- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-08
- Bylos Nr.
- 1-9-188/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-03650-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Civilinis ieškovas
- E. G.
- Kaltinamasis
- E. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.2.4.4.2.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėtu (BPK 115 str. ir kt str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, Gintarei Adomaitienei, dalyvaujant
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorams Ingai Balkūnei, Sigitui Kanaporiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gimęs . (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis . (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, dirbantis . (duomenys neskelbtini) vadybininku, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, neteistas,
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (dėl 2014-09-28 E. G. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padaryto dėl chuliganiškų paskatų), padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. B. 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 01.00 val. Latvijos Respublikoje, Kegums mieste, viešoje vietoje – lauko paviljone, esančiame šalia motokroso trasos „Z. Z.“, vykusio renginio metu tyčia, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų smogė kumščiu į veidą E. G., šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. G. kairio skruostikaulio lūžį su kraujosruva apie kairę akį, taip nesunkiai sutrikdė E. G. sveikatą, nes dėl skruostikaulio lūžio E. G. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis E. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad galimai, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. rugsėjo 28 d., Latvijos Respublikoje, Kegums mieste, su broliu ir tėčiu buvo motokroso varžybose, kurios vyko tris dienas. Buvo ir daugiau pažįstamų žmonių iš Kėdainių. Su tuo, kuo kaltinamas, nesutinka. Jie dieną žiūrėdavo varžybas, o vakarais pasidarydavo valgyti ir būdavo prie kemperio iki 3-4 val. nakties. Jis turėjo gitarą, padainuodavo. Nueidavo tik iki tualeto. Jis, tėtis G. B. ir brolis E. B. buvo kartu, jie gali tai paliudyti, tai paliudyti gali ir kiti pažįstami iš Kėdainių, kurie matė, kad jis niekur nėjo, alkoholio nevartojo. Jam niekada gyvenime nebuvo problemų dėl kokių nors muštynių, jis yra ramus, santūrus ir draugiškas žmogus, taip jį apibūdina ir jo darbovietė. Tikrai niekam blogo nenorėtų padaryti ir nepadarė, jokiame renginyje nedalyvavo, net nežinojo, kad tokie renginiai vyksta. Matė palapinę, bet kas joje vyksta, nežinojo, buvo visiškai kitame gale, miške. A. R. pažįsta iš vaikystės, dabar bendrauja mažai, gal dieną ir buvo sutikęs, pasisveikino, kaip seni pažįstami. Nukentėjusiojo nepažįsta, mato pirmą kartą. Smūgio nukentėjusiajam tikrai nesudavė. 2014 m. rugsėjo 28 d. bendravo su jo ir tėčio pažįstamais L. L., G. L., Dariumi, V., jo dukra U., dar buvo jo tėtis, brolis, L. L. vairuotojas. Kaip A. R. tapo žinoma apie įvykio aplinkybes, nežino, su juo nebendravo, gal A. R. laiko ant jo kažkokį pyktį. Įvykis buvo prieš 3 metus, ką konkrečiai tą dieną veikė, neprisimins. Motokrosas pasibaigdavo 15-16 val., jie ne visada žiūrėdavo iki galo. Nuo 16 val. iki 3-4 val. nakties jie laiką leisdavo prie kemperio, tą vakarą irgi galėjo būti taip pat. Jis su tėčiu ir broliu miegojo viename autobuse. Vakarojo visi bendrai, nes prie kemperio buvo stogelis, stalas. Būdavo, kad kiti dar likdavo vakaroti, o jis su tėčiu eidavo miegoti. Nuo jų sustojimo vietos iki tos didžiosios palapinės buvo gal 1,5 km, iki jos jiems reikėjo eiti apie 20 min. Jis vairavo, alkoholio nevartojo, o kai kurie kiti kartu su juo vakaroję asmenys simboliškai išgerdavo alaus.
Nukentėjusysis E. G. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. jis su trimis draugais žiūrėjo tarptautines motokroso varžybas, vykusias Kegums m., Latvijoje. Atvažiavo ketvirtadienio vakare ir buvo iki sekmadienio vakaro. Šeštadienį varžybos baigėsi apie 17-18 val., po to vyko renginys, kurio metu prisistatė komandos. Po to jie grįžo prie savo kemperio, gaminosi maistą, valgė. Vakare nuėjo į paviljoną, kur vyko diskoteka, buvo daug žmonių. Jis nuėjo į tualetą, grįždamas ėjo pas savo draugus ir gavo smūgį į kairį skruostą, visiškai be jokios priežasties. Po smūgio jis priklupo, pasitraukė į šoną, atsisėdo ant suoliuko, nes buvo negera. Pasėdėjęs apie pusvalandį, nes jam iš nosies bėgo kraujas, pykino, parėjo į kemperį ir nuėjo miegoti. Kai ryte atsikėlė, buvo sutinęs visas žandas, bet dar atbuvo varžybas ir vakare grįžęs į Vilnių, nuvažiavo į Žalgirio klinikas. Padarius nuotrauką paaiškėjo, kad jam yra lūžęs skruostikaulis. Buvo paskirta operacija, reikėjo palaukti kol atslūgs tinimas, jį operavo maždaug po 5 dienų. Prieš įvykį jis kaltinamojo nematė, paviljone jį pamatė tada, kai jis jam trenkė. Nurodė, kad savo anksčiau duotų parodymų pilnai nebeprisimena praėjus daug laiko, prašo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų E. G. parodymų matyti, kad 2014-09-25 jis su draugais M. S., P. S. ir A. G. atvažiavo į Latvijoje, Kegums mieste vykstančias motokroso varžybas. 2014-09-27 vakare didelėje lauko palapinėje po varžybų vyko žiūrovams skirtas renginys. 2014-09-28 apie 01.00 val. jis iš palapinės nuėjo į šalia buvusį tualetą, grįžęs priėjo prie savo draugų. Tik jam grįžus, prie jo priėjo vaikinas, kaip vėliau sužinojo – E. B., ir vieną kartą kumščiu smogė jam į veido sritį. Visą tą įvykį matė kartu buvę jo draugai. Kodėl E. B. jam smogė, nežino, tarp jo ir E. B. jokių konfliktų nėra buvę, jis jo nepažinojo, pirmą kartą jį pamatė Latvijoje vykusiose motokroso varžybose. Po gauto smūgio jis parklupo, atsistojęs nuėjo į šoną ir atsisėdo ant suoliuko. Po kiek laiko priėję greitosios pagalbos darbuotojai jį apžiūrėjo. Jokia reali medicininė pagalba jam suteikta nebuvo, kadangi pats jos neprašė. Apie 02.00 val. jis grįžo į kemperį ir nuėjo miegoti. E. B. daugiau nebematė. 