Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-886-238-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-30
Bylos Nr.
1A-886-238-2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00407-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
G. Š.
Nukentėjusysis
D. J.
Kaltinamasis
G. Š.
Advokatai
Diana Višinskienė, Angelė Fominienė
Kategorijos

Pranešėja D. Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-886-238/2013;

Teisėjas R. Mikšta Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00407-2012-0;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2013 m. gruodžio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam G. Š., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajai D. J., jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Š. ir nukentėjusiosios D. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 139 straipsnio 1 dalį 5 MGL, t. y. 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda.

Nukentėjusiosios D. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, iš G. Š. priteista 6000 litų neturtinei žalai ir 461,97 Lt turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai D. J..

Tuo pačiu nuosprendžiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys patenkintas, iš kaltinamojo G. Š. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 3838,57 Lt žalai atlyginti.

Patvirtinta tarp Kauno teritorinės ligonių kasos bei G. Š. 2013-04-22 sudarytas Žalos privalomojo draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, pagal kurią G. Š. įsipareigojo padarytą 3483,71 Lt žalą atlyginti per 60 mėnesių, kas mėnesį Kauno teritorinės ligonių kasai pervesdamas po 58,06 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Š. nuteistas pagal LR BK 139 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012-06-18 apie 15.30 val. Kaune, Dujotiekio gatvėje, vairuodamas dviratį, kuriuo važiuodamas šaligatviu – pėstiesiems skirta kelio dalimi, nuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 134 punkto reikalavimus tuo, kad atsiradus kliūčiai (pėsčiajai), kurią galėjo iš anksto pastebėti, nesulėtino greičio, neapvažiavo kliūties, todėl atsitrenkė į ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją D. J., kurią parbloškė ant šaligatvio. Šio įvykio metu buvo sužalota pėsčioji D. J., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nukentėjusioji D. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendį, visiškai tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jai priteisti iš nuteistojo G. Š. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013-06-14 darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 3680513 tik vienas sveikatos sutrikimas (M17.0) yra nesusijęs su įvykio metu patirtu sužalojimu, todėl priešingai teismo argumentams, jos darbingumo lygį sąlygojo būtent įvykio metu patirti sužalojimai. Pažymi, kad iki įvykio jos sveikatos būklė, nors jai ir buvo nustatyta abipusė kelių sąnarių artrozė (M17.0), neįtakojo darbingumo lygio, todėl nemano, kad šis sveikatos sutrikimas yra lemiamas darbingumo lygio nustatymui. Akcentuoja, kad iki įvykio jos darbingumo lygis buvo 100 procentų. Teigia, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, visiškai neatsižvelgė į tai, jog pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu nustatytas 50 proc. darbingumas buvo pratęstas iki 2015-06-11. Mano, kad teismas visiškai neįvertino žalos pasekmių ilgalaikiškumo, t. y. jog dėl patirtų sužalojimų ji ilgam laikotarpiui (net trejiems metams) tapo tik iš dalies darbinga. Teigia, kad specialistė S. B. kategoriškai nenurodė, jog sužalojimo pasekmės (skausmai, tirpimas, pirštų nevaldymas) yra susijusios su ankstesnėmis jos ligomis, o tik išreiškė savo nuomonę. Apeliantė mano, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į tai, jog dėl fizinio pobūdžio pakenkimo atsiradusių pasekmių šalinimas yra susijęs su įvairių fizinės sveikatos gražinimo metodų taikymu (buvo taikytos reabilitacinės priemonės: kineziterapija, masažas, raumenų stimuliacija, ergoterapija, elektromagnetoterapija) bei ateities intervencijomis. Kadangi gydymas dar nėra baigtas, mano, kad prie neturtinės žalos galima priskirti ir jos susirūpinimą būsimomis pasekmėmis, kadangi neaišku, ar rankos būklė atsistatys į pradinę padėtį ir stabilizuosis. Pažymi, kad po taikyto reabilitacinio gydymo rankos būklė pagerėjo, tačiau ir toliau išlieka tinimas, funkcijos nepakankamumas, IV-V pirštų tirpimas, o tai sąlygoja darbingumo bei apsitarnavimo galimybių sumažėjimą. Be to, siekiant atstatyti iki įvykio buvusią rankos būklę, tikslinga atlikti dar vieną operaciją, tačiau lieka neaišku, ar toks gydymas iki galo pašalins sužalojimo pasekmes. Teigia, kad visuma šių aplinkybių, atsižvelgus į gydymo trukmę (dėl dešnio dilbio kaulų lūžio buvo stacionarizuota operaciniam gydymui, 7 paras praleido ligoninėje, vėliau gydymą tęsė ambulatoriškai, nedarbinga buvo net iki 2012-12-10) ir prognozes (po poros metų pašalinus rankos metalines konstrukcijas neaišku, ar bus visiškai atstatyta rankos būklė) bei tai, jog pagrindinis jos pragyvenimo šaltinis yra besąlygiškai susijęs su rankų funkcionalumu, kelia jai nuolatinį nerimą dėl ateities. Nurodo, kad bijo, jog dėl patirto sužalojimo nebegalės dirbti, taip pat pergyvena dėl ateityje būtino papildomo gydymo, kuris pareikalaus papildomų piniginių lėšų. Pažymi, kad visą gyvenimą dirbo virėja, kitokios specialybės ar profesijos nėra įgijusi. Šiuo metu taip pat dirba UAB (duomenys neskelbtini) virėja. Dėl patirto sužalojimo jai sunku tinkamai atlikti darbo funkcijas bei dirbti tokiu pačiu tempu, kaip ir anksčiau, nuolatos prašo bendradarbių pagalbos. Tai sukelia dvasinius išgyvenimus, jaučiasi nepilnavertė. Dirbdama labai saugo ranką, susibintuoja ją elastiniu bintu, stengiasi nieko sunkiai nekilnoti, tačiau vis vien neišvengia skausmo. Akcentuoja, kad dažnai po darbo ranka būna patinusi, be to, nepraeina ir rankos tirpimas, pirštai valdomi tik iš dalies. Dėl to yra labai susirūpinusi, kadangi patirtas sužalojimas greičiausiai turės neigiamos įtakos tolesniam jos gyvenimui. Teigia, kad ribota rankos judesių amplitudė taip pat kelia rūpesčių buityje (gyvena viena), dėl ko nukenčia jos gyvenimo kokybė. Šios aplinkybės, jos nuomone, teismo buvo įvertintos formaliai, nors jai padaryti ne tik fizinio, bet ir dvasinio pobūdžio pakenkimai yra ilgalaikiai. Apeliantė nurodo, kad teismas privalėjo remtis teismų praktika bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Teigia, kad teismų formuojama praktika rodo, jog bylose, kuriose partrenkti nukentėjusieji (pėstieji) patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas siekia iki 20 000 Lt. Mano, kad prašomas neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose. Pažymi, kad nuteistasis G. Š. yra sveikas ir darbingas, pagal byloje esančius duomenis jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis asmuo, todėl vien tai, kad yra studentas, kurį išlaiko tėvai, negali būti laikoma išskirtine aplinkybe, sąlygojančia mažesnį neturtinės žalos dydį. Teigia, kad paminėtos aplinkybės leidžia spręsti apie nuteistojo turtinės padėties pasikeitimą ateityje, todėl tai neatima galimybės visiškai tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mano, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis nelaikoma lemiančia nustatant neturtinės žalos dydį. Pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį (žala padaryta neatsargiais veiksmais), bet ir į nuteistojo elgesį vertinant susidariusią situaciją. Teigia, kad po įvykio nuteistasis nebuvo atvykęs jos aplankyti, nesiteiravo apie sveikatos būklę, taipogi nerodė iniciatyvos jai padėti, pasirūpinti jos gydymu (tik nuteistojo mama praėjus keletui mėnesių skambino, siūlė susitarti). Nurodo, kad dėl tokio atsainaus G. Š. elgesio taipogi patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus. Akcentuoja, kad siekdama savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, pateikdama apeliacinį skundą šioje byloje, patyrė papildomas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, todėl remiantis BPK 106 straipsnio nuostatomis, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka prašo šias išlaidas priteisti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos sumos dydžio ir advokato atstovavimo išlaidų priteisimo pakeisti taip: priteisti iš G. Š. 2000 Lt nukentėjusiajai D. J. neturtinei žalai atlyginti ir nepriteisti 2000 Lt nukentėjusiajai D. J. advokato atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad ieškinys dėl neturtinės žalos dydžio yra nepagrįstas, per didelis, neatitinkantis susiformavusios teismų praktikos dėl priteisiamų sumų dydžio tokio pobūdžio bylose. Teigia, kad teismas turėjo įvertinti ir tai, kad nukentėjusioji gavo gydymo – reabilitacijos paslaugas, kurios nėra susijusios su patirta trauma ir už kurias jis sutiko sumokėti ligonių kasoms, įvertinti tai, kad jis studijuoja dieniniame skyriuje, kad studijos tęsis penkerius metus ir per tą laiką jis neturės galimybių uždirbti tiek pinigų, kad galėtų juos skirti neturtinės žalos atlyginimui. Pažymi, kad jo tėvų materialinė padėtis yra tokia, kad jie neturi galimybių jam padėti atlyginti nukentėjusiajai neturtinę žalą, pats asmeniškai jokio turto neturi. Mano, kad teismas priteisdamas atstovavimo išlaidas ir jų dydį neatsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, nėra didelės apimties, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių dėl neatsargumo padarytų veikų, advokato veiksmų kiekį bei mastą.

