Kauno apylinkės teismo nutarimas

2013-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-421-359/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-06-19
Bylos Nr.
A2.6.-421-359/2013
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00339-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pažeidėjas
G. J.
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A 2.6.–421-359/2013Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00339-2013-1Procesinio sprendimo kategorijos:45.4.3; 52.3(S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2013 m. birželio 19 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas G. K.,sekretoriaujant Sandrai Striogaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J., jo atstovui adv. V. G.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą- Kaišiadorių policijos komisariato- atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini)., nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. gegužės 11 d., apie 22 val. 30 min., Kaišiadorių r., kelyje Kaišiadorys-Žiežmariai 6.3 km., vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2.65 prom. girtumas), nepasirinko tokio greičio, kad sustabdytų ar suvaldytų transporto priemonę, nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio sankasą ir automobilį, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus, todėl šie G. J. veiksmai kvalifikuoti kaip pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d.

Teismo posėdžio metu G. J. paaiškino, kad 2013 m. gegužės 11 d., apie 6-7 val. susiginčijo su žmona, todėl, sėdęs į automobilį, išvažiavo į karjerą. Ten su kompanija vartojo alkoholinius gėrimus. Daugiau nieko neprisimena, prisimena tik tai, kad kažkoks vairuotojas jo klausė, ar ką padėti. Vėliau prabudo kameroje. Jis neblaivus automobilio nevairavo, niekada nevairuoja išgėręs. Kaip automobilis atsidūrė griovyje, pasakyti negali. Prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi jam teisės labai reikalingos dėl uošvienės ir dėl motinos – uošvienė gyvena Rukloje, todėl reikia važinėti.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB patrulis S. B. paaiškino, kad pagal gautą informaciją, jog prie Žiežmarių viaduko į griovį įvažiavęs automobilis, kartu ir su pareigūnu S. D. nuvykęs į įvykio vietą rado iš išvaizdos gerokai išgėrusį administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris buvo prie atidarytų vairuotojo durelių. Automobilio variklis įjungtas nebuvo. Taip pat pastebėjo po vairuotojo pedalais buvusius vairuotojo gumines šlepetes. G. J. pasakė, kad vairavęs jis. Apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo automobilyje važiavo ne vienas, neminėjo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. paaiškino, kad jis kiekvieną vakarą į karjerą eina rinkti sraigių. Įvykio vakarą matė mėlynos spalvos automobilį VW Passat, o kiek toliau už automobilio ant suoliuko sėdėjo trys asmenys bei kažką gėrė. Kitų dviejų asmenų nepažįsta, tačiau pamatė, kad G. J. atsisėdo į dešinę keleivio pusę. Vėliau asmenys iš karjero nuvažiavo link dujų kolonėles, o jis pasuko kitu keliu. Karjere daugiausiai išbuvo apie 15 minučių.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. paaiškino, kad pirmadienį, gegužės 13 d. ėjo keliuku į karjerą rinkti sraigių ir matė ant suolo sėdinčius ir geriančius tris vyrus, vienas iš jų buvo G. J. Vėliau šie asmenys išvažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobiliu. Jai renkant sraiges matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisėdo šalia vairuotojo. Kas vairavo automobilį, ji nepažįsta. Automobilyje sėdėjo trise.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas P. S. paaiškino, kad 2013 m. gegužės 28 d. vakare važiavo nuo Žiežmarių į Kaišiadoris, kai iš kairės pusės pamatė į griovį „įlėkusį“ automobilį, kurio nei markės, nei spalvos, nematė. Manydamas, kad žmonėms reikia pagalbos, paskambino ir iškvietė policiją. Jis iš automobilio išlipęs nebuvo, tiesiog pravažiuodamas iškvietė pareigūnus.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK VPS PB patrulis P. D. paaiškino, kad pagal gautą pranešimą apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį per porą minučių nuo gauto pranešimo atvykę į įvykio vietą pamatė G. J., atsirėmusį į vairuotojo dureles ir akivaizdžiai neblaivų. Jam paklausus kas vairavo, G. J. atsakęs, kad automobilį vairavo jis. Kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį, jam abejonių nekilo, kadangi automobilis buvo įvažiavęs į griovį tik todėl, kad buvo vairuojamas neblaivaus asmens, be to G. J. guminės šlepetės buvo vairuotojo pusėje prie pedalų. Vairuotojo durelės buvo atviros, o ant keleivio sėdynės buvo daiktai. Įvykio metu buvo sugadinta kelio sankasa.

Iš 2013 m. gegužės 11 d. asmens blaivumo testo matyti, kad G. J. 2013 m. gegužės 11 d., 22.50 val. nustatytas 2,65 prom. girtumas (b.l. 11).

