Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovams J. B., Ž. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, rūpintojo skyrimo, lėšų vaiko išlaikymui priteisimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), P. B., (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovai J. B. ir Ž. B. yra P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaiku, su juo nebendrauja, materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

J. B. šeima dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros žinoma nuo 2010 metų. Bylos duomenys patvirtina, jog šeimai buvo teikiamos intensyvios socialinės paslaugos, nuolat lankėsi socialinis darbuotojas. Atsakovei J. B. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia į dukrą E. B., gim. (duomenys neskelbtini) (civ. Byla (duomenys neskelbtini)). Pagrindinės šeimos problemos – J. B. girtavimas, tėvystės įgūdžių stoka, vaikų nepriežiūra. Ieškovo pateiktas išrašas iš SPIS duomenų bazės patvirtina, jog nuo 2007-04-13 iki 2008-01-19, P. gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2012-03-01 iki 2013-08-23 gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2014-06-02 iki 2015-08-24 gyveno (duomenys neskelbtini), nuo 2018-04-11 iki 2018-06-28 gyveno (duomenys neskelbtini). Nuo 2019-01-17 P. B. gyvena (duomenys neskelbtini). P. dėl motinos girtavimo ir nesaugių gyvenimo sąlygų iš šeimos buvo paimta penkis kartus. Iš 2018-12-07 Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. B. buvo nustatytas pirmas grėsmės lygis, socialinis darbuotojas, teikiantis J. B. šeimai socialinę pagalbą išsiaiškino, kad nepilnametė dukra P. laukiasi kūdikio. J. B. socialiniam darbuotojui patvirtino, kad neprieštaravo dėl nepilnametės dukters P. artimo bendravimo su pilnamečiu D. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimo ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu pagal LR BK 151¹ straipsnio 1 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas remiantis LR BK 151¹ straipsnio 5 dalimi. 2019-01-04 P. prasidėjo ūmiems pilvo skausmams J. B. nesiėmė jokių priemonių, padėti dukrai, todėl 2019-01-04 Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019-01-04 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą P. B. paimti iš nesaugios aplinkos, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų pastangomis LSMU Kauno klinikose buvo patikrinta mergaitės sveikata. 2019-01-04 socialinė darbuotoja, teikianti J. B. socialines paslaugas telefonu informavo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistą apie tai, kad J. B. namuose nėra maisto, P. dvi dienas nevalgiusi, dėl nėštumo nesilanko pas apylinkės gydytoją. 2019-01-08 Skyriaus specialistui nuvykus į P. B. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pildant Grėsmės lygio nustatymo anketą Nr. (duomenys neskelbtini), P. nurodė, kad motina nuolat girtauja, namuose nėra maisto, namuose jaučiasi nesaugi, todėl nori būti paimta iš šeimos. P. tėvas Ž. B. nuo tėvo pareigų nusišalinęs. Kadangi motina J. B. netenkina gyvybiškai svarbių dukters poreikių, girtauja, P. namuose nesijaučia saugi, todėl P. B. nustatytas antras grėsmės lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš atstovų. 2019-01-14 Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leido paimti P. B. išjos įstatyminių atstovų J. B. ir Ž. B. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) P. B. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini). Teismui leidus paimti P. iš šeimos, J. B. paskirta Mobilioji komanda, kuri teikia intensyvią pagalbą šeimai tikslu kuo greičiau sudaryti sąlygas vaikui grįžti gyventi į savo biologinę šeimą, tačiau kaip matyti iš 2019-01-11 tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. Mobilios pagalbos specialistų atsisakė. 2019-01-22 Mobili komanda išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad J. B. turi priklausomybę alkoholiui, tačiau problemos nepripažįsta, jai siūlomos pagalbos atsisako. 2019-01-23 Kauno socialinių paslaugų centro sudarytame Pagalbos šeimai plane Nr. 2GD-608 užfiksuoti P., socialinių darbuotojų L. B. ir D. K. paaiškinimai, patvirtinantys, kad J. B. su sugyventiniu girtauja, nesirūpina dukra, gyvenamos patalpos nešildomos, drėgnos, įsimetęs pelėsis, tvyro nešvaros kvapas. 2019-03-14 Pagalbos šeimai plane Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad J. B. nėra motyvuota pokyčiams: dukters P. K. (duomenys neskelbtini) nelanko, neteikia išlaikymo, su socialine darbuotoja nebendradarbiauja, netvarko savo buities, girtauja. Nutarta socialinių paslaugų teikimą J. B. šeimai tęsti. 2019-06-20 Globojamo vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog P. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mama jos nei karto neaplankė. Pati P. buvo nuvykusi aplankyti mamos, bet mamą rado girtą, sumuštą, namai paversti landyne. Mergaitė grįžti gyventi pas mamą nenori. P. žiniomis, tėvas Ž. B. yra įkalinimo įstaigoje, yra jai skambinęs, grasinęs. Gimimo įrašas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) P. pagimdė dukterį L. B., tėvystė nenustatyta. Kadangi P. yra nepilnametė, 2019-08-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), jos dukters L. laikinaisiais globėjais paskirti (duomenys neskelbtini), kur P. su naujagime dukra gyvena. 2019-08-20 Pagalbos šeimai plane Nr. (duomenys neskelbtini) socialinis darbuotojas nurodė, kad padėtis J. B. šeimoje nesikeičia – moteris dukra nesidomi, girtauja, gyvena antisanitarinėmis sąlygomis. P. tėvas Ž. B. dukters P. priežiūroje nedalyvauja, jo gyvenamoji vieta nežinoma.

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Nustatyta, kad atsakovai J. B. ir Ž. B. dėl savo kaltės nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų vaiko P. B. atžvilgiu: J. B. suteiktos visos galimos socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė - J. B. gyvenimo būdas ir požiūris į dukters priežiūrą nepasikeitė – moteris girtauja, gyvena landynėje, dukra nesidomi. Ž. B. socialinės paslaugos nebuvo teiktos, kadangi jis pats dėl dukters priežiūros į Vaiko teisių apsaugos skyrių nesikreipė, Gyventojų registro duomenų bazės išrašo duomenimis Ž. B. 2016 metais deklaravo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Nors ieškovas pagal turimas galimybes ėmėsi visų jam prieinamų priemonių, tačiau išsiaiškinti kur gyvena Ž. B. nepavyko. Atsakovų J. B. ir Ž. B. veiksmai ir neveikimas dukrai P. padarė didelę žalą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog atsakovai itin neatsakingai žiūri į savo kaip tėvų pareigas puoselėti ir palaikyti šeimos ryšį aktyviais savo veiksmais, rūpintis dukra, tenkinti jos fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. P. B. tėvai nedalyvauja dukros auklėjime, išlaikymo neteikia, nesuteikia pilnaverčio gyvenimo, nesiekia suprasti vaiko poreikių, nepilnametė yra susilaukusio kūdikio. Atsakovai bylos nagrinėjimo eiga nesidomėjo. Darytina išvada, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką P. B., atsakovė savo amoraliu elgesiu (vartoja alkoholį) daro žalingą įtaką, atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo dukters auginimo, priežiūros, išlaikymo teikimo ir jos gyvenime nedalyvauja, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovams J. B. ir Ž. B. tėvų valdžią vaiko P. B. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo, rūpintojo paskyrimo

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai – CK 3.256 straipsnis. Įstatyme numatyta, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, nepilnamečio vaiko P. B. tėvams apribojus tėvų valdžią į vaiką, atsižvelgiant į tai, kad P. B. yra daugiau, nei keturiolika metų, vaikui nustatoma nuolatinė rūpyba.

Nesant giminių, tinkamų būti paskirtais P. rūpintojais, 2019-01-21 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), P. B. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti (duomenys neskelbtini). Socialinių paslaugų skyrius, atsakingas už globos vietos parinkimą, P. B. rūpintoju siūlo paskirti (duomenys neskelbtini). Rūpintojas užtikrins galimybę P. gyventi (duomenys neskelbtini) kartu su dukra L. (duomenys neskelbtini) yra specializuota įstaiga, galinti suteikti specialią priežiūrą ir pagalbą nepilnametei auginančiai vaiką. (duomenys neskelbtini) sutinka būti paskirti nuolatiniais P. rūpintoju, kitų asmenų, norinčių rūpintis nepilnamete, nenustatyta. Teismas daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) skyrimas nuolatiniu nepilnametės rūpintoju nepažeis CK 3.261 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl minėta institucija skirtina nuolatine nepilnametės P. B. rūpintoja, vaiko rūpybos ir gyvenamoji vieta nustatytina (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.261 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 5 dalies 7 punktas, 3.265 straipsnio 3 punktai).

Rūpintojui išaiškinama, kad rūpintojas privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnio 2 dalis). Rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Rūpintojas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų dukters P. išlaikymui po 150 Eur iš kiekvieno atsakovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovai atsiliepimų byloje nepateikė, prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, taip pat nepateikė įrodymų, kad jų sveikatos būklė ar kitos priežastys neleidžia mokėti ieškovo prašomo dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Bylos duomenimis, atsakovai nekilnojamojo turto, automobilių neturi, nedirba, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, trukdančius dirbti, nepateikta. Bylos duomenimis atsakovas Ž. B. gyvena ir, tikėtina, dirba užsienyje, duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį ne Lietuvoje, atsakovas nepateikė.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimas ar nepakankamas turėjimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką, siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu tai yra 607 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, taigi, prašoma priteisti suma yra ženkliai mažesnė, nei kasacinio teismo praktikoje rekomendacinis minimalus išlaikymas vaikui per mėnesį. Ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo būtinuosius poreikius, į atsakovų amžių, jų galimybes dirbti ir išlaikyti nepilnametę dukrą, į tai, jog nepilnametė yra sulaukusi kūdikio, o atsakovai ilgą laiką dukra visiškai nesirūpina, neteikia jai išlaikymo, atsakovė girtauja, atsakovas yra išvykęs į užsienį ir dukra visiškai nesidomi, tačiau atsakovai yra sveiki (priešingų įrodymų nepateikta), jauno ir darbingo amžiaus, teismas iš atsakovų J. B. ir Ž. B. dukters P. B. išlaikymui, viršydamas patikslinto ieškinio reikalavimus, priteisia iš atsakovų po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Rūpinamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko rūpintojas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti. Iš atsakovų priteisus išlaikymą, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriami (duomenys neskelbtini) (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, todėl žyminis mokestis už minėtą reikalavimą nepriteistinas. Ieškovė yra atleista už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kurį tenkinus reikalavimą, mokėtinas žyminis mokestis – 108,00 Eur priteistinas iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis – po 54 Eur (96 straipsnio 1 dalis).

Teismas turėjo 25,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 12,93 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukters P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Paskirti P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniu rūpintoju (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Nustatyti P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą rūpintojo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-08-30) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019-08-30) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 66,93 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 66,93 Eur (šešiasdešimt šešis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.