Nukentėjusiosios D. J. atstovė advokatė Diana Višinskienė atsikirtimais į nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą prašo nuteistojo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė prašė D. J. apeliacinį skundą tenkinti, o G. Š. atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėja prašė G. Š. apeliacinį skundą tenkinti, o D. J. atmesti.

Prokurorė prašė G. Š. ir D. J. apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios D. J. ir nuteistojo G. Š. apeliaciniai skundai atmestini.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-LR BPK) 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltam asmeniui ar materialiai atsakingam už kalto asmens padarytas veikas civilinį ieškinį. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai kaip principai, kuriais turi vadovautis teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, įtvirtinti ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje. Be to, CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas atlygintinos žalos dydžio klausimą, teismas tinkamai taikė šiuos klausimus reglamentuojančias teisės normas. Taip pat pažymėtina, kad nebuvo nukrypta ir nuo susiformavusios teismų praktikos. Antra vertus, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Byloje nustatyta, kad G. Š. padarė LR BK 139 straipsnio 1 dalyje numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiosios D. J. nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. J. konstatuota muštinė žaizda dešiniame dilbyje, atviras dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžis, dėl atviro dešinio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 16).

Siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir žalą padariusio asmens – nuteistojo – interesų, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, tai, kad D. J. dar prieš įvykį buvo diagnozuota įvairių susirgimų, todėl galimai ne visos pasekmės sveikatai (darbingumo lygio sumažėjimas) atsirado dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad patirta neturtinė žala yra 6000 Lt.

Apeliantė nurodo, kad tik vienas sveikatos sutrikimas, t. y. abipusė kelių sąnarių artrozė, nesusijęs su įvykio metu patirtu sužalojimu, todėl jos darbingumo lygį sąlygojo būtent įvykio metu patirti sužalojimai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata yra viena aukščiausių vertybių, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli. Vienas pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad galimai ne visos pasekmės D. J. sveikatai atsirado dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padarė remdamasis teismo posėdyje apklaustos specialistės - ekspertės S. B. parodymais bei nukentėjusiosios asmens sveikatos kortelės įrašais. Specialistė - ekspertė S. B. parodė, kad nukentėjusioji jau po įvykio gydymo įstaigoje lankėsi dėl abiejų kelių artrozės, dėl skydliaukės patologijos, dėl širdies ligos bei dėl skausmų stuburo dalyje, šie sveikatos sutrikimai su įvykiu nėra susiję (t. 2, b. l. 68-69). Be to, ankstesni kortelės įrašai rodo, kad 2009 m. nukentėjusioji kreipėsi dėl rankų skausmų, ypač plaštakų, jų tirpimų, buvo nustatytas abipusis riešo kanalo sindromas, paskirtas reabilitacinis gydymas. 2011 m. įrašas parodo, kad nukentėjusiajai skauda kaklinę stuburo sritį, plinta į dešinę ranką, skausmai naktį, tirpsta. Vartoja medikamentus, nustatyta osteoporozė po menopauzės. Pažymėtina, kad specialistė - ekspertė nurodė, jog vienareikšmiškai sakyti, kad rankos skausmai ir tirpimas yra susijęs vien tik su alkūninio nervo pažeidimu, negalima, nes yra ankstesnės ligos: riešo kanalo sindromas ir petinio rezginio uždegimas, skausmai kaklinėje stuburo dalyje. Buvo daryta kaklinės stuburo dalies rentgenograma ir rasti ryškūs pakitimai kaklinėje stuburo dalyje, tai yra osteochondrozė. Jai esant gali tirpti ranka ir skaudėti petį. Be to, specialistė - ekspertė patvirtino, kad nukentėjusiajai nustatytas nedarbingumas yra ne tik dėl patirtos traumos įvykio metu ir kad reabilitacinės priemonės, taikytos nukentėjusiajai 2012 m. lapkričio mėnesį, buvo ne tik dėl rankos, bet ir dėl stuburo ligos. Taip pat specialistė - ekspertė nurodė, kad traumai įvykti turėjo įtakos ir nukentėjusiosios kaulų išretėjimas ir osteoporozė.

Apylinkės teismas įvertino tai, kad nusikalstamos veikos pobūdis laikytinas atsitiktiniu: kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinio ir dvasinio skausmo, suluošinti nukentėjusiosios, jis sąmoningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad asmeniui veikiant tyčia padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje esant neatsargiai kaltės formai, neturtinės žalos dydis atitinkamai mažesnis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, į susiformavusią teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-306/2010, 2K-352/2009) bei į tai, kad žalą D. J. G. Š. padarė neatsargiais veiksmais, kad jis yra studentas, jį išlaiko tėvai, kad jis privalės nukentėjusiajai atlyginti 461,97 Lt turtinę žalą, ir į tai, kad D. J. dar prieš įvykį buvo diagnozuota įvairių susirgimų, todėl darė išvadą, kad ne visos pasekmės sveikatai atsirado dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje pateiktais motyvais ir padarytomis išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad pagal nuosprendį G. Š. privalės atlyginti žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui – 3838,57 Lt, Kauno teritorinei ligonių kasai - 3483,71 Lt. Be to, nuosprendžiu jam skirta bauda – 650 Lt. Todėl šios aplinkybės yra svarbios vertinant jo finansines galimybes bei nustatant priteistinos žalos dydį ir nukentėjusiajai.

Apeliantės argumentai, kad 2013-06-14 darbingumo lygio pažymoje DL-1 Nr. 3680513 yra tik vienas sveikatos sutrikimas – (M17.0), kuris nesusijęs su įvykio metu patirtu sužalojimu, todėl jos darbingumo lygį sąlygojo būtent įvykio metu patirti sužalojimai, atmestini. Pažymėtina, kad nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių kitų argumentų, kurie galėtų paneigti specialistės - ekspertės S. B. parodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo abipusės pirminės gonartrozės (M17.0) vertinti kaip neturinčios jokios įtakos darbingumo lygio sumažėjimui, o įvairius potrauminius sužalojimus (M24.53 - sąnario kontraktūra, dilbis; T92.1 – peties ir žasto sužalojimo padariniai; G56.1 - kiti vidurinio nervo pažeidimai) laikyti esminiais darbingumo lygio sumažėjimui. Todėl specialistės - ekspertės nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusiosios sveikatos būklė (kaulų išretėjimas, abipusė kelių sąnarių artrozė) turėjo įtakos atsiradusiam darbingumo lygio sumažėjimui. Pažymėtina ir tai, kad specialistė - ekspertė nurodė, jog nukentėjusiosios kaulų gijimui turėjo įtakos kaulų osteoporozė (t. 2, b. l. 69). Taigi, tai patvirtina, kad būtent šios aplinkybės turėjo įtakos ir ligos trukmei, t. y. nuteistojo sukeltų pasekmių ilgalaikiškumui. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad ne dėl visų nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiama neturtinė žala, egzistuoja priežastinis ryšys su nagrinėjamu atveju nustatytais nuteistojo neteisėtais veiksmais.

Apeliantė teigia, kad teismas privalėjo remtis teismų praktika bylose dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kuriose partrenkti nukentėjusieji (pėstieji) patiria nesunkų sveikatos sutrikdymą, o priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas siekia iki 20 000 Lt. Mano, kad jos prašomas neturtinės žalos dydis (20 000 Lt) yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms. Nurodo, kad po įvykio nuteistasis nebuvo atvykęs jos aplankyti, nesiteiravo apie sveikatos būklę, o tai jai tik sustiprino neigiamas emocijas ir išgyvenimus.

Teisėjų kolegija sutinka, kad sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką yra patikrinta ir įtvirtinta ar paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta 6 000 Lt dydžio neturtinės žalos suma iš esmės atitinka šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose ir yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms. Apeliantės akcentuojamoje teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamas nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (baudžiamosios bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-401/2009, 2K-215/2010 ir kt.), o ne iki 20 000 Lt, kaip teigia ji. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, tokiu laikytina ir apeliantės reikalaujama suma, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų. Pažymėtina, kad pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš pradžių prašė 10 000 Lt žalos, ir tik vėliau, matyt, negavusi šios sumos, nusprendė prašyti 20 000 Lt (t. 2, b. l. 67). Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, priteistas dydis atitinka neturtinės žalos dydžio vidurkį priteisiamą tokiose bylose, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant didesnį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo. Pažymėtina, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog po įvykio nuteistasis nebuvo atvykęs jos aplankyti, nesiteiravo apie sveikatos būklę, negali būti pagrindu didinti nustatomą neturtinės žalos dydį. Konstatuojama, kad nėra įstatyminio pagrindas tenkinti nukentėjusiosios apeliacinį skundą ir priteisti jai didesnę sumą neturtinei žalai atlyginti, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Daroma išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo mažinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas kiek įmanoma teisingiau nustatyti neturtinės žalos dydį, kartu nepažeidžiant skirtingų nukentėjusiosios ir jai žalą padariusio asmens – nuteistojo – interesų, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, pagrįstai nustatė, kad patirta neturtinė žala yra 6000 Lt. Kolegija pažymi, kad, nors nuteistasis yra studentas ir jokių pajamų negauna, tačiau yra sveikas, galintis dirbti, byloje esančiais duomenimis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus, todėl vien ta aplinkybė, kad šiuo metu jis yra studentas, negali būti laikoma išskirtine, dėl kurios neturtinės žalos dydis gali būti mažinamas, pažeidžiant nukentėjusiosios interesus. Teisingumo tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas. Šis principas įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą mažinti mažiau nei 6000 Lt nėra pagrindo, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusiosios interesai ir teisingumo principas.

Taigi, išanalizavus nagrinėjamą bylą matyti, kad teismas teisingai įvertino žalos sukeltas pasekmes ir jos priežastis. Teismas vertino nuteistojo turtinę padėtį, taip pat įvertino sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Priteista 6000 Lt neturtinė žala visiškai atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, todėl jos keisti nėra pagrindo.

Advokato darbo apmokėjimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis. Šio straipsnio antroje dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios D. J. interesams atstovavo advokatė Diana Višinskienė, tą patvirtina pateiktas dokumentas apie 2000 Lt apmokėjimą už teisinės pagalbos suteikimą (t. 2, b. l. 59).

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo 2000 Lt nukentėjusiajai – išlaidas už teisinę pagalbą, baudžiamojo proceso normų nepažeidė, advokatės sugaištos laiko sąnaudos įvertintos tinkamai. Todėl nėra įstatyminio pagrindo sumažinti priteistos sumos dydžio.

Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti. Todėl nukentėjusiosios D. J. ir nuteistojo G. Š. apeliaciniai skundai atmetami, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Kadangi nukentėjusiosios apeliacinis skundas atmestas, todėl išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nukentėjusiosios D. J. ir nuteistojo G. Š. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėKolegijos teisėjai Giedrius EndriukaitisJurgis Kiškis