Pagal ATPK 257 str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą sprendžia, jog nėra pagrindo abejoti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, būdamas neblaivus, vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos įrodymai - administracinio teisės pažeidimo protokolas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo testo duomenys, pareigūnų S. B. ir P. D. tarnybiniai pranešimai, jų paaiškinimai teismo posėdžio metu neabejotinai patvirtina, kad G. J. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu – 2013 m. gegužės 11 d., 22.30 val., nurodytoje vietoje – kelio Kaišiadorys-Žiežmariai 6.3 km, vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio koncentracija 2,65 prom.). Pažymėtina, kad tiek tarnybiniuose pranešimuose (b.l. 6,7), tiek duodami parodymus teismo posėdžio metu pareigūnai S. B. ir P. D. nuosekliai ir aiškiai patvirtino, jog jiems atvykus į įvykio vietą, būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo sulaikytas neblaivus įvykio vietoje, kuris pats nurodė, jog tai jis vairavo automobilį. Nepagrįsta G. J. versija, jog jis automobilio nevairavo, kadangi neblaivus automobilio niekada nevairuoja, nes šią jo versiją paneigia liudytojų pareigūnų tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad jie, gavę pranešimą apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį, per porą minučių nuo gauto pranešimo atvykę į įvykio vietą, pamatė G. J., atsirėmusį į automobilio vairuotojo dureles ir akivaizdžiai neblaivų, kitų asmenų įvykio vietoje nebuvo. Abu šie liudytojai pareigūnai nuosekliai tvirtino, jog G. J. patvirtino, jog automobilį vairavo jis. Be to, G. J. teismo posėdžio metu patvirtino, jog protokole nurodytą dieną jis išvyko jam priklausančiu automobiliu ir vartojo alkoholinius gėrimus, dėl suvartoto alkoholio kiekio įvykio aplinkybių neprisimena. Pabrėžtina, jog pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra, todėl netikėti jų parodymais teismas neturi pagrindo. Teismas šiuos parodymus laiko patikimais ir jais vadovaujasi. Nagrinėjamoje byloje G. J. versiją neva jis nevairavo automobilio, palaiko A. G. bei V. K. liudijimai, tačiau atkeiptinas dėmesys į tai, kad minėti liudytojai tiesiogiai daromo pažeidimo nematė – nurodė, jog tik matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, išvykstant iš karjero, sėdo į automobilio keleivio pusę, tačiau ar pastarasis vairavo automobilį protokole nurodomu laiku bei vietoje, nematė, todėl šiais liudytojų parodymais teismas, priimdamas nutarimą, nesiremia.

Administracinio teisės pažeidimo protokole G. J. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d., numatančią atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Šio pažeidimo objektyviąją pusę sudaro KET pažeidimas ir žala nurodytam straipsnio dispozicijoje turtui bei priežastinis ryšis tarp KET pažeidimo ir kilusios žalos. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad automobilis Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. J., eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas tik automobilis, kurį vairavo G. J. Duomenų byloje, kad būtų sugadintos kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, keliai, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas, nėra. Todėl G. J. veika administracinio teisės pažeidimo protokole pagal ATPK 127 str. 3 d. kvalifikuota nepagrįstai. Tačiau, įvertinus tai, kad G. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam nustatytas 2.65 prom., t.y. sunkus girtumo laipsnis (b.l. 11), teismas sprendžia, kad jo padaryta veika atitinka požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. ( transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis). Teisingumo interesai reikalauja, kad teismas tinkamai taikytų įstatymus, nustatančius administracinę atsakomybę, ir priimtų teisingus sprendimus, atitinkamai iš ATPK normų seka, jog galutinis padarytos veikos teisinis įvertinimas atliekamas tik nutarimu ir išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą (ATPK 286 str. 2 d.). Kadangi ATPK numato galimybę teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti veikos kvalifikavimą, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principu, G. J. veiką tikslinga perkvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 4 d.

Skiriant nuobaudą G. J., atsižvelgtina į administracinio teisės pažeidimo pobūdį - padarytas vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmenybę – G. J. anksčiau buvo baustas už KET pažeidimą, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, nedirbantis. G. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. G. J. prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo.

Pagal ATPK 126 str. 4 d., vairuotojui gali būti paskirta bauda nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. Mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios atsakomybę, konstatavimu. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30-1 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta - padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo, dar prieš darydamas teisės pažeidimą, turi numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo teisei priešingo poelgio pasekmes, todėl turėtų prisiimti ir tokių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, G. J. skirtina minimalaus dydžio nuobauda, numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje.

Vadovaudamasis ATPK 30, 86 str., 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. J. ( a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. ir skirti nuobaudą - 2000 (dviejų tūkstančių litų) baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis