- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-16
- Bylos Nr.
- 2-339/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Danutė Milašienė (pran.), Donatas Šernas
- Atsakovas
- E. J., D. I. J., UAB „Vitros prekyba“
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono 4-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Danutės Milašienės (pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sana vita“ ir bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Valsta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių, civilinėje byloje Nr. 2-869-395/2009 pagal ieškovų bankrutuojančios UAB klinika „Sana Vita“ ir bankrutuojančios UAB „Valsta” ieškinį atsakovams E. J., D. I. J., UAB „Vitros prekyba“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties, valdybos posėdžio bei akcininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarė J. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „Valsta“ ir UAB klinika „Sana vita“ ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. rugsėjo 5 d. UAB klinika „Sana vita“ valdybos posėdžio protokolą Nr.04/2006; pripažinti negaliojančia 2006 m. rugsėjo 26 d. Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarės J.V. patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 15184, sudarytą tarp UAB klinika „Sana vita“ ir E. J. bei D. I. J.; pripažinus negaliojančią 2006 m. rugsėjo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti pardavėjui parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o pirkėjams 1 080 000 Lt; pripažinti negaliojančiu 2007 m. balandžio 30 d. UAB klinika „Sana vita“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr.01/2007; pripažinus negaliojančiu 2007 m. balandžio 30 d. UAB klinika „Sana vita“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr.01/2007, taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Vitros prekyba“ grąžinti UAB klinika „Sana vita“ 901 082 Lt, kurie buvo išmokėti kaip dividendai. Ieškinyje ieškovai nurodė, kad UAB “Valsta”, tapus UAB “Sana vita” akcininku (juridinio asmens dalyviu), jis turi teisę ginčyti bendrovės sudarytus sandorius įstatymų nustatyta tvarka. Ieškinį grindė tuo, jog 2006 m. rugsėjo 26 d. nekilnojamojo turto pardavimo sutartis prieštarauja UAB „Sana vita“ tikslams, nes turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą, nei tuo metu buvo rinkos kaina, o nekilnojamąjį turtą įgiję atsakovai buvo nesąžiningi (CK 1.82 str.).
2008 m. gruodžio 17 d. vyko teismo posėdis, apie kurį buvo pranešta ieškovams. Į teismo posėdį ieškovų atstovai neatvyko. Teismo posėdžio metu atsakovo UAB „Vitros prekyba“ atstovė advokatė S.Ž. pareiškė prašymą dėl sprendimo už akių priėmimo motyvuodama tuo, jog ieškovai ir jų atstovai, kuriems tinkamai pranešta apie teismo posėdį, į jį neatvyko ir iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą.
Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 17 d. priėmė sprendimą už akių, ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų po 22,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, kad apie teismo posėdį ieškovams buvo tinkamai pranešta, iki teismo posėdžio jie nepateikė jokių dokumentų, kurie pateisintų jų neatvykimą. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad asmuo, juridinio asmens organo sprendimo priėmimo metu nebuvęs to juridinio asmens dalyvis, neturi teisės pasinaudoti CK 2.82 straipsnio 4 dalyje suteikta teise ginčyti šį sprendimą. Ginčijamų 2006 m. rugsėjo 5 d. valdybos susirinkimo ir 2007 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu, ieškovas UAB „Valsta“ nebuvo juridinio asmens UAB „Sana vita“dalyviu, nes akcijas įgijo tik 2008 m. vasario 7 d. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad UAB „Valsta“ nėra subjektas, galintis pasinaudoti CK 2.82 straipsnyje numatytomis teisėmis ir reikšti ieškinį dėl minėtų protokolų (sprendimų) pripažinimo negaliojančiais. Teismas taip pat sutiko su atsakovų argumentais, kad juridinio asmens organų 2006 m. rugsėjo 5 d. ir 2007 m. balandžio 30 d. sprendimams ginčyti ieškovai yra praleidę Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje numatytą 30 dienų senaties terminą, nes į teismą kreipėsi tik 2008 m. birželio 16 d.