2014-09-28 apie 22.00 – 23.00 val. grįžęs į Lietuvą iš karto nuvažiavo į Vilniaus universiteto Žalgirio klinikas, kur jam nustatė kairės pusės skruostikaulio lūžį. Taip pat pasakė, kad skruostikaulio atstatymui bus reikalinga atlikti veido operaciją, kuri buvo atlikta 2014-10-02. (1 t.b. l. 20-21). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas E. G. parodė, kad prieš valandą iki jam trenkiant, tą asmenį matė su jo pažįstamu A. R., jie buvo kartu. Jis pats to asmens nei vardo, nei pavardės nežinojo. Jo draugas M. S. per A. R. išsiaiškino, kas toks jam trenkė, pasakė jo vardą ir pavardę – E. B.. Jis pats A. R. pažįsta, abu yra buvę toje pačioje motokroso komandoje. Vėliau M. S. patarė jam per socialinį tinklą „Facebooke“ įvesti jį užpuolusio asmens vardą ir pavardę ir įsitikinti, ar tai yra tas pats asmuo. Jis pasižiūrėjo ir suprato, kad tai tas pats asmuo. Žinojo, kad A. R. pažįsta įtariamąjį, nes matė juos kartu renginio metu. 2014-09-29 jis per socialinį tinklą „Facebooke“ susirašinėjo su A. R., kuris pirmas parašė jam „Sveikas, kaip ten tau“. Jis atrašė, kad blogai, reikės daryti operaciją. Susirašinėjime kalba eina apie tai, kad A. R. yra E. B. draugas ir nelabai nori kištis į tą situaciją. Susirašinėjimo metu A. R. pasiūlė jam susitikti su E. B. ir pasiūlyti tartis ir taip viską sutvarkyti, nesikreipiant į policiją. Jis atsakė, kad ne jis turi siūlyti tartis, o E. B. turi tai daryti. Tada A. R. parašė, kad jis darytų kaip išmanąs, bet jis nieko, jeigu ką, nepamena ir nieko nežino, policijai taip ir pasakys, nes nenori nė vieno palaikyti. Tada jis A. R. atsakė, kad buvo daugiau liudininkų ir be jo ir kad E. B. trenkė jam visiškai už nieką. A. R. atsakė, kad renginio metu kažkas apsistumdė, užkliudė E. B., tas atsisuko ir trenkė jam. Daugiau apie sumušimą su A. R. akis į akį nekalbėjo, A. R. siūlė jam gražiuoju susitarti su E. B.. Kai E. B. jam smogė, A. R. buvo šalia jo (1 t. b. l. 28). Nukentėjusysis nurodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsakydamas į klausimus parodė, kad aiškiai matė jam smogusio asmens veidą, nes įvykio vietoje buvo šviesu. Alkoholio vartojęs nebuvo. Ką sudavęs smūgį asmuo darė po to, negali pasakyti, nes buvo priklaupęs, po to iš karto apsisuko ir nuėjo, kad negautų daugiau. Atpažinimo metu iš trijų asmenų tą asmenį atpažino, abejonių, kad tai tas pats asmuo, neturėjo. Renginio metu A. R. buvo toje palapinėje, jis ir nurodė B., kaip jį sužalojusį asmenį. Kiti jo draugai galėjo matyti smūgio sudavimo momentą, nes visi buvo kartu. Smūgį jis gavo palapinės viduje. Diskoteka vyko apšviestoje patalpoje, buvo gana geras apšvietimas. Jam nereikėjo blaškytis, kad pamatytų, kur yra jo draugai, iš karto pamatė, kur jie stovi. Nuo įėjimo iki tos vietos, kur buvo suduotas smūgis, ganėtinai nemažas atstumas. Nurodė, kad dabar jau gerai nebeprisimena visų įvykio aplinkybių, tiksliausi yra jo po įvykio duoti parodymai. Sužinojęs jam smūgį sudavusio asmens vardą, pavardę, visų pirma facebooke įsitikino, ar nuo to asmens gavo smūgį, ir jam nekilo abejonių. Kitą dieną po įvykio, atrodo, matė R., jis klausė, kaip jo sveikata, nes matė, kad jis iš vakaro gavo smūgį. Smūgį jis gavo išėjęs iš biotualeto, įėjęs į palapinę, eidamas prie ten stovėjusių draugų. M. S. stovėjo galimai 2 m atstumu, galėjo būti ir 2,5 m ir 3 m, kiti – gal už 5 m, tiksliai nurodyti negali. Buvo bendra kompanija, kurioje buvo P. S. ir A. G., visi stovėjo bendroje krūvoje. Po to, kai jis gavo smūgį, renginys dar vyko.
Liudytojas M. S. parodė, kad įvykis galėjo būti 2014 m. rugsėjo 28 d., kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jis su draugų kompanija ketvirtadienį nuvyko į pasaulio motokroso čempionato varžybas, vykusias Latvijoje. Vakarinis renginys vyko šeštadienio vakare, palapinėje, jie ten leido laiką. E. išėjo iš paviljono lygtai į tualetą. Jis pats liko kažkiek krašte ir tiesiog stebėjo, kas vyksta. E. grįžus, matė, kaip jis ateina per visą paviljoną bei kad priėjo prie A. R., gal paklausti, kur randasi jis, nes jie visur vaikščiojo dviese. Matė, kaip E. eina per patį vidurį, centrine aikšte, kur nebuvo daug žmonių. Tada kaltinamasis greitu žingsniu priėjo prie E. ir, kiek suprato, be jokių žodžių smogė jam į veido sritį. E. priklaupė, atsirėmė ranka į žemę, susiėmė už veido. Jis pats nuo įvykio vietos stovėjo maždaug 5 m atstumu, smūgio momentą matė puikiai. Pribėgęs jis patraukė kaltinamąjį į šoną, kad neužmuštų E., galvojo, kad gal dar trenks kelis kartus. Po to pakėlė E., padėjo jam išeiti į lauką. E. blogai jautėsi, skaudėjo veidą, galvą, lyg iš nosies kažkiek bėgo kraujas. Pasodino E. ant suoliuko, juo rūpinosi. Priėjo daugiau žmonių, pažįstamų, klausė, kas atsitiko. Po kiek laiko E. grįžo į kemperį, o jis pats nuėjo į palapinę. Buvo priėję medikai, siūlė E. važiuoti, bet jie galvojo, kad nieko rimto, tik sumušimas. Tą dieną nieko nesiaiškino, galvojo, kad kitą dieną žmogus ateis, atsiprašys. Jis pats kaltinamąjį pažinojo iš matymo. Vėliau, gal po kelių dienų, aiškinosi, kas tai padarė. Jam visą informaciją suteikė A. R., pasakė, kas jis toks, kur gyvena. Jie buvo matę kaltinamąjį bendroje kompanijoje su A. R., žinojo, kad jis jį pažįsta, todėl klausė, kas jis toks, atrodo, prašė perduoti informaciją, kad tas žmogus susisiektų. Buvo mintis, kad tas žmogus Egidijų su kažkuo sumaišė. Jie aiškinosi facebooke, jo vardo, pavardės patys iš kažkur nesugalvojo. Ar matė kaltinamąjį po to, kai po E. suduoto smūgio grįžo į palapinę, nepamena. Paviljone apšvietimas buvo normalus, puikiai buvo galima viską matyti. Buvo galima matyti ir iš 30 m, veidą buvo galima matyti 15 m atstumu, jei su regėjimu nėra problemų, o jis jų neturi. Tą vakarą alkoholio jis nevartojo. Jis su draugais gyveno kemperyje, apie 1 km atstumu nuo palapinės. Policijos pareigūnų jie ieškoti nebandė. Ryte nukentėjusiojo veidas buvo stipriai patinęs, jis nemiegojo beveik visą naktį, kadangi jautė nežmonišką skausmą. Jiems iš karto kilo įtarimų, kad gali būti lūžis, nes nebuvo mėlynių, tik stipriai sutinę.
