko projekte iškeltų tikslų (pirmiau minėta, kad projekte buvo nurodytas pagrindinis jo tikslas – įkurti itin modernią ir inovatyvią ūkininko sodybą, kuri būtų pritaikyta išskirtinėms kaimo turizmo paslaugoms teikti). Ataskaitoje taip pat nurodyta, kad kiekvienoje kaimo turizmo sodyboje privaloma laikytis sanitarinių, higienos, priešgaisrinės apsaugos ir patalpų eksploatavimo reikalavimų, tačiau tikrintos sodybos apgyvendinimo patalpos ir sanitariniai mazgai nėra saugūs dėl iš sienų kyšančių elektros instaliacijos laidų, aplink sandėliuojamų statybinių medžiagų.
4.4. Agentūra 2017 m. rugsėjo 26 - 28 d. atliko paraiškos patikrinimą vietoje ir surašė paraiškos patikrinimo vietoje ataskaitą pagal KPP priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (Komisijos bylos 2 t., b. l. 171–200; 2 t., b. l. 1–25). Šioje ataskaitoje nurodyta, kad objekte vykdomas remontas ir montavimas, aplinka nėra visiškai sutvarkyta, lankytojų objekte nebuvo. Dalyje poilsio ir vonios kambarių nesumontuoti elektros jungikliai, rozetės, komutaciniai įrenginiai, šviestuvai, baldai. Dalis baldų, šviestuvų, laiptų turėklai uždengti plėvele. Patikros metu objektas nebuvo apskritai nebuvo funkcionalus.
4.5. Agentūra, atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, 2017 m. lapkričio 17 d. raštu pateikė informaciją dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų Žemės ūkio ministerijai, siūlydama pritarti Agentūros sprendimui taikyti sankciją pareiškėjui – susigrąžinti 192 450,94 Eur paramos sumą ir nutraukti paramos sutartį (Komisijos bylos 3 t., b. l. 122). 2018 m. gegužės 4 d. įvyko komisijos, sudarytos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-643, posėdis, kurio metu buvo vienbalsiai nutarta pritarti Agentūros sprendimui taikyti pareiškėjui Agentūros rašte nurodyto dydžio sankciją (Komisijos bylos 3 t., b. l. 125–128). Apie priimtą sprendimą Agentūra buvo informuota Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 10 d. raštu (Komisijos bylos 3 t., b. l. 129).
4.6. Agentūra 2018 m. gegužės 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo pritaikė pareiškėjui išmokėtos 192 450,94 Eur paramos sumos susigrąžinimo sankciją ir nutraukė su juo sudarytą paramos sutartį. Agentūra, įvertinusi patikrų vietoje rezultatus, pareiškėjo 2018 m. vasario 9 d. rašte išdėstytas aplinkybes, kad paslaugų kainoraščiai nėra skelbiami viešai ir pareiškėjas nepildo lankytojų registracijų kortelių, todėl negali jų pateikti, bei atsižvelgdama į tai, kad tiek paskutinio mokėjimo prašymo patikros metu (2015 m. liepos 15 d.), tiek ir vėlesnių patikrų, atliktų tuo metu, kai pareiškėjas jau turėjo vykdyti projekte numatytą veiklą – teikti kaimo turizmo paslaugas – metu buvo užfiksuota, kad teritorija, esanti aplink pastatą, kuriame turėjo būti vykdoma projekte numatyta veikla, nėra sutvarkyta, teritorijoje aplink pastatą ir pastato viduje vyksta statybos darbai ir nerasta jokių kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių veiklos vykdymą, konstatavo, kad pareiškėjas nevykdo projekte numatytos veiklos, t. y. jis neteikia kaimo turizmo (apgyvendinimo, pramogų, rekreacijos, konferencijų ir įvairių mokymų organizavimo ir kt.) paslaugų. Pareiškėjas apie priimtą Sprendimą buvo informuotas Agentūros 2018 m. gegužės 31 d. raštu (Komisijos bylos 3 t., b. l. 138–139), kuriuo pareiškėjui nurodyta per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos pervesti 192 450,94 Eur skolos sumą į Agentūros nurodytą sąskaitą banke.