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su pareiškimu peržiūrėti teismo sprendimą už akių, kuriame prašė panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad pagal susitarimą dėl teisinės pagalbos teikimo ieškovams šioje byloje atstovauja advokatas A. Š., kuris apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje pranešė faksu iki posėdžio likus pusantros valandos bei prašė civilinės bylos nagrinėjimą atidėti. Teismui netenkinus šio prašymo, ieškovai neturėjo galimybės pateikti savo argumentus. Ieškovai pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu jie įgijo bankrutuojančios įmonės statusą, todėl bankroto ir su juo susiję klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatomis, kurios numato kitokį ieškinio senaties terminą ir juridinių asmenų sprendimų nuginčijimo tvarką. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą administratorius turi patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir gali juos ginčyti teisme. Šiuo atveju laikoma, kad bankroto administratorius apie šiuos sandorius sužinojo nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Šios aplinkybės paneigia teismo motyvą, kad yra ženkliai praleistas ieškinio senaties terminas ir nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad jis praleistas ne dėl svarbių priežasčių. Ieškovas pažymėjo, kad jų finansinė būklė labai pablogėjo dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų, todėl jiems buvo iškeltos bankroto bylos. Jeigu teismas priimtų palankų sprendimą, ieškovų finansinė padėtis pagerėtų ir jie galėtų išvengti bankroto procedūrų. Dėl to, kad patalpos buvo parduotos už mažesnę kainą, UAB „Sana vita“ prarado galimybę įsigyti alternatyvias patalpas, todėl buvo pažeisti ir ligonių, kuriems teikiama pirminė būtiniausia medicininė pagalba, interesai. Sprendimas už akių neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir geros moralės principų bei pažeidžia ieškovų teises.
Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 28 d. nutartimi ieškovų prareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Nurodė, kad ieškovai bylą teisme inicijavo 2008 m. birželio 16 d. pateikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, tačiau nei tuo metu, nei vėliau, jie nesirūpino atstovavimu teisme ir advokatų atstovavimo sutarčių nepateikė. Teikdami įvairius procesinius dokumentus ieškovai nenurodė, kad jiems atstovauja advokatas A. Š., todėl jis negali būti laikomas tinkamu ieškovų atstovu (CPK 51 straipsnis). Teismas, ieškovų atstovams pakartotinai neatvykus į teismo posėdį, ir atsakovo atstovei pareiškus prašymą priimti sprendimą už akių, pagrįstai tenkino šį prašymą, nes iki teismo posėdžio nebuvo gauti tinkami prašymai atidėti teismo posėdį. Šias aplinkybes patvirtina teismo posėdžių protokolai bei advokato A. Š. faksu gautas prašymas, prie kurio taip pat nebuvo pridėtos atstovavimo sutartys. Teismas ieškovų neatvykimo į teismo posėdį priežastis nelaikė svarbiomis bei pažymėjo, kad UAB „Sana vita“ nepateikė jokių argumentų, kodėl ši bendrovė, žinodama apie jai nepalankius sandorius, jų neginčijo per nustatytą terminą, o sandorius dėl buvusių akcininkų sprendimų ir nekilnojamojo turto pradėjo ginčyti naujasis akcininkas. Teismas taip pat nesutiko, kad šiam ginčui nagrinėti būtina vadovautis ne Akcinių bendrovių įstatymo, o Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškinyje minimų sprendimų priėmimo ir sudaromų sandorių neatitikimo įstatymo reikalavimams arba prieštaravimus laisvai šalių valiai buvimą. Nenustatęs nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, leidžiančių suabejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, teismas ieškovų prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.
