- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-23
- Bylos Nr.
- I-3816-629/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02419-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Violeta Petkevičienė, Donatas Vansevičius
- Atsakovas
- Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Torpol Baltija“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, dalyvaujant atsakovės Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atstovėms Dainorai Bernackienei, Liubov Grabusovai ir Zenei Giedrienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Torpol Baltija“ skundą atsakovei Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Torpol Baltija“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 3R-128(AG-97/05-2014) ir įpareigoti Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Inspekcija) atlikti pirkėjos J. S. prekių išvaizdos pasikeitimo įvertinimą.
Nurodė, kad tarp Bendrovės ir pirkėjos J. S. (toliau – ir pirkėja) ne prekybai skirtose patalpose 2013 m. rugpjūčio 26 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pirkėja įsigijo iš pareiškėjos prekių komplektą, tačiau pirkėja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.357 str. nustatyta tvarka atsisakė sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties ir grąžino įsigytą prekių komplektą Bendrovei paštu. Kadangi CK 6.357 str. 7 d. įtvirtina, kad šio straipsnio 6 d. numatyta teise pirkėjas turi teisę pasinaudoti, jeigu daiktas nebuvo sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė, pareiškėja, atsižvelgdama į tai, jog pirkėjos grąžinto prekių komplekto išvaizda galimai iš esmės pasikeitė, kreipėsi į atsakovę dėl grąžinto prekių komplekto prekinės išvaizdos pasikeitimų ekspertizės atlikimo pagal 2001 m. liepos 11 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 226 patvirtintų Daiktų pardavimo ne prekybai skirtose patalpose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 p., tačiau Inspekcija nurodė, jog nėra įgaliota vertinti Bendrovės platinamų prekių atitikties bei kokybės ir pasiūlė atlikti mokamą paslaugą, t. y. atitikties kokybės rodikliams įvertinimą. Pareiškėjos teigimu, atsakovė pateikė jai atsakymą į prašymą ne dėl prašytos suteikti paslaugos, t. y. daikto išvaizdos pasikeitimų įvertinimo, o dėl atitikties ir kokybės įvertinimo. Bendrovė pažymėjo, kad vėliau pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymais atlikti ekspertizę dėl daikto išvaizdos pasikeitimų, tačiau Inspekcija nurodė, kad nėra įgaliota vertinti medicinos prietaisų atitikties bei nenagrinėja skundų dėl jų kokybės, neturi įgaliojimų, sąlygų taip pat patvirtintos metodikos ir įrangos bei specialistų, įrašytų į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, todėl medicinos prietaisų techninės būklės bei medicinos prietaiso išvaizdos pasikeitimų ekspertizės atlikti negali. Pareiškėjos nuomone, atsakovė nepagrįstai apjungė du atskirus prašymus dėl dviejų atskirų pirkėjų ir pateikė vieną bendrą atsisakymą atlikti teisės aktais pavestas funkcijas.
Pareiškėja paaiškino, kad vykdo prekybą ne prekybai skirtose patalpose ir platina I klasės medicinos prietaisus, kurie yra reabilitacinės paskirties tekstilės gaminiai (čiužiniai, antčiužiniai, pagalvės, antklodės, sprando atramos, šildantys raiščiai, šildančios juostos, šlepetės, liemenės iš natūralaus vilnos pluošto arba su natūralios vilnos pluošto sluoksniu). Bendrovės įsitikinimu, šiai prekybos formai yra taikomos Taisyklių 12 p. Pabrėžė, jog neteikė prašymo dėl medicinos prietaisų atitikties ar kokybės įvertinimo. Be to, nurodė, jog nesutinka su atsakovės argumentu, jog ji neturi sąlygų, patvirtintos metodikos bei įrangos medicinos prietaiso techninei būklei įvertinti, kadangi atsakovei buvo nurodyta, jog ekspertizei bus teikiami 4 tekstilės gaminiai: antčiužinys, antklodė, pagalvė, sprando atraminė pagalvė, t. y. tekstilės gaminiai, kurie nors ir yra įregistruoti kaip medicinos prietaisai, fiziškai nesiskiria nuo įprastų patalynės reikmenų. Pareiškėjos manymu, įvertinti daikto prekinę išvaizdą, t. y. palyginti naują ir naudotą prekę, atrodančią kaip įprasti patalynės reikmenys, nereikia specialios įrangos ar metodikos, kadangi tokiu atveju gali užtekti ir vizualinės prekių išvaizdos skirtumų įvertinimo. Atkreipė dėmesį, jog Taisyklės nenumato išimčių, kuriomis remiantis Inspekcija galėtų atsisakyti atlikti ekspertizę dėl prekės išvaizdos pasikeitimų.
Be to, pareiškėja, nesutikdama su Komisijos sprendimu, pažymėjo, kad Taisyklėse yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, įpareigojanti Bendrovę, kilus ginčui dėl prekės išvaizdos pasikeitimų, kreiptis į atsakovę ir atsakovei pateikti prekę ekspertizei. Pareiškėjos manymu, Komisija prekės išvaizdos pasikeitimų įvertinimo ekspertizę nepagrįstai prilygino prekės kokybės įvertinimo ekspertizei. Nurodė, jog prekės kokybės, prekės atitikties ir prekės išvaizdos sąvokos yra išskirtos ir vartojamos atskirai, kas parodo, jog jos negali būti tapatinamos. Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog pareiškėjos prekės yra ir tekstilės gaminiai, priskiriami ir patalynės reikmenims, kurių prekinė išvaizda gali pasikeisti dėl pirkėjo veiksmų, pvz. netinkamai supakavus grąžinamą pagalvę gali pasislinkti jos užpildas, kurio forma taip pat pakistų, tuo tarpu nei pačios prekės kokybė, nei savybės nepakistų. Pareiškėjos manymu, atliekant ekspertizę dėl prekės išvaizdos pasikeitimų nėra būtina kiekvienu atveju atlikti ir prekės kokybės bei atitikties ekspertizę, kadangi prekės išvaizdos pasikeitimas gali būti akivaizdus ir nepriklausantis nuo prekės kokybinių rodiklių, o pats prekės išvaizdos pasikeitimas yra viena iš sąlygų dėl ko pardavėjas turi teisę atsisakyti priimti grąžinamą prekę. Pabrėžė, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos neturi įgaliojimų atlikti kitų ekspertizių nei prekės kokybės ir atitikties.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–35).
Atsakovė paaiškino, kad atsakydama į abu pareiškėjos prašymus, apjungė juos medicininio prietaiso aspektu, t. y. kadangi abu prašymai buvo susiję su medicininio prietaiso apžiūra, tai atsakant į abu raštus, pareiškėjai buvo nurodyta, kad Inspekcija neturi kompetencijos vertinti medicininių prietaisų. Pabrėžė, jog medicininiai prietaisai yra specifinės prekės, ne be pagrindo turinčios atskirą teisinį reglamentavimą, ir tokių daiktų prekinės išvaizdos vertinimas gali būti kompetentingas tik įvertinus jų sterilumą, bakteriologines ir kitas savybes, kurių vertinti ir teikti išvadas dėl jų Inspekcija neturi kompetencijos. Inspekcija pažymėjo, kad nagrinėdama pareiškėjos prašymus, susijusius su medicininių prietaisų vertinimu, išsamiai įvertino pateiktus duomenis, todėl pateikė faktiškai ir teisiškai pagrįstus atsakymus, nepraleisdama teisės aktuose nustatytų terminų. Atsakovės nuomone, Komisija taip pat priėmė teisiškai ir faktiškai pagrįstą sprendimą, kuriame sistemiškai įvertino ginčui aktualius teisės aktus ir nustatė, kad pareiškėjos prašomos ekspertizės atlikimas yra susijęs su daikto kokybės įvertinimu, tuo tarpu Inspekcijai pavesta prižiūrėti, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai, kurių priežiūrą įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti Inspekcija, atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus.
Teismo posėdyje pareiškėjos UAB „Torpol Baltija“ atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 71).
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovės Inspekcijos atstovės prašė pareiškėjos skundą atmesti, remdamosi atsiliepime išdėstytai argumentais. Papildomai pažymėjo, kad šiuo atveju prekių išvaizdos pasikeitimo vertinimo nepakaktų ginčui su pirkėju išspręsti. Be to, medicininių prekių išvaizdos pasikeitimo vertinimas gali būti kompetentingas tik įvertinus prekių sterilumą, bakteriologines savybės, kas nepriskirtina Inspekcijos kompetencijai. Taip pat nurodė, kad pradžioje pareiškėjai buvo nurodyta ekspertizės kaina, kadangi nebuvo tiksliai žinoma, kokias prekes ji nori įvertinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilęs dėl Inspekcijos atsisakymo atlikti pareiškėjos prekių, t. y. atčiužinių, pagalvės ir antklodės, kurie įregistruoti kaip I klasės medicinos prietaisai, išvaizdos pasikeitimo ekspertizę.
