Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Jolantos Raščiuvienės (pranešėja), Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė skiriant galutinę bausmę – areštą 40 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime – 2 paros, ir L. G. paskirta galutinė bausmė – areštas 38 parų.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje – kurioje privalo sudalyvauti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. G. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. gegužės 28 d., apie 22 val. 30 min., 9duomenys neskelbtini) esančioje poilsiavietėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - nustatytas 1,85 promilių girtumas, konflikto metu rankomis tampė sugyventinę R. E. už plaukų; jai pargriuvus ant žemės, kumščiais sudavė ne mažiau kaip du kartus į veido sritį ir į kairįjį šoną, ne mažiau kaip septynis kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. E. fizinį skausmą.

2. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Audrius Mačerauskas prašo pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį dalyje dėl L. G. paskirtos bausmės – pašalinti iš nuosprendžio L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei nustatyti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir L. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 45 parų.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo kaltė, veikos kvalifikavimas, tačiau teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei nepagrįstai nenustatė atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to paskyrė per švelnią bausmę.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir pagrįstai nustatė L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau netinkamai taikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas ir nepagrįstai nenustatė L. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

8. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

8.1. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, kad teisiamajame posėdyje L. G. savo kaltę pripažino iš dalies - davė tik iš dalies teisingus parodymus, teigdamas, kad nukentėjusiajai sudavė mažiau smūgių, negu nurodyta kaltinime, todėl šios aplinkybės, prokuroro nuomone, nesudaro pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Su tokia prokuroro pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

8.2. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ne kartą duodamas parodymus savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai. Patvirtino, kad įvykio dieną naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu ir nors dėl girtumo įvykio aplinkybių ir tikslaus suduotų smūgių skaičiaus įvardinti negalėjo, tačiau pripažino, kad galėjo nukentėjusiąją tampyti už plaukų, kumščiais suduoti smūgius į veido sritį ją spardyti kojomis; tai, kad jis atliko aukščiau nurodytus veiksmus jam pasakė ir pati nukentėjusioji, kuomet jie buvo susitikę jau po įvykio, be to, matė ant nukentėjusiosios veido mėlynę (69, 73-74 b.l.). Iš teisiamojo posėdžio metu duotų L. G. parodymų matyti, kad jis pripažino, jog įvykio metu naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau teigė, kad įvykio aplinkybių dėl girtumo nelabai prisimena, mano, jog negalėjo suduoti tiek smūgių, kiek nurodyta kaltinime (99 b.l.). Savo abejonę dėl suduotų smūgių nukentėjusiajai grindė tuo, kad nukentėjusioji po įvykio jam pasakė, kad buvo suduota mažiau smūgių, negu nurodyta kaltinime. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo aiškiai pasakyti, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė nukentėjusiajai, taip pat negalėjo įvardinti, ar sudavė konkrečius smūgius nurodytus kaltinime, nes kaip teigė, visų įvykio aplinkybių neatsimena dėl girtumo.

8.3. Nagrinėjamu atveju visų kaltinamojo duotų parodymų turinio analizė suteikia pagrindo konstatuoti, jog iš esmės L. G. prisipažino dėl visų nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikacijai reikšmingų aplinkybių. L. G. viso proceso metu neneigė ir pripažino, kad naudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu bei savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tai, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis abejojo dėl tiksliai suduotų smūgių skaičiaus, šiuo atveju neturėjo lemiamos įtakos jo veiksmų kvalifikavimui. L. G. parodymų dėl esminių įvykio aplinkybių pakako jo veiksmus atitinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nukentėjusioji, teisiamojo posėdžio metu dėl suduotų smūgių skaičiaus nurodydama kitokias nei ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes, akivaizdžiai siekė sušvelninti L. G. padėtį, ir todėl pagrįstai rėmėsi iš karto po įvykio duotasi nukentėjusios parodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad L. G. viso proceso metu dėl savo poelgio gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, toliau gyvena kartu, žadėjo tokio elgesio nekartoti, kas iš esmės patvirtina jo ryžtą pakeisti gyvenimo būdą ir daugiau nebenusikalsti.

8.4. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir pagrįstai nustatė L. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o prokuroro skundo argumentas, jog L. G. teigdamas, kad nukentėjusiajai sudavė mažiau smūgių nei nurodyta kaltinime, negali būti pagrindu nepripažinti L. G. šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

9. Tačiau sutiktina su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė L. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

9.1. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas minėtos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, savo sprendimą grindė tuo, kad įvykio metu ir pati nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir tas turėjo reikšmės. Nustatytas nukentėjusios neblaivumas negalėjo lemti išvados dėl sunkinančios aplinkybės nebuvimo L. G. veiksmuose. Bylos įrodymai nurodo, jog L. G. po įvykio buvo nustatytas 1,85 promilių neblaivumas (63 b.l.). Nuteistasis, duodamas parodymus viso proceso metu, pats tvirtino, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos tai, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, smurtą išprovokavo alkoholis (99, 116 b.l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino L. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

10. Apeliaciniame skunde tai pat prašoma nuteistajam L. G. paskirti griežtesnę bausmę. Nors apylinkės teismas, nepripažinęs nuteistojo L. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ši aplinkybė negali turėti lemiamos reikšmės, nustatant skirtos bausmės dydį.

10.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

10.2. Skundžiamu nuosprendžiu L. G. pripažintas kaltu už vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymą (BK 140 str. 2 d.) ir nubaustas areštu 30 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-10 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį skirta galutinė bausmė – areštas 40 parų. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime ir L. G. paskirta galutinė bausmė – areštas 38 paroms. Taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsniu, L. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

10.3. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, kad L. G. teistas (29-34 b.l.), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (58 b.l.), psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (50 b.l.), nedirbantis (60 b.l.). Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau tai nesukėlė nukentėjusiajai sunkių, ilgalaikių padarinių, taip pat įvertintinos veikos padarymo aplinkybės (buitinis konfliktas tarp sugyventinių), veikos pavojingumas (sukeltas fizinis skausmas). Nuteistasis viso proceso metu savo kaltę iš esmės pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė. Atsižvelgtina ir į nukentėjusiosios poziciją – nuteistajam atleido, toliau gyvena kartu, nurodė, kad nuteistasis stengiasi taisytis (100 b.l.). Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekta paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, artimą jos vidurkiui, kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas.

10.4. Nors ir nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, nuteistajam paskirta bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, bei bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, nėra aiškiai per švelni arba neteisinga. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirtos arešto bausmės dydį keisti į prokuroro prašomą, nėra teisinio pagrindo. Pripažįstama, jog apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl L. G. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas.

10.5. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė L. G. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti L. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatytą BK 60 str. 1 d. 9 p., tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.