4.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Komisijai (Komisijos bylos 1 t., b. l. 1–17), tačiau pastaroji, išnagrinėjusi skundą, 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu (b. l. 24–32) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
5. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei pagal šią programą finansuojamų projektų įgyvendinimo ir administravimo tvarką reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Taisyklės), taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-530 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės).
5.1. Vadovaujantis Taisyklių 182 punktu, už projektų įgyvendinimo priežiūrą yra atsakinga Agentūra. Taisyklių 5.9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Agentūra atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą, atlieka patikras vietoje, tiria pažeidimus, vertina projektų įgyvendinimo eigą bei galutinę projekto įgyvendinimo ir užbaigto projekto metinę ataskaitas, tikrina paramos gavėjų atitiktį projekto priežiūros rodikliams. Agentūra turi teisę ankstesniais ir (arba) einamaisiais metais pateiktas paramos paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Be to, Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus įmanomus veiksmus susigrąžinti šias lėšas, tvarko grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis Europos Komisijai teikia informaciją apie susigrąžintas ir grąžintinas paramos lėšas (Taisyklių 5.14 punktas).
5.2. Taisyklių 187 punkte reglamentuota, kad bendruoju atveju, jeigu Įgyvendinimo taisyklėse nenustatyta kitaip, paramos gavėjas, po projekto pabaigos, kol sueis 5 arba 7 metai nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti projektui paramą dienos, per 4 mėnesius kiekvieniems kalendoriniams metams pasibaigus, Agentūrai teikia užbaigto projekto metinę ataskaitą (tik su investicijomis susijusių programos priemonių atveju, kai paramos gavėjas mažiausiai penkerius arba septynerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo arba sprendimo skirti projektui paramą priėmimo dienos įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo nekeisti remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti ar kitaip nesuvaržyti už paramos lėšas įgytos nuosavybės, nenutraukti projekto veiklos, nekeisti projekto įgyvendinimo vietos), o teikiant galutinį mokėjimo prašymą – galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (Taisyklių 187 punktas). Įgyvendinimo taisyklių 3 punkte reglamentuota, kad projekto kontrolės laikotarpis – tai penkerių arba septynerių metų laikotarpis nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, per kurį tikrinama, kaip paramos gavėjas laikosi projekte numatytų įsipareigojimų. Jokie su Agentūra raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (Taisyklių 190 punktas).
5.3. Įgyvendinimo taisyklių 71 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant Taisyklėse ir paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, taikomos sankcijos, numatytos Taisyklėse. Vadovaujantis Taisyklių 197 punktu, paramos gavėjui gali būti taikomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Sankcija paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikoma, inter alia (be kita ko) tais atvejais, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Sąjungos ar Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, susijusius su projekto įgyvendinimu (Taisyklių 197.3.1 punktas); nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti paramos sutartyje ir (arba) paramos paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų (Taisyklių 197.3.2 punktas); pažeidžia kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus (Taisyklių 197.3.14 punktas).
5.4. Taigi, aptariamos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad tuo atveju, kai paramos gavėjui yra skiriama parama konkretaus projekto įgyvendinimui, ypatingą reikšmę įgyja aplinkybė, kad šis projektas būtų įgyvendintas nustatytu terminu, įgyvendinant projektą, nebūtų pažeisti paraiškoje dėl finansavimo suteikimo ir paramos sutartyje nustatyti reikalavimai bei paramos gavėjo įsipareigojimai, kylantys iš paramos santykius reglamentuojančių teisės aktų, savo ruožtu šių reikalavimų pažeidimas (netinkamas paramos sutarties sąlygų vykdymas arba jų nevykdymas, Europos Sąjungos ar nacionalinių teisės aktų pažeidimas) gali sąlygoti sankcijos paramos gavėjui skyrimą, be kita ko, ir paramos sumos susigrąžinimą. Pareiga prižiūrėti ir vertinti, ar paramos gavėjas tinkamai vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus, nepažeidžia paramos sutarties nuostatų ir paramos lėšas naudoja laikydamasis nustatytų reikalavimų yra suteikta Agentūrai.
6. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėjas gavo paramą projektui, kurio tikslas – įkurti itin modernią ir inovatyvią ūkininko sodybą, pritaikytą išskirtinėms kaimo turizmo paslaugoms teikti (ypač orientuojantis į aukštesnės kokybės poilsį gamtoje, konferencijų ir įvairių mokymų organizavimą). Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas užbaigė projektą ir turėjo pradėti vykdyti projekte numatytą veiklą, t. y. teikti kaimo turizmo paslaugas. Tačiau Agentūra, atlikusi patikrinimus vietoje, nenustatė požymių, patvirtinančių, kad pareiškėjas vykdė veiklą, kuriai vykdyti jam buvo skirta parama: Agentūra 2017 m. balandžio 12 d.–balandžio 14 d. atliko patikrą vietoje ir patikros vietoje ataskaitoje (Komisijos bylos 2 t., b. l. 115–135) nurodė, kad sodyboje esančios apgyvendinimui skirtos patalpos ir sanitariniai mazgai nėra saugūs dėl iš sienų kyšančių elektros instaliacijos laidų, aplink sandėliuojamų statybinių medžiagų, bei pažymėjo, kad atsižvelgiant į faktinę situaciją, vykdoma veikla negali būti apibūdinta kaip moderni ir inovatyvi, be to, tokiomis aplinkybėmis taip pat nėra galimybės teikti aukštesnės kokybės poilsio gamtoje paslaugų, organizuoti konferencijas ir mokymus, o 2017 m. rugsėjo 26 d.–rugsėjo 28 d. atlikto patikrinimo ataskaitoje (Komisijos bylos 2 t., b. l. 171–200; 3 t., b. l. 1–25) nurodyta, kad dalyje poilsio ir vonios kambarių nebuvo sumontuoti elektros jungikliai, rozetes, komutaciniai įrenginiai, šviestuvai, baldai, dalis baldų, šviestuvų, laiptų turėklai buvo uždengti plėvele, sodyboje vyko remonto ir montavimo darbai, sodybos aplinka nebuvo visiškai sutvarkyta, objekte nebuvo lankytojų, ir padaryta išvada, kad objektas patikros metu nebuvo visiškai funkcionalus. Išdėstytas aplinkybes patvirtina ir patikrinimo ataskaitų priedai – nuotraukos, iš kurių matyti, kad patikrinimų metu sodyba ir jos aplinka dar nebuvo tinkamos kaimo turizmo veiklai vykdyti.
7. Kartu pažymėtina, kad Agentūra palygino pirmiau minėtų patikrinimų vietoje, atliktų tuo metu, kai pareiškėjas jau turėjo vykdyti paraiškoje nurodytas veiklas, rezultatus su anksčiau (2015 m. liepos 15 d., 2016 m. kovo 9 d.) atliktų mokėjimo prašymo patikros vietoje atskaitose pagal KPP priemonę „Kaimo turizmo skatinimas“ (Komisijos bylos 2 t., b. l. 57–99) užfiksuotais rezultatais ir nustatė, kad visų atliktų patikrinimų metu užfiksuotos aplinkybės yra panašios – teritorija aplink pastatą, kuriame turi būti vykdoma numatyta veikla, nėra sutvarkyta, pastate ir aplink jį vyksta statybos darbai ir nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad projekte numatyta veikla yra vykdoma. Kitaip tariant, Agentūra nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad objekte iš viso buvo pradėta vykdyti projekte numatyta veikla.