Atskiruoju skundu ieškovai BUAB „Valsta“ ir BUAB „Sana vita“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas neaptarė ir nevertino ieškovų nurodytų argumentų, o formaliai susikoncentravo ties ieškovo atstovavimo tinkamumu. Tuo teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. Jeigu nėra paisoma minėto reikalavimo, tai nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatytas teisingumo vykdymas. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime pabrėžė, kad visais atvejais teismas negali nusižengti iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, ir turi priimti teisingą sprendimą byloje. Sprendimo už akių priėmimo galimybė derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, taip pat tinkamos teisminės gynybos principu. Bylos nagrinėjimui atnaujinti esminę reikšmę turi ne šalies pasyvumą pateisinančios ar nepateisinančios priežastys, o aplinkybės ir įrodymai, kurie yra susiję su sprendimo už akių teisėtumu bei pagrįstumu. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų įrodymų vertinimą, tačiau iš esmės netiria jų turinio, tai reiškia, kad vertinamas tik teisinis, bet ne faktinis pagrįstumas. Teismas gali priimti sprendimą už akių tik įsitikinęs įrodymų pakankamumu. Jeigu įrodymų nepakanka, teismas neturi priimti sprendimo už akių. Jeigu toks sprendimas yra priimtas, tačiau kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai ar nurodomos aplinkybės, kurios leidžia suabejoti sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, toks sprendimas turi būti panaikintas, o bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės. Pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepaisė ir nepagrįstai nepanaikino priimto sprendimo už akių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vitros prekyba“ prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovai nepagrįstai teigia, kad teismas formaliai nustatė, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, leidžiančių abejoti teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Ieškovai nurodo, kad jiems atstovavo advokatas, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, nepateikė. Apeliantų argumentai dėl ĮBĮ nuostatų taikymo šioje byloje nėra reikšmingi, nes ieškovai bankrutuojančių įmonių statusą įgijo bylos nagrinėjimo metu. Be to, nurodė, jog CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos nėra taikomos asmenims, kurie nebuvo nei juridinio asmens dalyviai, nei kreditoriai. Nepagrįsti ieškovų argumentai dėl viešojo intereso ir pacientų interesų pažeidimo. BUAB klinika „Sana vita“ 2008 m. pabaigoje nutraukė veiklą, 2008 m. gruodžio mėnesį išsikraustė iš patalpų. Ši bendrovė patalpomis naudojosi neatlygintinai, vėliau buvo sudaryta nuomos sutartis, tačiau ji 5 mėnesius buvo atleista nuo nuomos mokesčio, o už vėlesnį laikotarpį šio mokesčio nesumokėjo. Taip pat nepagrįsti ieškovų argumentai dėl per mažos patalpų pardavimo kainos, nes UAB „Geomatas“ įvertino šį turtą ir nustatė jo vertę, kuri sudaro 1 080 000 Lt. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas nepasisakė dėl ieškovų argumentų ir teismo nutartis yra nemotyvuota. Teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, nepažeidė įrodymų pakankamumo principo ir teisingai nustatė, kad nėra pagrindo abejoti priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Atskirajame skunde bei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra nurodyti įrodymai ar argumentai, kurie gali turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas, paduodant pareiškimą. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas teismo sprendimas už akių, pasyvumo priežastimis, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 dalį turi būti nurodytos pareiškime dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. M., A. J. personalinė įmonė).
Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį dėl atsisakymo panaikinti sprendimą už akių ir civilinės bylos nagrinėjimą byloje atnaujinti. Ieškovai savo skundą grindžia tiek ta aplinkybe, jog jie tinkamai informavo teismą apie jų atstovo negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, tiek teismo netinkamu materialinės teisės normų taikymu.