Nustatyta, kad pareiškėja 2013 m. spalio 10 d. raštu kreipėsi į Inspekciją ir, vadovaudamasi Taisyklių 12 p., prašė paskirti laiką prekių išvaizdos pasikeitimui įvertinti (b. l. 20).
Inspekcijos Vilniaus skyrius 2013 m. spalio 14 d. raštu Nr. 3VS-2548 atsakė, kad Bendrovė nenurodė prekių, kurias reikia įvertinti, ir atkreipė dėmesį, jog Inspekcija neįgaliota vertinti medicinos prietaisų atitikties ir nenagrinėja skundų dėl jų kokybės, bet pažymėjo, kad Inspekcija gali atlikti me maisto prekės ir paslaugos atitikties kokybės rodikliams įvertinimą (ekspertizę). Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos prašymas bus tiriamas, gavus raštą, garantuojantį apmokėjimą už ekspertizę, bei patikslinus, kokias prekes būtina įvertinti (b. l. 21).
Pareiškėja 2013 m. spalio 18 d. raštu Inspekcijai nurodė, kad pageidauja įvertinti tekstilės gaminių, įregistruotų kaip I klasės medicininiai prietaisai – atčiužinių, pagalvės ir antklodės – išvaizdos pasikeitimus, o ne atlikti jų atitikties ar kokybės įvertinimą (b. l. 22). Be to, 2013 m. lapkričio 4 d. raštu nurodė, kad ekspertizė yra reikalinga civilinėje byloje, kurioje dalyvauja pareiškėja bei prašė nurodyti ekspertizės kainą arba pateikti nuorodą į ekspertų, galinčių atlikti tokio pobūdžio ekspertizę, sąrašą (b. l. 23).
Inspekcijos Vilniaus skyrius į 2013 m. spalio 18 d. ir 2013 m. lapkričio 4 d. pareiškėjos prašymus atsakė 2013 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 3VS-2796, kuriame dar kartą nurodė, kad Inspekcija neįgaliota vertinti medicinos prietaisų atitikties ir nenagrinėja skundų dėl jų kokybės, bei paaiškino, jog į Lietuvos rinką teikiamų medicinos prietaisų saugos ir pateikimo į rinką reikalavimai nustatyti Lietuvos medicinos normoje MB 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“, kurios reikalavimų laikymosi priežiūra nėra priskirta Inspekcijos kompetencijai. Inspekcija taip pat pažymėjo, jog duomenys apie teismo ekspertus, įrašytus į teismo ekspertų sąrašą, skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (b. l. 24).
Dėl Inspekcijos Vilniaus skyriaus atsisakymo atlikti pareiškėjos prašomą ekspertizę Bendrovė 2013 m. lapkričio 8 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją (b. l. 45–47), kuri pareiškėjos skundą persiuntė nagrinėti atsakovei (b. l. 43).
Atsakovė, atsakydama į pareiškėjos 2013 m. lapkričio 8 d. skundą, 2014 m. sausio 29 d. rašte Nr. 7R-101 nurodė, kad Taisyklės yra taikomos ginčo, kilusio tarp vartotojo ir pardavėjo sprendimui ne teisme tvarka stadijoje, t. y. tuo atveju, kol ginčo nagrinėjimas nėra pasiekęs teismo, tuo tarpu UAB „Torpol Baltija“ informavo, kad ekspertizė reikalinga jau vykstančioje civilinėje byloje. Atsakovė taip pat pažymėjo, jog jai teisės aktais nėra pavesta medicinos prietaisų rinkos priežiūra bei vartotojų skundų tyrimas dėl jų, todėl Inspekcija neturi įgaliojimų ir kompetencijos atlikti medicinos prietaisų ekspertizės, taigi nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius netinkamai atliko savo funkcijas (b. l. 18–19).
Pareiškėja 2014 m. kovo 3 d. raštu Inspekcijai nurodė nesutinkanti su jos 2014 m. sausio 29 d. rašte nurodytais argumentais bei pažymėjo, kad Inspekcijos Vilniaus skyrius nepagrįstai apjungė du pareiškėjos prašymus ir į juos pateikė vieną bendrą atsakymą (b. l. 39–40), todėl atsakovė 2014 m. kovo 10 d. raštu Nr. 7R-227 dar kartą nurodė, kad neturi kompetencijos atlikti veiksmų, susijusių su medicininių prietaisų vertinimu, bei paaiškino, kad Inspekcija apjungė du pareiškėjos prašymus medicininio prietaiso aspektu, tuo tarpu medicininiai prietaisai nepatenka į Inspekcijos kompetencijos sritį. Atkreipė dėmesį, jog medicininiai prietaisai yra specifinės prekės, kurių sauga priklauso ne tik nuo prekinės išvaizdos, nes prietaisas gali tapti nesaugiu vien jį išpakavus ir nepanaudojus (b. l .37–38).
Nesutikdama su atsakovės atsisakymu atlikti prekių išvaizdos ekspertizę, pareiškėja kreipėsi į Komisiją, prašydama įpareigoti Inspekciją atlikti pirkėjos J. S. prekių išvaizdos pasikeitimo įvertinimą (Komisijos byla, b. l. 1–4).
Komisija 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. 3R-128(AG-97/05-2014) Bendrovės skundą atmetė, motyvuodama tuo, kad Inspekcija nėra kompetentinga vykdyti medicinos prietaisų rinkos priežiūros, o tokia priežiūra pavesta Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (b. l. 12–17).
Pažymėtina, kad pagal Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 4-693, 8 p. (toliau – ir Nuostatai), Inspekcijos veiklos tikslai yra įgyvendinti ne maisto gaminių ir paslaugų rinkos priežiūros srities politiką bei dalyvauti įgyvendinant vartotojų teisių apsaugos politiką ne maisto produktų srityje. Kaip matyti iš Nuostatų 9 p., Inspekcija, siekdama įgyvendinti veiklos tikslus, be kita ko, prižiūri, ar į rinką tiekiami ne maisto produktai, kurių priežiūrą įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti Inspekcija, atitinka ne maisto produktų saugą, kokybę, ženklinimą nustatančių teisės aktų reikalavimus, savarankiškai pasirinkusi tikrinamus subjektus ir tikrinimų mastą, atlieka ne maisto produktų saugos, kokybės ekspertizes, bandymus ir (ar) tyrimus, konsultuoja fizinius ir juridinius asmenis bei teikia jiems informaciją Inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais ir atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Viena iš tokių funkcijų yra nustatyta Taisyklių 12 p. pagal kurį, jeigu kyla ginčas dėl daikto išvaizdos pasikeitimų ar daikto sugadinimo, pardavėjas privalo kreiptis į Inspekciją ir dalyvaujant pirkėjui (vartotojui) pateikti prekę ekspertizei.
Pažymėtina, kad Inspekcija atlieka ne bet kokių daiktų išvaizdos pasikeitimų ekspertizes, bet tik tokių ne maisto produktų, kurių priežiūrą įstatymais ar kitais teisės aktais yra įpareigota vykdyti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiškėjos prašomi patikrinti daiktai priskirtini medicininių prietaisų kategorijai. Kaip teisingai nurodė Komisija skundžiamame sprendime, organizuoti ir vykdyti medicinos prietaisų rinkos priežiūrą, atlikti medicinos prietaisų atitikties vertinimą pavesta Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 9.3 p.).
Teismo vertinimu, Taisyklių 12 p. negalima vertinti atsietai nuo Inspekcijos veiklos tikslų ir funkcijų, priskiriant jai bet kokių prekių vertinimą, ekspertizių atlikimą. Taigi, nors tokių prekių kaip atčiužinai ar pagalvės išvaizdos pokyčių vertinimas paprastai būtų priskirtinas atsakovės kompetencijai, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į šių konkrečių prekių specifinį pobūdį, t. y. minėti tekstilės gaminiai yra medicininiai prietaisai, tokių gaminių rinkos priežiūra nesipriskirtina Inspekcijos kompetencijai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisijos 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas Nr. 3R-128(AG-97/05-2014) yra teisėtas ir pagrįstas, taigi nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti pareiškėjos prekių išvaizdos pasikeitimo įvertinimą, todėl pareiškėjos UAB „Torpol Baltija“ skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Torpol Baltija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.