Liudytojas P. S. parodė, jog kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis yra jo draugas. Paaiškino, kad įvykis buvo 2014 m. rugsėjo mėn. 28 d. Latvijoje, per motokroso varžybas. Dabar aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, nepamena, prašo perkaityti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka perskaitytų P. S. 2014-11-11 ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis 2014-09-25 su draugais A. G., E. G. ir savo broliu M. S. buvo Latvijoje, Kegums m. vykusiose motokroso varžybose. 2014-09-27 apie 24 val. po varžybų su A., E. ir M. dalyvavo renginyje, vykusiame didelėje palapinėje. Šokdamas su mergina, pamatė parklumpantį E. ir iškart nubėgo prie jo. Prie E. susirinko daug žmonių. Pribėgęs paklausė, kas nutiko. E. pasakė, kad gavo už nieką. Pamatęs, kad konfliktas toliau nebevyksta, jis nuėjo šokti. Kas toliau vyko tą vakarą, nematė. Ar E. buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, nežino. Vėliau M. pakvietė jį eiti miegoti. Kitą rytą pamatė, kad E. veidas patinęs. Po varžybų išvažiavo namo. Jis važiavo su tėvu, o E., M. ir A. išvažiavo atskirai. Po kelių dienų iš M. sužinojo, kad E. lūžo žandikaulis ir laukia operacija. Kaip trenkė E., nematė, tik matė, kaip E. suklumpa, bei kad šalia parklupusio E. stovėjo vyras, į kurį kažkas rodė pirštu ir sakė, kad jis trenkė E.. Vaikiną jis matė pirmą kartą, apie jį jokių duomenų nežino. Mano, kad jį galėtų atpažinti. Vakarėlio metu E. su niekuo nekonfliktavo, už ką jam trenkė, nežino (1 t. b. l. 76). Ikiteisminio tyrimo metu 2015-10-26 apklaustas papildomai, P. S. parodė, kad E. G. po suduoto smūgio bėgo kraujas. Kaip E. G. sužinojo, kas tas jam trenkęs asmuo, nežino, gal ką nors aiškinosi. Nuo palapinės, kur vyko šokiai, iki vietos, kur jie gyveno, yra apie 500 m (1 t. b. l. 78). P. S. nurodė, jog tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tą vakarą buvo šiek tiek vartojęs alkoholinius gėrimus. E. G. parklumpantį pamatė būdamas už 8-10 m, matė gerai. Ką veikė kiti, nematė, stebėjo ateinantį nukentėjusįjį. Tai vyko kairiau žiūrint nuo scenos, netoli sienos. R. pažįsta. Tą vakarą matė jį palapinėje, vakaro metu prasilenkdavo. Prieš įvykį jį matė prieš 0,5 val. ar 15 min. A. R. buvo įvykio metu, nematė. Kokie buvo smūgį sudavusio asmens veiksmai iš karto po smūgio sudavimo, nematė, kreipė dėmesį tik į E.. Prie Egidijaus tuo metu dar buvo M.. Įvykis truko kelias minutes. Smūgį sudavusį asmenį matė, jam parodė žmonės, kai pribėgo, sakė, kad jis nutrenkė. Tas žmogus buvo kažkiek toliau, už metro. Ten buvo daug žmonių, į jį pirštais visi rodė. Salė buvo apšviesta, švietė iš viršaus, buvo šviesų efektai, degė ir lempos.
Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusysis yra jo draugas. Parodė, kad datos, kada tai buvo, neprisimena, gali būti, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. rugsėjo 28 d. Gali papasakoti tik tiek, kiek prisimena. Buvo šeštadienio vakaras, jis buvo su draugais, tą vakarą vartojo alkoholį. Įvykis buvo paviljone, diskotekoje, motokroso varžybose Latvijoje. Įvykis įvyko palapinėje, šokių aikštelėje. Jis šoko greta su mergina. Kiek matė patį įvykį, buvo šalia stovinčių žmonių, tarp jų ir pažįstamų, buvo sujudimas, matė E., gulintį ant žemės. Priėjo, ten buvo daug žmonių, muštynės buvo nutrauktos. E. pakėlė, jie palydėjo jį į lauką, o jis pats grįžo į aikštelę. Atsakydamas į klausimus parodė, kad nuo įvykio vietos jis buvo 3-5 m atstumu, tiksliau nurodyti negali. Jam priėjus, pasakė, kad E. smūgiavo vieną kartą. Neatsimena, ar kas nors sakė, kas tai padarė, ar rodė į tą asmenį. Dabar aplinkybių gerai neprisimena. Iš teisiamajame posėdyje BPK 276 str. 1 d. 3 p. tvarka perskaitytų ikiteisminio tyrimo metu A. G. duotų parodymų matyti, jog apie 1 val. šokdamas su mergina, išgirdo šurmulį ir atsisukęs pamatė, kaip jo draugas E. G. virsta ant žemės, o vyruką, kuris trenkė jam į veido sritį, atstūmė kiti jaunuoliai. Paties konflikto nematė, dėl ko jis prasidėjo, nežino, tik žino, kad viso vakarėlio metu vaikinas, kuris sumušė E. G., elgėsi agresyviai. Vaikino, kuris trenkė E. G., nepažįsta, atpažinti negalėtų. E. G. sakė, kad jam labai skauda kairės pusės veido sritį, į kurią buvo gavęs smūgį. Matė, kad E. G. smarkiai bėga kraujas iš nosies. Jis nubėgo prie varžybose budėjusios med. sesers ir paprašė ateiti apžiūrėti sumuštą draugą. Apžiūrėjus, E. G. su kitais draugais nuėjo į savo namelį (1 t. b. l. 81). A. G., atsakydamas į klausimus, parodė, kad matė tą vyruką, kurį nustūmė, galvojo, kad tai jis trenkė. Vėliau jam pasakojo pažįstami, kad tas asmuo tą vakarą buvo agresyvus, sakė, kad tas, kuris smūgiavo, kabinėjosi prie kitų žmonių. Nurodė, jog tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tą vakarą jis gėrė alų, buvo apsvaigęs, bet ne tiek, kad negalėtų kontroliuoti savo veiksmų. Mano, kad toje grupėje žmonių buvo ir A. R..
Liudytojas G. B. – kaltinamojo tėvas, parodė, kad galėjo būti 2014 m. rugsėjo 28 d., kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, jis su sūnumis buvo Latvijoje vykusiame pasaulio motokroso čempionate. Buvo apsistoję maždaug 1,5 km atstumu nuo trasos. Buvo daug pažįstamų, vakare visi sėdėjo, degė laužas. Įvyko nesusipratimas, sūnų apkaltino, nors sūnus visą vakarą buvo kartu su juo. Visi gėrė, E. negėrė, nes jam reikėjo vairuoti. Žino, kad buvo ir jo pažįstamo sūnus A. R., jis vaikščiojo su 5-6 asmenų kompanija po trasą, buvo išgėrę, paskui apkaltino jo sūnų, nors sūnus ten nebuvo. Latviai pasakojo, kad policija išvežė tuos, kurie mušėsi. Jei sūnus ten būtų buvęs, mušęs, būtų ir jį išvežę. Nukentėjusiajam gal dieną kažkas uždavė, kodėl jo sūnaus vardą paminėjo, nežino. Sūnūs į tą renginį važiavo pirmą kartą ir visą laiką buvo kartu su juo. E. grojo gitara, jie vakarojo, po to visi kartu nuėjo miegoti. Vakaroti baigė po 24 val., gal buvo ir 1.30 val., nes muzika buvo nutilusi, o ji groja maždaug iki 1 val. Nuo palapinės iki jų stovyklavietės galėjo būti apie 1,5 km atstumas. Tą vakarą E. visą laiką buvo kartu su juo, jie nuėjo miegoti kartu, gal E. nuėjo miegoti anksčiau, nei jis. Jis su abiem sūnumis miegojo savo autobuse. Iki to laiko E. ilgesniam laikui nebuvo išėjęs. Kitas sūnus taip pat nebuvo išėjęs. Nežino, kiek laiko buvo, kai jie nuėjo miegoti, gali būti, kad ir iki 2-3 val. sėdėjo, į laikrodį jis nežiūrėjo. E. apkaltino, kai jie jau buvo grįžę, gal praėjus mėnesiui ar net pusei metų. Apie tai, kad E. yra kaltinamas, sužinojo iš paties E.
Liudytojas M. V. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami, nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykis buvo seniai, gal prieš 3 metus, galėjo būti 2014 m. rugsėjo 28 d., kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tai buvo Latvijoje, kur vyko motokroso varžybos. Jie žiūrėjo varžybas, šventė, buvo daugiau draugų ir pažįstamų. 2014 m. rugsėjo 28 d. dienos metu jis buvo trasoje, o vakare - prie automobilių stovyklavietėje. Į varžybas atvyko su V. D. ir jo dukra. Stovyklavietėje buvo L., B., D., jie visi susijungė į vieną ratą. Vakare švęsdavo, vartojo alkoholį, kalbėdavosi, aptarinėdavo varžybas. Tą vakarą jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. E. B. visą laiką buvo tame rate, nematė, kad būtų ilgesniam laikui kur išėjęs, gal tik iki krūmų 10 min. nueidavo. Iki kelių valandų vakarojo, nežino, buvo tamsu, į laikrodį nežiūrėjo, bet jau tikrai buvo po 24 val. Jis buvo apsvaigęs, bet ne tiek, kad neprisimintų, kas buvo. Jų stovyklavietėje girdėjosi muzika iš renginio. Neprisimena, ar dar tame renginyje grojo muzika, kai ėjo miegoti. E. B. anksčiau nuėjo miegoti, o jis su D. R. dar liko sėdėti. Su kuo E. nuėjo miegoti, neprisimena. E. B. negėrė, nes kitą dieną reikėjo važiuoti namo, jam reikėjo vairuoti. Nežino, ar E. B. buvo išėjęs ilgesniam nei 15 min. laikui, nes jo nestebėjo.
Liudytojas L. L. parodė, kad su kaltinamuoju yra tik pažįstami, nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio datos neprisimena, gali būti, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. rugsėjo 28 d., jis buvo Latvijoje, motokroso varžybose. Vakarais visi sėdėjo ir lengvai išgėrinėjo stovyklavietėje, vakarieniavo. E. B. grojo gitara. Vakarojo gal iki 24 val. ar 01 val., tiksliai negali pasakyti. Jis vartojo alkoholį, buvo kažkiek apsvaigęs. E. B. visą laiką buvo kartu su jais, grojo gitara, kol jie sėdėjo. Miegoti jis ėjo kartu su broliu, kiek galėjo būti valandų, nežino. Edvinas ilgesniam laikui nebuvo išėjęs, visi trumpam išeidavo iki tualetų. E. B. alkoholio nevartojo, nes jam kitą dieną reikėjo vairuoti. Žinojo, kad vakare trasoje už 1,5 km vyksta renginys, šokiai. Girdėjosi muzika, nežino, iš kur ji sklido, gal ir iš automobilių. Neprisimena, ar jam einant miegoti dar girdėjosi muzika. Nebuvo ilgesnio nei 0,5 val. tarpo, kad E. būtų išėjęs, išeidavo tik trumpam iki prie pat buvusio miškelio. Jis nakvojo mašinoje su broliu. Kitą dieną išvažiavo visi kartu. Jo autobusą vairavo E., jis pats vairavo važiuojant į priekį, o E. – atgal. Tiksliai nežino, ar E. B. dar buvo likęs, kai jie nuėjo miegoti, atrodo, kad buvo.
Liudytojas G. L. parodė, kad kaltinamasis yra tik jo pažįstamas, nukentėjusiojo nepažįsta. Paaiškino, kad datos, kada tai buvo, neprisimena, gali būti, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu - 2014 m. rugsėjo 28 d., jis buvo Latvijoje žiūrėti motokroso varžybų. Vakarais sėdėjo, baliavojo, po to ėjo miegoti. Jis buvo šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio. E. B. visą laiką buvo su jais, gal tik trumpam į tualetą buvo išėjęs, visi išeidavo, vyko judėjimas. Iki kurios valandos vakarojo, neprisimena, gal iki 24 val. ar 01 val. Jis ėjo miegoti kartu su broliu, dar liko vakaroti V. su R.. Mano, kad E. B. miegoti nuėjo anksčiau už juos. Jis pats miegojo su broliu ir R.. E. B. alkoholio nevartojo. Nežinojo, ar vyko trasoje renginys, girdėjosi muzika, apie palapinę jis nieko nežinojo. Neprisimena, ar jam einant miegoti muzika dar grojo. E. B. ėjo miegoti kartu su tėvu į autobusiuką. Nepamena, kad tą vakarą E. B. būtų išėjęs ilgiau nei 15 min. ar 0,5 val., jo nestebėjo, bet nebuvo taip, kad jo pasigestų, gal išeidavo kelioms minutėms. E. B. visą vakarą grojo, davė jiems lapus su tekstais, jie dainavo. Kitą dieną išvažiavo visi kartu, tiksliai neprisimena, kas vairavo jų autobusiuką.
Liudytojas V. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, pažįsta jo tėvą, nukentėjusiojo nepažįsta. Parodė, kad prieš 2 ar 3 metus buvo Latvijoje, varžybose. Visi buvo kempingo miestelyje, drauge sėdėjo, baliavojo, leido laiką. Kartu buvo V., L., D. R., B.ir jo dukra. Buvo išgėręs nedaug, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Kol jis sėdėjo stovyklavietėje, gal iki 24 val., E. B. visą laiką ten buvo. Neprisimena, kas dar liko, kai nuėjo miegoti. Jis miegojo savo autobusiuke su V. E. B. tą vakarą alkoholio nevartojo, nes jam kitą dieną reikėjo vairuoti, grojo gitara. Trasoje vyko renginys, iki jo reikėtų eiti 1 km - 1,5 km, girdėjosi muzika. Kai jis ėjo miegoti, muzika dar grojo. Kitą dieną jis vairavo savo mašiną ir E. B. vairavo, kas vairavo trečią mašiną – neprisimena. Nežino, ar jo dukra nuėjo miegoti anksčiau už jį, ar vėliau.
Liudytojas D. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip draugo sūnų, nukentėjusiojo nepažįsta. Kada tai buvo, neprisimena, gali būti, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. rugsėjo 28 d., buvo Latvijoje žiūrėti motokroso varžybų, baliavojo. Kartu buvo L., B., V. su dukra, V.. Tą vakarą jis vartojo alkoholį, buvo apsvaigęs. Vakarojo labai ilgai, gal iki 3 val., kartu su M. dviese buvo likę ilgiausiai. Nekreipė dėmesio, bet E. B. galėjo būti išėjęs tik kelioms minutėms. Jie kepė mėsą, E. grojo gitara. B. gal anksčiausiai nuėjo miegoti. E. B. alkoholio nevartojo, nes kitą dieną vairavo. Trasoje vyko renginys, iš toliau girdėjosi muzika. Mano, kad muzika jau negrojo, kai B. ėjo miegoti. E. nebuvo ilgesniam laikui išėjęs, visą laiką visi buvo kartu.
Liudytojas L. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nukentėjusiojo nepažįsta. Datos, kada tai buvo neprisimena, gali būti, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, 2014 m. rugsėjo 28 d., jis buvo Latvijoje, motokroso varžybose. Šventė, vakarojo, visi kartu sėdėjo, valgė, E. grojo gitara. Jis anksti, pirmas nuėjo miegoti, gal apie 24 val., nes rytą reikėjo vairuoti. Visi kiti dar buvo likę. Jis labai mažai vartojo alkoholį, turi visas vairuotojo kategorijas, jas turint leidžiama vairuoti tik esant nuliui promilių. Neprisimena, ar E. B. vartojo alkoholį. E. B. niekur nebuvo pasišalinęs. Kitą dieną automobilius vairavo jis, V. D. ir E. B..
Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, prieš 12 metų su juo buvo pažįstami artimiau. Nukentėjusįjį pažįsta kaip klientą. Parodė, kad įvykis buvo prieš trejus metus, rugsėjo mėnesį. Latvijoje vyko trijų dienų varžybos, kur susirinko motociklų aistruoliai. Jis atvyko pirmą dieną su broliu, tėčiu ir draugu, įsikūrė stovyklavietėje ir ėjo stebėti varžybų. Sutiko daug pažįstamų, E., G. Jų stovyklavietės buvo netoli nuo jų, jie pastoviai prasilenkinėdavo. Apie įvykį, kuris vyko antrą renginio dieną diskotekoje, papasakoti tiksliai nieko negali, nes tą dieną buvo neblaivus. Jų stovyklavietė nuo palapinės buvo 1 km – 800 m atstumu. Buvo neblaivus, toje palapinėje buvo tris - keturis kartus, net tiksliai nepamena, kiek kartų ten buvo. Renginyje buvo labai daug žmonių, skambėjo muzika, mirgėjo šviesos, dėl to tiksliai įvardinti, ką tokius ten matė, negalėtų. Tą dieną gėrė visą dieną, kiek tiksliai išgėrė, nežino. Išgertuvės prasidėjo penktadienį vakare, šeštadienį gerti pradėjo dieną, gal po pietų. Iki vakaro buvo labai „pavargęs“ ir nieko tiksliai neprisimena. Palapinėje apšvietimo, galima sakyti, iš viso nebuvo, buvo tik diskotekos šviesos, įžiūrėti žmogų buvo galima 1-2 metrų atstumu. Į palapinę ėjo pro G. ir pro E. stovyklavietes, sutikdavo pažįstamų, eidavo tai su vienais, tai su kitais. Diskotekos paprastai vyksta iki 3 val. ar 4 val. Iki kelintos valandos tą dieną vyko diskoteka, neprisimena. Kitą dieną iš G. ir jo draugų sužinojo, kad buvo konfliktas. Sakė, kad nukentėjo E., kad jam skauda skruostą, pasakojo, kad įvyko konfliktas ir muštynės palapinėje. Tarp ko vyko konfliktas, nežino, tik jo paprašė E. B. duomenų. Prašė B. telefono numerio, jis jį davė. Neprisimena, ko tiksliai prašė, tai buvo prieš trejus metus. Kai kurias aplinkybes jis prisimena, kai kurių neprisimena. Jam niekas nedarė įtakos ir neprašė, kad ko nors neprisimintų. Kai kitą dieną kalbėjosi su E. G., pastarasis paminėjo, kad B. jam smogė. Jis pats nei nurodė, nei nenurodė, kad B. yra įvykio kaltininkas, tik nurodė B. duomenis, tai yra E. G., jo prašymu, nusiuntė B. telefono numerį. Susirašinėjimo metu E. G. konkrečiai B. telefono numerio ir duomenų neprašė, prašė kitą dieną po įvykio, kai jis buvo sutikęs nukentėjusįjį su draugais, jis ir pasakė. Tiksliai neprisimena ir negali pasakyti, ar būtent to susitikimo metu E. G. paprašė B. kontaktų, jam atrodo, kad taip. Visos stovyklavietės buvo bendrai, vaikščiodamas matydavo tiek G. stovyklavietėje, tiek E. ir jo kompaniją. Prieš įvykio vakarą, kai kalbėjosi su E. broliu, matė E. grojantį gitara, E. tėtis buvo šalia. Kai kitą dieną matė nukentėjusįjį, jis sakė, kad jam skauda valgant, sužalojimų nesimatė, mėlynių, kraujosruvų, kraujo nebuvo. Visi buvo patinę, mano, kad nuo gėrimo, visi baliavojo, gėrė. Ar nukentėjusysis prieš įvykį vartojo alkoholį, nežino, su jais prie stalo nesėdėjo. Mano, kad ten tik vaikai, kurie negeria, buvo blaivūs. Iš išvaizdos galima buvo sakyti, kad nukentėjusysis buvo neblaivus. Kitą dieną po konflikto B. nematė, su juo nebendravo. Neprisimena, kam ir kurio numerį davė, mano, kad nukentėjusiajam davė Edvino numerį, bet nėra tikras. Su G. susirašinėjo, perdavė informaciją, kokią, neprisimena, tai buvo prieš 3 metus, žino, kad davė telefono numerį. Susirašinėjant jo nukentėjusiajam nurodyti žodžiai ,,jei ką, aš nieko nemačiau, nieko neprisimenu“, taip pat ,,kažkas užkliudė B., o tas atsisukęs ir piso“, tik rodo, kad jis nieko neprisimena ir nieko nežino. Jis aiškino G., kad jei ką, jis nieko neprisimena ir negali paliudyti nei prieš vieną, nei prieš kitą. Nurodydamas ,,kažkas užkliudė...“, jis davė kaip muštynių pavyzdį: kažkas užkliudė, kažkas pašoko ir pan. Tokias aplinkybes nurodė, nes neįsivaizdavo, kaip ten kas buvo. Jis su E. G. susirašinėjo apie situaciją, kai E. G. nukentėjo, ir jis davė E. G. muštynių pavyzdį. Iki įvykio E. G. matė, kai žaidė futbolą prie stovyklavietės.
Liudytoja U. D. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jų tėvai yra draugai, nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykis galėjo būti 2014 m. rugsėjo 28 d., kaip ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tai vyko Latvijoje, kur vyko motokroso varžybos. Kartu buvo jos tėtis ir jo draugai. Visi buvo bendrame kempinge, žiūrėjo varžybas, valgė, kalbėjosi. Antrą varžybų vakarą buvo bendrame rate su E. B., vakarą leido kartu, kepė kepsnius, dešreles. Nežinojo, kad vyko šokiai, ten iš visų pusių grojo muzika. Tą vakarą ji galėjo vakaroti iki 23-24 val., po to nuėjo miegoti. Iki to laiko E. B. buvo stovyklavietėje, grojo gitara, niekur nebuvo išėjęs, gal tik trumpam laikui. Nematė, kad tą vakarą E. B. būtų vartojęs alkoholį, pati alkoholio nevartojo. Kitą dieną apie konfliktą nieko neteko girdėti. Mano, kad jai nuėjus miegoti, E. B. liko sėdėti stovyklavietėje, kaip ir visi kiti, konkrečiai to momento neįsidėmėjo.
Liudytojas E. B. - kaltinamojo brolis, parodė, kad įvykis galėjo būti 2014 m. rugsėjo 28 d., kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jie atvažiavo į Latvijoje vykusias motokroso varžybas, įsirengė stovyklavietę maždaug už 1 km nuo trasos. Vakarodavo prie kemperio, pasidarė laužavietę, vakarais sėdėdavo, brolis grodavo gitara. Iš savo stovyklavietės nelabai kur ir išeidavo, eidavo miegoti, nes anksti ryte būdavo varžybų treniruotės, jie jose būdavo. Jo brolis E. B. visą laiką būdavo kartu, jo pasigesti ilgesniam, nei 15 min. laikui, neteko. Nueiti iki palapinės tikrai būtų reikėję daugiau, nei 15 min. Tą vakarą gal be 15 min. 24 val. jis su E. kartu nuėjo miegoti į autobusiuką. Tame pačiame autobusiuke miegojo ir jų tėvas. Kas liko stovyklavietėje, tiksliai neatsimena, mano, kad L.. E. iš autobusiuko niekur nebuvo išėjęs, nes būtų turėjęs perlipti per jį, kadangi jis miegojo prie durų, kurios atsidaro per šoną, jei jas atidarytų nieko nesakęs, jis būtų iškritęs. Iki pat ryto su Edvinu visą laiką buvo kartu. Autobusiukas, kuriame jie miegojo, stovėjo už poros metrų nuo vietos, kurioje jie sėdėjo, nepastebėti iš autobusiuko išeinančio žmogaus nebuvo galima. Jis buvo šiek tiek išgėręs alaus, brolis visai negėrė, nes kitą dieną reikėjo vairuoti. Nežino, ar tai buvo įvykio vakaras, nes nežino, koks įvykis ir kur jis buvo, nukentėjusiojo reikia klausti, koks tai vakaras ir kur jis nukentėjo.
Byloje esanti 2014-09-30 VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3327/14/01) (1 t. b. l. 12-13) patvirtina, kad E. G. padarytas kairio skruostikaulio lūžis su kraujosruva apie kairę akį, galimai tiriamojo nurodytu laiku (2014-09-28) ir būdu, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl skruostikaulio lūžio sveikata sutrinka daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui.
Byloje esančioje 2015-03-16 VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 859/15/01) (1 t. b. l. 30) nurodyta, kad E. G. padarytas kairio skruostikaulio lūžis su kraujosruva apie kairę akį, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-09-28), paveikus kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl skruostikaulio lūžio sveikata sutrinka daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui; atskirai kraujosruva apie kairę akį nekvalifikuojama. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kuris nebūdingas griuvimui.
Byloje esančiame Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo E. V. 2014-11-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-11-13 į tarnybinį elektroninį paštą iš nukentėjusiojo E. G. ikiteisminio tyrimo papildymui gautas elektroninis laiškas su elektroninio pašto išrašu ir nuotraukomis (1 t. b. l. 25-27).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio Asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. G. iš jam atpažinti parodytų trijų asmenų atpažino asmenį Nr. 3 – E. B., kaip asmenį, kuris Latvijos Respublikoje, Kegums mieste vykusiose motokroso varžybose sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą (1 t. b. l. 83-86).
Iš byloje esančio Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas M. S. nuotraukoje Nr. 4 atpažino E. B. kaip asmenį, kuris 2014-09-28 Kegums mieste, Latvijoje sumušė jo draugą E. G. (1 t. b. 87-88).
Iš byloje esančio Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas P. S. nuotraukoje Nr. 2 atpažino E. B. kaip asmenį, kuris Kegums mieste, Latvijoje, E. G. trenkė į veidą (1 t. b. 91-92).
Iš byloje esančio Akistatos tarp liudytojo M. S. ir E. B. protokolo matyti, kad M. S. patvirtino, jog E. B. asmeniškai nepažįsta, bet jį yra matęs 2014-09-28 per Latvijoje, Kegums mieste vykusias motokroso varžybas, bei kad būtent šis asmuo po varžybų vykusiame renginyje sužalojo E. G., pastarajam kalbant su A. R., ranka smogė jam į veido sritį, o jam priėjus prie E. G., atsiprašė ir pasakė, kad „sumaišė“. Toje vietoje, kur trenkė, buvo apšvietimas, bet ne dienos šviesa, tą asmenį atpažino, nes prieš tai buvo kartu prie bendro stalo, kur jį ir E. atsisėsti pakvietė A. R.. Vėliau E. G. jam minėjo, kad tas asmuo iš Kėdainių, bei kad jis išsiaiškino. Akistatos metu E. B. nurodė, kad M. S. mato pirmą kartą, palapinėje jis nebuvo, sėdėjo su savo tėčiu ir draugais, pažįstamais prie kemperio iki paryčių (1 t. b. l. 123-124).
Byloje ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino. Neneigia 2014 m. rugsėjo 25-28 dienomis dalyvavęs kaip žiūrovas Latvijoje, Kegums mieste vykusiose motokroso varžybose, tačiau tvirtina, kad palapinėje vykusiame renginyje nedalyvavo, net nežinojo, kad ten toks renginys vyksta, nukentėjusiajam smūgio tikrai nesudavė. Dieną žiūrėdavo varžybas, o vakarais su savo tėvu ir broliu E. bei kitais pažįstamais visą laiką nuo 16 val. iki 3-4 val. leisdavo prie savo kemperio, taip galėjo būti ir tą paskutinį vakarą. Tvirtina, kad ilgesniam laikui nuo kemperio nuėjęs nebuvo, po to su tėvu ir broliu nuėjo miegoti į savo autobusą, niekur išėjęs nebuvo. Nuo jų buvimo vietos iki tos palapinės reikėjo eiti apie 20 min. Tą vakarą alkoholio nevartojo, nes kitą dieną turėjo vairuoti. Akistatos su M. S. metu nurodė, kad jį mato pirmą kartą, palapinėje, kurioje vyko renginys, nebuvo, sėdėjo su tėčiu, draugais ir pažįstamais prie kemperio iki paryčių. Nurodė, jog nežino, kaip A. R., kurį pažinojo tik vaikystėje ir su kuriuo dabar mažai bendrauja, tapo žinoma apie įvykio aplinkybes, su juo nebendravo, mano, kad A. R. gal laiko ant jo kažkokį pyktį. Teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą, kadangi jo parodymai prieštarauja kitų byloje ištirtų įrodymų visumai. Kaltinamojo parodymus, kad jis tą vakarą visą laiką buvo su tėvu, broliu Edgaru ir kitais draugais, niekur išėjęs ilgesniam laikui nebuvo, o vėliau su tėvu ir broliu kartu nuėjo miegoti, teisiamajame posėdyje patvirtino kaltinamojo tėvas G. B. ir brolis E. B., tačiau atsižvelgiant į tai, kad abu minėti liudytojai yra artimi kaltinamojo giminaičiai, teismas jų parodymų nelaiko patikimais ir objektyviais, akivaizdu, jog jie suinteresuoti padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad minėtų liudytojų parodymai nesutampa tarpusavyje bei su kaltinamojo parodymais dėl laiko, kada jie nuėjo miegoti. G. B. iš pradžių parodęs, kad vakaroti baigė po 24 val., vėliau nurodė, kad tai galėjo būti ir apie 01.30 val., dar vėliau nurodė, jog nežino, kada nuėjo miegoti, galėjo būti, kad sėdėjo ir iki 2-3 val., visą tą laiką Edvinas buvo kartu, miegoti jie nuėjo kartu, vėliau nurodė, kad gal E. miegoti nuėjo anksčiau, nei jis. Tuo tarpu E. B. kategoriškai teigė, kad jis su Edvinu miegoti nuėjo 23.45 val., gi iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, kad vakarais stovyklavietėje jie sėdėdavo iki 3-4 val., jis patvirtino, kad taip galėjo būti ir paskutinę naktį. Nesutampa ir kitų liudytojų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl bendravimo su kaltinamuoju įvykio vakarą laiko. Liudytojo L. L. parodymais teisiamajame posėdyje, su stovyklavietėje buvusiais asmenimis, tarp kurių buvo ir kaltinamasis, tą vakarą jis vakarojo gal iki 24 ar 01 val., po to nuėjo miegoti, jam atrodo, kad kaltinamasis dar liko, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad miegoti nuėjo 00.15 val., liudytojas G. L. teisiamajame posėdyje nurodė analogiškai, kaip ir L. L., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad miegoti nuėjo maždaug 24 val. Liudytojas V. D. teisme nurodė, kad su E. B. bendravo gal iki 24 val., ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad miegoti nuėjo apie 23.30 val. U. D. teisme nurodė, kad ji vakaroti galėjo iki 23-24 val., ikiteisminio tyrimo metu – iki 23.30 val. Liudytojas D. R. teisme parodė, kad vakarojo iki 03 val., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad miegoti nuėjo apie 24 val. Liudytojas L. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad miegoti nuėjo apie 24 val., ikiteisminio tyrimo metu – apie 23 val. Visi paminėti liudytojai nurodė, kad visą tą laiką kaltinamasis buvo kartu su jais, ilgiau kaip 15-30 min. niekur nebuvo išėjęs, tik liudytojas M. V. parodė, jog nežino, ar E. B. buvo kur nors išėjęs, nes jo nestebėjo. Pažymėtina ir tai, kad beveik visi apklausti minėti liudytojai pabrėžtinai nurodė, kad su kaltinamuoju nėra draugai, o tik pažįstami. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas paminėtų liudytojų parodymus vertina kaip nenuoseklius ir abejotinus, ir tai neduoda pagrindo laikyti juos objektyviais ir jais remtis.
Iš nukentėjusiojo E. G. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų bei teisiamajame posėdyje patvirtintų parodymų matyti, kad jis su trimis draugais dalyvavo tris dienas Latvijoje vykusiose motokroso varžybose ir 2014-09-27 vakare su draugais buvo palapinėje vykusioje diskotekoje. Vienu metu jam grįžus iš prie palapinės buvusio tualeto ir palapinėje einant prie draugų, prie jo priėjęs vaikinas, kurio nepažinojo, bet prieš valandą iki įvykio jį buvo matęs su jam pažįstamu A. R., be jokios priežasties vieną kartą kumščiu smogė jam į kairį skruostą, po ko jis parklupo, vėliau atsistojęs nuėjo ir atsisėdo ant suoliuko šalia palapinės. Sėdėjo apie 0,5 val., nes bėgo kraujas, po to grįžęs į kemperį, nuėjo miegoti. Medikai jį apžiūrėjo, bet nemanydamas, kad jam kažkas lūžo, daugiau pagalbos neprašė. Atsikėlęs ryte pamatė, kad sutinęs visas žandas, todėl grįžęs į Vilnių, nedelsdamas kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatytas kairės pusės skruostikaulio lūžis, buvo atlikta veido operacija. Jam trenkusio asmens vardo ir pavardės nežinojo, tačiau jo veidą aiškiai matė, nes toje vietoje buvo šviesu. Vėliau jo draugas M. S. per A. R. išsiaiškino, kas jam trenkė, sužinojo to asmens vardą ir pavardę - E. B.. M. S. patartas Facebooke įvedęs to asmens vardą ir pavardę, pamatė, kad tai tas pats jam trenkęs asmuo. Jam abejonių nekilo, nes E. B. prieš tai renginio metu buvo matęs su A. R.. Asmens parodymo atpažinti metu atpažino E. B. kaip jam trenkusį asmenį, jį būtų atpažinęs nepaisant to, ar būtų žinojęs jo pavardę, ar nežinojęs. Byloje esančios 2014-09-30 ir 2015-03-16 VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados patvirtina, kad E. G. užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir galimai aplinkybėse nurodytu laiku padarytas kairio skruostikaulio lūžis su kraujosruva apie kairę akį, paveikus kietu buku daiktu, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, padarytas vienu trauminiu poveikiu, kuris nebūdingas griuvimui. Asmens parodymo atpažinti protokolas patvirtina, kad E. G. atpažino E. B., kaip asmenį, vieną kartą kumščiu sudavusį jam į veidą. Nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo sužalotas palapinės, kurioje vyko renginys, viduje, patvirtino liudytojai M. S., P. S., E. G.. Tai, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent kaltinamasis, patvirtino liudytojas M. S., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nuosekliai ir vienodai parodė, jog matė, kaip palapinėje prie E. G. priėjęs kaltinamasis, smogė jam į veido sritį, po ko E. G. suklupo. Įvykį matė gerai, nes stovėjo apie 5 m atstumu nuo tos vietos, apšvietimas buvo pakankamai geras, veidus buvo galima matyti iš 15 m atstumo. Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad M. S. atpažino E. B. kaip asmenį, sumušusį E. G.. Teismas mano, kad M. S. turėjo galimybę atpažinti E. B., nes pats jį atitraukė nuo nukentėjusiojo, be to, buvo matęs kaltinamąjį bendroje kompanijoje su A. R.. Akistatos su E. B. metu M. S. taip pat patvirtino, jog būtent E. B. 2014-09-28 po Latvijoje vykusių motokroso varžybų vykusiame renginyje sužalojo E. G., pastarajam kalbant su A. R., ranka smogė jam į veido sritį, po to pasakė, kad „sumaišė“, įvykio vietoje buvo apšvietimas, tą asmenį atpažino, nes prieš tai buvo kartu prie bendro stalo, kur jį ir Egidijų atsisėsti pakvietė A. R.. Aplinkybę, kad įvykio vietoje apšvietimas buvo pakankamas tam, kad matyti įvykį, patvirtino ir liudytojas P. S., nurodęs, jog parklumpantį E. G., būdamas 8-10 m atstumu, matė gerai, salė buvo apšviesta iš viršaus, buvo šviesos efektai, taip pat matė šalia E. G. stovėjusį vyrą, į kurį kažkas rodė pirštu ir sakė, kad jis trenkė nukentėjusiajam, tą vyrą galėtų atpažinti. Iš Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką` protokolo matyti, kad P. S. atpažino E. B., kaip asmenį, kuris 2014-09-28 Latvijoje sumušė E. G.. Iš liudytojo A. G. teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotų ir jo patvirtintų parodymų matyti, kad šokdamas su mergina 3-5 m atstumu nuo įvykio vietos, išgirdęs šurmulį ir atsisukęs, pamatė, kaip E. G. virsta ant žemės, o E. G. trenkusį asmenį, į kurį aplink buvę asmenys rodė pirštu, atstūmė kiti jaunuoliai. Iš liudytojo M. S. parodymų taip pat matyti, kad pribėgęs prie E. G. jis atitraukė kaltinamąjį į šalį, manydamas, kad pastarasis gali dar smūgiuoti, padėjo E. G. atsistoti ir išeiti į lauką. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir paminėtų liudytojų parodymais, nes jie iki įvykio nepažinojo kaltinamojo, E. G. ir M. S. matė jį tik renginio metu su A. R., jokių konfliktų tarp jų ir kaltinamojo iki įvykio nebuvo, todėl apkalbėti kaltinamąjį ar jam už ką nors kerštauti šie liudytojai pagrindo ir priežasties neturėjo. Nukentėjusysis ir liudytojas M. S. patvirtino, kad kaltinamąjį, kaip nukentėjusį sužalojusį asmenį, nurodė A. R., kurį jis žino kaip kaltinamojo pažįstamą. Tai, kad kaltinamojo asmenybę ir telefono numerį žinojo A. R., patvirtina byloje esančios A. R. ir E. G. elektroninio susirašinėjimo kopijos (1 t. b. l. 26), iš kurių matyti, kad A. R. pirmas parašė E. G. ir pasidomėjo jo sveikata po sumušimo, po to parašė: „daviau numerį, daugiau nieko nesikišiu“, tai yra patvirtina, kad jis nukentėjusiajam davė kaltinamojo telefono numerį, „nei prieš jį neturiu, nei prieš tave nieko“, patvirtina, kad jis kaltinamąjį pažįsta, „kažkas aplink apsistumdė, jį užkliudė, atsisuko, tas ir piso tau nesupratęs kur kaip“, tai yra patvirtina, kad A. R. žinoma aplinkybė, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį. Iš minėto susirašinėjimo matyti, kad A. R. patarė nukentėjusiajam pasiūlyti kaltinamajam su juo susitikti ir šnekėtis, nurodė, jog taip sakė ir kaltinamajam, o nukentėjusiajam nesutikus, parašė „tai kaip tu norėsi, taip ir daryk, tik dėl savęs sakau, kad nesikišiu, jei ką nežinau nieko, nepamenu ... nenoriu nei vienam blogo“. Teismas mano, jog liudytojo A. R. parodymai dėl įvykio aplinkybių, tai yra, jog dėl savo girtumo neprisimena, ar įvykio metu buvo palapinėje bei kokius asmenis ten matė, bei kad nematė paties įvykio, vertintini kritiškai, kaip prieštaringi ir neatitinkantys kitiems byloje ištirtiems įrodymams. A. R., tvirtindamas, kad nieko tiksliai neprisimena, tuo pačiu parodė, kad palapinėje apšvietimo galima sakyti iš viso nebuvo, žmogų buvo galima įžiūrėti 1-2 m atstumu, ką paneigia jau aptarti nukentėjusiojo E. G., liudytojų M. S. ir A. G. parodymai dėl palapinės apšvietimo ir galimybės matyti įvykio vietą. Minėti liudytojai patvirtino, kad įvykio metu A. R. buvo palapinėje, M. S. patvirtino, kad prieš pat kaltinamajam suduodant smūgį, nukentėjusysis buvo priėjęs prie A. R. ir su juo kalbėjosi. A. R., nors nurodė, kad nieko neprisimena, tačiau tvirtino, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, tai matė iš jo išvaizdos, nors to nepatvirtina jokie byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Teismas liudytojo A. R. paaiškinimus apie susirašinėjimą su nukentėjusiuoju, tai yra kad jo nurodyti žodžiai ,,jei ką, aš nieko nemačiau, nieko neprisimenu“, taip pat ,,kažkas užkliudė, o tas atsisukęs ir piso“, rodo, kad jis nieko neprisimena ir negali paliudyti nei prieš vieną, nei prieš kitą, o nurodydamas ,,kažkas užkliudė...“, jis tik davė E. G. muštynių pavyzdį, vertina kaip nesuprantamus ir visiškai nelogiškus. Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metus į daugelį jam užduotų klausimų dėl informacijos apie kaltinamąjį E. B. suteikimo atsakinėjo padrikai ir nekonkrečiai arba visai negalėjo atsakyti. A. R. teiginį, kad su E. B. daugiau bendravo tik vaikystėje, šiuo metu beveik nebebendrauja, iš dalies paneigia byloje pateikta nuotrauka iš kaltinamojo vestuvių (iš A. B. asmens duomenų matyti, kad santuoka sudaryta 2013-08-17), kuriose dalyvavo ir A. R., kas leidžia pagrįstai manyti, kad jie yra gana artimi draugai, ir tai duoda pagrindą daryti išvadą, kas R. R. yra suinteresuotas bylos baigtimi kaltinamojo naudai.
Teismas BPK pažeidimų, renkant įrodymus šioje byloje, nenustatė.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 20 str., 301 str. 1 d., ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad pilnai įrodyta kaltinamojo E. B. kaltė dėl to, kad jis 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 01.00 val. Latvijos Respublikoje, Kegums mieste, viešoje vietoje – lauko paviljone, esančiame šalia motokroso trasos „Z. Z.“, vykusio renginio, kuriame dalyvavo daug žmonių, metu, tyčia, be jokios priežasties iš chuliganiškų paskatų smogė kumščiu į veidą E. G., kurio iki to lako nepažinojo, prieš tai jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. G. kairio skruostikaulio lūžį su kraujosruva apie kairę akį, taip nesunkiai sutrikdė E. G. sveikatą.
Kaltinamojo E. B. veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., nes nustatyta, kad kaltinamasis E. B. naudojo prieš nukentėjusįjį E. G. fizinį smurtą bei dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas apysunkis nusikaltimas (BK 11 str. 4 d.) žmogaus sveikatai, nusikalstama veika padaryta tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, veika baigta. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: jis teisiamas pirmą kartą (1 t. b. l. 145), baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau administracinės nuobaudos negalioja (1 t. b. l. 143-144), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (1 t. b. l.140, 141), dirba (1 t. b. l. 138), daugiau jį charakterizuojančių duomenų nėra. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, į sukeltas pasekmes, tai, kad E. B. administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus nebaustas, teismas mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas vadovaujantis BK 54 str. 2 d., 61 str. nuostatomis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatant mažesnį bausmės dydį, nei sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. B. teisiamas pirmą kartą, dirba, vedęs, turi mažametį vaiką (1 t. b. l. 137), teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 75 str., bei atidedant kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą, skiriant įpareigojimus.
Kaltinamajam E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo teismo prašo priteisti iš kaltinamojo 836,00 Eur turtinės ir 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 31-32). Ieškinyje nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad 2014-09-28 E. G. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje buvo nustatytas kairės pusės skruostakaulio lūžis su poslinkiu, 2014-09-30 jis buvo paguldytas į veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių, 2014-10-02 jam buvo atlikta skruostakaulio vientisumo atstatymo operacija (osteosintezė). Ieškinyje taip pat nurodyta, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo ir sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, kuris buvo jaučiamas ilgą laiką, jis turėjo vengti bet kokio fizinio krūvio veido srityje mažiausiai 4 savaites, taip pat patyrė ilgalaikį stresą, nervinę įtampą, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Po patirto sužalojimo ir atliktos operacijos nukentėjusysis iki šiol turi būti atsargesnis dėl fizinio krūvio veido srityje, neatmetama galimybė, jog dėl smūgio į gyvybiškai svarbią kūno dalį gali kilti nepageidaujami reiškiniai, tokie, kaip galvos skausmas. Nukentėjusysis buvo nedarbingas, buvo apribotos jo bendravimo galimybės tiek su artimaisiais, tiek darbe, dėl pakitusios išvaizdos jis negalėjo lankytis viešose vietose, gyventi įprastomis gyvenimo sąlygomis. Nurodo, kad nukentėjusiojo darbas yra susijęs tiek su vietinėmis, tiek su tarptautinėmis įmonėmis ir klientais, todėl jo išorinė išvaizda yra svarbi, sužalojimai neleido atlikti svarbių darbinių užduočių.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G., prašydamas priteisti 863,00 Eur turtinės žalos atlyginimą, prie ieškinio prideda 2015-01-08 ir 2016-0601 PVM sąskaitas faktūras bendrai 863,00 Eur sumai už advokato suteiktas teisines paslaugas (2 t. b. l.). Nukentėjusiojo turėtos advokato, dalyvavusio byloje kaip jo atstovas, išlaidos priteisiamos vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. tvarka, todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 863,00 Eur jo turėtų jį atstovavusio advokato išlaidų, o civilinis ieškinys dėl 863,00 Eur turtinės žalos priteisimo atmestinas.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su CK 6.250 str.2 d.) atsiranda ją padariusiam asmeniui, tai yra kaltinamajam. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusysis E. G., kuriam dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų buvo padarytas skruostikaulio lūžis bei nesunkiai sutrikdyta sveikata, akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, būdamas jauno amžiaus, patyrė nepatogumus – dėl patirtų sužalojimų turėjo gydytis gydymo įstaigoje, patyrė operaciją, po kurios beveik mėnesį turėjo vengti bet kokio fizinio krūvio veido srityje, buvo nedarbingas, akivaizdu, jog patyrė stresą, nervinę įtampą, buvo apribotos jo bendravimo galimybės, dėl pasikeitusios išvaizdos jis negalėjo lankytis viešose vietose, gyventi įprastomis gyvenimo sąlygomis, tinkamai atlikti darbines funkcijas.
Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis, už kurio veiksmų pasekmes kyla pareiga atlyginti žalą, padarė tyčinį nusikaltimą, tuo pačiu ir į tai, kad nukentėjusiojo gydymosi laikotarpis nebuvo itin ilgas, duomenų, kad padarytas sužalojimas sukėlė kokius nors liekamuosius padarinius veide, nukentėjusysis nepateikė, to nematyti ir vizualiai.
Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, vedęs, šeimoje auga mažametis vaiką, kurį jis išlaiko. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004).
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Teismas nustato tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį - 2000 Eur, atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei į tai, kad suformuota teismų praktika nesunkaus sveikatos sutrikdymo baudžiamose bylose nukentėjusiam asmeniui priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 1000,00 Eur iki 2606,58 Eur. Likusioje dalyje nukentėjusiojo E. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos proceso išlaidas - nukentėjusiojo turėtos advokato pagalbos išlaidos – 863,00 Eur (2 t. b. l. 33-34, 132-133) - BPK 106 str. 2 d.
Civiliniu ieškiniu (1 t. b. l. 35-37) Vilniaus teritorinė ligonių kasa (2016-02-17 nutarimu pripažinta civiline ieškove (1 t. b l. 39)) taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 1243,27 Eur žalos, susijusios su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis, atlyginimą. Asmens pareiga atlyginti savo veiksmais kitam asmeniui padarytą žalą įtvirtinta CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.263 straipsnyje. Būtinos sąlygos atsakomybei taikyti yra asmens neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.). Šiuo nuosprendžiu jau konstatuoti tiek neteisėti kaltinamojo veiksmai, tiek ir tyčinė jo kaltės forma, tiek ir veiksmų pasekmės – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, sąlygojęs jo gydymą bei su tuo susijusias išlaidas. Civilinei ieškovei su ieškiniu pateikus duomenis apie žalos dydžio paskaičiavimą, bei įvertinus nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas visa apimtimi.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pareiškė byloje regresinį civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš E. B. priteisti 303,12 Eur žalos dėl E. G. išmokėtos ligos pašalpos išmokėjimo (1 t. b. l. 47-52). BPK 109 straipsnis numato, kad baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį turi teisę pareikšti tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos regresinis ieškinys baudžiamajame procese negali būti nagrinėjamas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-543/2004, 2K-269/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-456-238-2014). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl regresiniai reikalavimai turi būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, o baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Iš kaltinamojo valstybei priteistinos pašto išlaidos, pripažinus jas proceso išlaidomis – BPK 103 str., 105 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., teismas
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų) ir nubausti laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p. bausmės vykdymą atidėti vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
E. G. civilinį ieškinį dėl 863,00 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš E. B. atmesti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. G. civilinį ieškinį dėl 5000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies ir iš E. B. E. G. priteisti 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.
Priteisti E. G. iš E. B. proceso išlaidas - nukentėjusiojo turėtas advokato pagalbos išlaidas – 863,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt tris eurus).
Priteisti iš E. B. Vilniaus teritorinei ligonių kasai (žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos) 1243,97 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt tris eurus 97 ct) E. G. gydymo išlaidų (mokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos į PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinį ieškinį dėl 303,72 Eur priteisimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš E. B. valstybei 43,58 Eur (keturiasdešimt tris eurus 58 ct) pašto išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kėdainių rajono apylinkės teismą.