Iš bylos dokumentų matyti, kad 2008 m. gruodžio 17 d. buvo paskirtas teismo posėdis. Ieškovų atstovai apie šį teismo posėdį buvo informuoti ir jie šios aplinkybės neginčija. Teismo posėdžio dieną buvo gautas advokato A. Š. prašymas atidėti teismo posėdį, kuriame nurodyta, kad jis atstovauja ieškovams ir dėl dalyvavimo kituose teismo posėdžiuose negali atvykti į minėtą teismo posėdį. Nors ieškovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei atskirajame skunde teigia, kad šis prašymas teismui buvo pateiktas prieš pusantros valandos iki posėdžio pradžios, tačiau iš byloje esančio faksimilinio pranešimo matyti, kad prašymas teismui faksu buvo išsiųstas 2008 m. gruodžio 17 d., 10:09 val., tai yra jau prasidėjus teismo posėdžiui. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad prie šio prašymo nebuvo pridėti advokato atstovavimą pagrindžiantys įrodymai.
Įvertinusi minėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad ieškovų ar jų atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių negalima laikyti svarbiomis, tačiau, kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl sprendimo dėl akių peržiūrėjimo, turi būti įvertintos ne tik neatvykusios šalies pasyvumo priežastys, bet ir aplinkybės, keliančios abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje pareikšto ieškinio matyti, kad ieškovai ginčija UAB klinikos „Sana vita“ valdybos posėdžio protokolą, pirkimo-pardavimo sutartį, visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą bei prašo taikyti restituciją. Teismas, remdamasis CK 2.82 straipsniu, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nusprendė, kad ieškovas UAB „Valsta“ negali ginčyti valdybos posėdžio protokolo ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, nes jis nėra subjektas CK 2.82 straipsnio prasme bei yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog tiems asmenims, kurie, juridinio asmens organui priimant ginčijamą sprendimą, nebuvo to juridinio asmens dalyviai, CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2006, G. G. V. 326-oji daugiabučio namo savininkų bendrija), tačiau atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijami ne tik juridinio asmens valdymo organų sprendimai, bet ir jo sudarytas sandoris – pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovų ieškinį tik nurodė, kad atmetus jų reikalavimus dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, atmestini ir kiti jų reikalavimai, tačiau nepasisakė dėl ieškovų pareikšto reikalavimo pripažinti pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu teisinio ir faktinio pagrindo.
Kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyto sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino taikymą reikalavimams dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, nurodė, kad ši norma taikoma, kai byloje yra pareikšti reikalavimai dėl juridinio asmens organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, bet netaikoma dėl šių sprendimų pagrindu sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kartu kasacinis teismas nurodė, kad sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nepriklausomai nuo to, ar pripažintas negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Coris Vilnius“ v. M. M.; bylos Nr. 3K-3-230/2005).
Teismui neišnagrinėjus pareikšto reikalavimo dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovų nurodytu pagrindu (dėl jo prieštaravimo įmonės tikslams), o atmetus šį reikalavimą dėl to, kad nėra tenkinami kiti reikalavimai, tai yra reikalavimai dėl juridinio asmens valdymo organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais, negalima pripažinti, kad teismo priimtas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad ieškovai pirkimo-pardavimo sandorį ginčijo iš esmės dėl to, kad bendrovė pardavė jai priklausantį turtą už per mažą kainą, dėl to jai atsirado finansinių sunkumų ir ji tapo nemoki, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nepasisakė nei dėl ieškovų argumentų, nei dėl atsakovų atsikirtimų į juos.
Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų atstovui neatvykus į teismo posėdį, tinkamai ir laiku nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir atstovavimą pagrindžiančius dokumentus, teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, tačiau, pasisakydamas dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teismas nepakankamai argumentavo dėl visų pareikštų reikalavimų, neįvertino visų tiek ieškovų, tiek atsakovų nurodomų reikšmingų aplinkybių, todėl yra pagrindas suabejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimas už akių panaikintinas, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas ir bylą perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Perduodama bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų, susijusių su parduoto turto kaina, sudarytais nuomos ir panaudos sandoriais ar pacientų interesų pažeidimais, nes šios aplinkybės yra susijusios su ginčo esme ir jas vertins pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ginčą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Kauno apygardos teismo 2008 m. gruodžio 17 d. sprendimą už akių panaikinti, bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.