8. Teismo vertinimu, Agentūra, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis, pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjas nevykdo projekte numatytos veiklos, t. y. neteikia kompleksinių kaimo turizmo (apgyvendinimo, pramogų, rekreacinės, konferencijų ir įvairių mokymų organizavimo) paslaugų. Nors pareiškėjas teigia, kad sodybos teritorija yra itin didelė, todėl aplinka yra nuolat tvarkoma, o sodybos vidaus patalpos buvo tokios būklės, kaip buvo užfiksuota patikrinimo ataskaitose, kadangi neretai iškyla poreikis atlikti einamuosius sodybos vidaus priežiūros darbus (pvz., pakeisti lemputę), be to, sodyboje yra išbandomi vis nauji garso sistemų sprendimai, tačiau pažymėtina, kad Agentūra 2017 m. atliko 2 patikras, šios patikros buvo atliktos balandžio ir rugpjūčio mėn., ir abiejų patikrų metu buvo užfiksuota, kad vyksta statybos darbai ir objektas nėra iki galo įrengtas, taigi, jis nėra tinkamas turizmo paslaugoms teikti. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo vertinti, kad patikrinimų ataskaitose nurodyti neatitikimai – tai tik atsitiktiniai įvykiai, atsiradę dėl to, kad pareiškėjui iškilo poreikis pakeisti lemputes ar atlikti kitus einamuosius darbus.
9. Siekdamas įrodyti, kad sodyboje faktiškai yra vykdoma projekte nurodyta veikla, pareiškėjas pateikė antstolio 2018 m. birželio 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (Komisijos bylos 1 t., b. l. 32–42), kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės (sodybos pastato kambarių būklė), buvusios 2018 m. birželio 13 d. 13.00 val. Savo ruožtu ginčijamas Sprendimas, kuriuo pareiškėjui pritaikyta sankcija ir pavesta grąžinti išmokėtą paramos sumą, yra priimtas 2018 m. gegužės 22 d., t. y. jis priimtas anksčiau, negu buvo užfiksuotos faktinės aplinkybės, išdėstytos minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Vadinasi, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjas teikė kaimo turizmo paslaugas 2015 m.–2017 m., todėl jis nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Sprendimas yra priimtas netinkamai nustačius ar įvertinus faktines aplinkybes.
10. Kaip vykdomos veiklos įrodymą pareiškėjas pateikė 2016 m. gegužės 26 d. paslaugų teikimo sutartį ir 2016 m. gruodžio 9 d. susitarimą (Komisijos bylos 3 t., b. l. 54–58) bei PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus ir aktus dėl tarpusavio skolų užskaitymo (Komisijos bylos 3 t., b. l. 59–116), galinčius pagrįsti, kad pareiškėjas teikė apgyvendinimo paslaugas UAB „Arsdekosta“ darbuotojams. Tačiau pareiškėjas nepateikė apgyvendintų asmenų registracijos kortelių, o Agentūrai pateiktame 2018 m. vasario 9 d. rašte (Komisijos bylos 3 t., b. l. 123–124) pareiškėjas paaiškino, kad jis, kaip ir daugelis kitų kaimo turizmo paslaugas teikiančių subjektų, registracijos kortelių nepildo. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (2015 m. gegužės 19 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtintas imperatyvus reikalavimas apgyvendinimo paslaugų teikėjams užtikrinti, kad apgyvendinami valstybių narių ir kitų valstybių piliečiai, išskyrus kartu su jais atvykusius jų sutuoktinius ar nepilnamečius vaikus, taip pat kelionės grupių narius, asmeniškai užpildytų ir pasirašytų registracijos korteles ir patvirtintų savo tapatybę pateikdami galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o pareiškėjas (jo atstovas) apie šią pareigą buvo informuotas Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos darbuotojos elektroniniu laišku (Komisijos bylos 1 t., b. l. 128). Todėl, teismo vertinimu, nesant registracijos kortelių, kurias privalo pildyti visi apgyvendinimo paslaugas teikiantys subjektai, pareiškėjo pateiktų įrodymų nepakanka tam, kad būtų konstatuota, kad pareiškėjas iš tikrųjų teikė apgyvendinimo paslaugas.
11. Galiausiai pažymėtina, kad pareiškėjas neįvykdė ne tik projekte numatytos veiklos (neteikė kaimo turizmo paslaugų), tačiau taip pat neįvykdė ir paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais, pasiekimais, uždaviniais ir tikslais, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad konkrečiais metais įdarbino paraiškoje numatytą darbuotojų skaičių ir suteikė nakvynės paslaugas numatytam asmenų skaičiui. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija, tačiau skunde teigia, kad projekto finansavimo sąlygose nebuvo reikalavimo sukurti darbo vietas, ir jis, teikdamas paraišką, savanoriškai nurodė, kad planuoja įvykdyti šį įsipareigojimą. Pateiktoje paraiškoje (Komisijos bylos 1 t., b. l. 164–186) pareiškėjas, kaip projekto priežiūros rodiklį, be kita ko, nurodė, kad įgyvendinant projektą 2015 m. bus įdarbintas 1 asmuo, o turistų (poilsiautojų kaime), kuriems bus suteikta nakvynė, skaičius sieks 378, 2016 m. bus įdarbinti 2 asmenys ir bus suteikta nakvynė 1 458 turistams, 2017 m. bus įdarbinti 2 asmenys ir bus suteikta nakvynė 1 512 turistams. Kitaip tariant, pareiškėjas, teikdamas paraišką, nurodė joje ne tik projekto, kuriam buvo suteiktas finansavimas, tikslą, tačiau taip pat įvardino ir projekto priežiūros rodiklius, išreikštus konkrečiais skaičiais, kuriuos pareiškėjas įsipareigojo pasiekti, todėl įgaliotas subjektas, vertindamas paraišką ir spręsdamas dėl paramos skyrimo, turėjo atsižvelgti į šiuos pareiškėjo prisiimtus įsipareigojimus ir juos vertinti. Savo ruožtu pareiškėjas, nepasiekęs paraiškoje nurodytų priežiūros rodiklių reikšmių (neįdarbindamas nustatyto asmenų skaičiaus, nesuteikęs nakvynės paslaugų numatytam asmenų skaičiui), neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su Agentūros padaryta išvada, kad pareiškėjas neįvykdė paraiškoje numatytų įsipareigojimų, susijusių su projekto rezultatais, pasiekimais, tikslais ir uždaviniais.
12. Taigi, teismo vertinimu, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės neįvykdė savo prisiimto įsipareigojimo teikti kompleksiškas kaimo turizmo paslaugas (apgyvendinimo, maitinimo, pramogų, konferencijų organizavimo ir kt.) ir tokiu būdu pažeidė paramos sutarties 17.1, 17.3, 17.10 punktus, taip pat teisės aktų, be kita ko, Įgyvendinimo taisyklių 28.11 punktą, Taisyklių 187, 190 punktus.
13. Vadovaujantis paramos sutarties 20.1 punktu, Agentūra turi teisę inicijuoti paramos sutarties nutraukimą ir (arba) paramos ar jos dalies susigrąžinimą, paramos neskyrimą, paramos sumažinimą paramos gavėjui, paaiškėjus aplinkybėms, išvardytoms paramos sutarties 26 punkte. Šios sutarties 26 punkte nurodyta, kad sutarties pažeidimas nustatomas, kai paramos gavėjas, vykdydamas projektą, pažeidė Europos Bendrijos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kiek jie susiję su projekto įgyvendinimu (paramos sutarties 26.3 punktas); nustojo vykdyti projektą, negali pasiekti sutartyje ir (arba) paraiškoje nustatytų projekto uždavinių, tikslų ir apie tai neinformavo Agentūros (paramos sutarties 26.4 punktas); nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų (paramos sutarties 26.21 punktas). Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-180, 17 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui.
14. Nagrinėjamu atveju Agentūra nustatė, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas yra sunkus – pareiškėjas nevykdė projekte numatytų veiklų (neteikė kaimo turizmo paslaugų) ir pažeidė esminę paramos sutarties sąlygą, o byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad aplinkybės, turėjusius įtakos pažeidimo padarymui, gali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo pareiškėjo valios. Todėl darytina išvada, kad pritaikyta sankcija yra adekvati ir atitinka padaryto pažeidimo mastą.
15. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Agentūros Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, priimti tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Atsižvelgiant į tai, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat atmestinas.
17. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.