- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-143-1424-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1 – ojo policijos komisariato Viešosios policijos Verkių policijos nuovados pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 29 d. V. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. liepos 14 d. apie 19.30 val. Vilniuje, Bajorų sodų 17 – ojoje g., viešoje vietoje vedžiojo šunį be antsnukio, sukeldamas grėsmę žmonių sveikatai, ramybei, bei pažeidė kitų asmenų teises ir interesus. V. G. padarė veiką, numatytą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. 1-1283 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 13, 18 punktuose, t. y. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 1, 3 dalyse numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos (toliau – Institucija) 2007 m. spalio 3 d. nutarimu, vadovaujantis ATPK 110 straipsnio 1, 3 dalimis, 30, 37, 38, 221, 281, 287, 291 – 293 straipsniais, V. G. paskirta administracinė nuobauda – 500 Lt bauda.
Šalies argumentai
V. G. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2007 m. spalio 3 d. nutarimą ir nutraukti bylą.
V. G. nurodė, kad byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK nuostatas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą, netinkamai pritaikytas ATPK 110 straipsnis, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Pažymėjo, jog nagrinėdama bylą Institucija nesiaiškino, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jis kaltas jo padarymu, nesiaiškino kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teigė, kad byla buvo nagrinėjama tendencingai. Į Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 1 – ojo policijos Viešosios policijos Verkių policijos nuovadą jis buvo iškviestas apgaule, t. y. šaukime buvo nurodytas atvykimo tikslas – apklausa, tačiau jam iš karto buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tuo tarpu visa B. šeimyna buvo apklausta dar iki tol, be to, jiems netgi buvo galima patikslinti duotus parodymus. Jis iš karto įgijo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinę padėtį ir jam liko tik pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodė, kad Institucijai pateikė fotolenteles, kurios įrodo, kad jo šuo laikomas pagal Taisykles. Pateikė pakankamai įrodymų, kad A. B. yra suinteresuotas jį apkalbėti ir apkaltinti pažeidimo padarymu. Tačiau jo pateikti įrodymai liko Institucijos neįvertinti, o pažeidimas jam inkriminuotas remiantis tik A. B. ir jo liudytojų parodymais. V. G. atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau pažeidimų, numatytų ATPK 110 straipsnio 1 ar 2 dalyse, jis nebuvo padaręs, todėl inkriminuoti jam ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą nebuvo jokio teisinio pagrindo. Skirdama nuobaudą Institucija nesivadovavo ATPK 30² straipsnio nuostatomis, t. y. parinktas baudos dydis aiškiai viršija baudos vidurkį, nors atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Neaišku, kodėl Institucija, priimdama nutarimą, vadovavosi ATPK 37 ir 38 straipsniais, kurie taikomi tais atvejais, jeigu administraciniu teisės pažeidimu asmenims padarytas turtinis nuostolis ir priimant sprendimą skirti nuobaudą dar reikia spręsti klausimą dėl kaltininko įpareigojimo atlyginti nuostolį ar įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus. Teigė, jog tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek bylos nagrinėjimo metu jis aiškino, jog šunį vedžiojo su pavadėliu ir su antsnukiu. Jokių motyvų, kuriems esant galima spręsti, kad jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, skundžiamame nutarime nėra nurodyta. Tai tik patvirtina, kad byla išnagrinėta šališkai ir tendencingai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 29 d. nutarimu skundo nepatenkino. Teismas panaikino Institucijos 2007 m. spalio 3 d. nutarimą ir patraukė V. G. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 3 dalyje, padarymą ir už šį pažeidimą paskyrė V. G. 500 Lt baudą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 124 str. 1 d. 3 p., 128 str.).
Teismas konstatavo, kad surinkti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog V. G. pažeidė Taisyklių 13, 18 punktus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 3 dalyje. Veikai kvalifikuoti pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį pakanka įrodyti, kad veika sukėlė pavojų asmens turtui, sveikatai ar gyvybei (grėsmė – gresianti padėtis, grėsimas, pavojus. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000 m., 186 psl.). Taigi teisės norma nereikalauja, kad kiltų tam tikros neigiamos pasekmės, šuo sužalotų žmogų ar pan., pakanka, kad žmogus šuns elgesį suprastų kaip jam pavojingą. Nors V. G. neigė kaltę, tačiau pažeidimą paneigiančių objektyvių įrodymų į bylą nepateikė. Visi teisme apklausti liudytojai (I. P., A. B., V. R.) parodė, kad V. G. šunį vedėsi su pavadėliu, tačiau be antsnukio. Jau vien šuns vedžiojimas be antsnukio, nors ir su pavadėliu, kelia grėsmę aplinkinių turtui, sveikatai ar gyvybei. Be to, liudytojai parodė, kad šuo šokinėjo, o liudytojai dėl to buvo išsigandę. Todėl grėsmė nukentėjusiojo ir liudytojų turtui bei sveikatai buvo kilusi. Taigi V. G. atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį patrauktas pagrįstai. Teismas nurodė, jog V. G. inkriminuotas ir ATPK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Tačiau ši teisės norma numato atsakomybę už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimą. Tuo tarpu V. G. veika atitinka ATPK 110 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo dispoziciją. Todėl ATPK 110 straipsnio 1 dalies pažeidimas V. G. inkriminuotas nepagrįstai. Be to, V. G. išduoto administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje buvo nurodyta tik, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje. Protokolo originale nurodyta, kad V. G. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 3, 1 dalyse. Liudytoju apklaustas tyrėjas Eugenijus Povilaitis neigė pataisymus protokolo originale ir aiškino, kad kopijoje tikriausiai neatsispaudė skaičius 3, tačiau ši aplinkybė kelia abejones. Teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas naikinamas dėl to, jog V. G. nepagrįstai inkriminuotas ATPK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, ir dėl to, kad Institucija, patraukdama V. G. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 110 straipsnio 1 ir 3 dalis, paskyrė 500 Lt baudą, atskirai nenurodydama, kokią nuobaudą skiria už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą, o kokią už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. skirdama nuobaudą nesivadovavo ATPK 33 straipsniu. Teismas nurodė, jog pažeidimo esmė administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje, kuri buvo išduota V. G., aiškiai aprašyta, ir šis aprašymas visiškai atitinka ATPK 110 straipsnio 3 dalies dispoziciją, todėl klaidingu veikos kvalifikavimu jo teisės į gynybą nebuvo grubiai pažeistos. Pažeidimas įrodytas surinktais ir ištirtais įrodymais, todėl V. G. trauktinas atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Už šį pažeidimą V. G. skirtina 500 Lt bauda, t. y. sankcijoje numatytos baudos vidurkis, nes nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių (ATPK 30, 30² str.). Tokiu V. G. veikos perkvalifikavimu jo padėtis nėra pabloginama. Pasinaudoti savo teise į gynybą jis turėjo galimybę tiek nagrinėjant bylą Institucijoje, tiek nagrinėjant bylą teisme. V. G. tokiomis galimybėmis pasinaudojo, abiem atvejais jo interesams atstovavo advokatas. Teismas nenustatė ATPK 259 – 262 straipsnių reikalavimų pažeidimo. V. G. teisė į gynybą nei iki protokolo surašymo, nei jo surašymo metu pažeista nebuvo. Nepagrįstas yra ir V. G. skundo teiginys, kad ATPK 110 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už pažeidimo pakartotinumą. Atsakomybę už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje dalyse numatytą veiką, padarytą asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus, numato 110 straipsnio 4 dalis, o ne trečia dalis.
II.
V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutarimą ir nutraukti bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas ignoravo ABTĮ 5 straipsnio 4 dalies ir 62 straipsnio nuostatas, t. y. pažeidė ATPK 7 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną vykdyti griežtai laikantis teisėtumo principo, taip pat pažeidė ATPK 256, 280 straipsnių nuostatas. Teismas, remdamasis neteisėtu administracinio teisės pažeidimo protokolu, neskyręs ekspertizės, negalėjo priimti naujo nutarimo.
2. Teismas, konstatuodamas, jog jį iškvietus į policijos komisariatą tik apklausai, tačiau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, ATPK 259 – 262 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti, nesilaikė pareigos realizuoti ATPK 272 straipsnyje administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suteiktos teisės duoti paaiškinimus ir teikti įrodymus, o toks šio reikalavimo nesilaikymas yra esminis procesinių teisės normų pažeidimas, kuris yra pagrindas panaikinti sprendimą.
3. Teismas, iš esmės remdamasis tik administracinio teisės pažeidimo protokolu, ignoravo ABTĮ 6 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną vykdyti griežtai laikantis asmenų lygybės įstatymui ir teismui reikalavimų, taip pat nepaisė ATPK 256 straipsnio nuostatų, netinkamai įvertino įrodymus. Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas ir nutarimo priėmimas vyko tendencingai bei šališkai, tačiau teismas nekreipė į tai dėmesio, visapusiškai ir objektyviai nenagrinėjo skundo (ABTĮ 81, 86 str.).
Atsiliepimas
A. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nešvelninti nuobaudos. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. I. P. ir jo tėvų nesaisto jokie giminystės ar svainystės ryšiai.
2. V. G. paskirta bauda nėra per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Iš bylos matyti, kad minėto administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytais laiku ir vietoje tarp sodo kaimynų administracinėn atsakomybėn traukiamo V. G. ir nukentėjusiojo A. B. įvyko konfliktas, kurio metu V. G. buvo atvedęs prie automobilio, kuriame važiavo nekentėjusysis, A. B. ir V. R., savo vokiečių aviganių veislės šunį. Teismo apklausti nukentėjusysis, A. B., V. R. ir I. P. (minėto sodo kaimynas) parodė, kad V. G. atvestas šuo buvo be antsnukio, dėl ko nurodytoje mašinoje buvę asmenys buvo išsigandę. Kolegija, patikrinusi byloje esančių įrodymų įvertinimą, pažymi, kad nurodytų teismo apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai atitinka jų iš karto po minėto įvykio duotus paaiškinimus, todėl kolegija pripažįsta, kad šie įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertinti teisingai, t. y. kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu padarytomis išvadomis.
Iš minėto 2007 m. liepos 14 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė (pagal protokolą, tai - vedžiojimas šuns be antsnukio ir tuo grėsmės žmonių sveikatai ir ramybei sukėlimas) bei pateikta nuoroda į ATPK 110 straipsnį. Tai yra esminiai administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, nurodyti ATPK 260 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad pagal ATPK 284 straipsnio 2 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tai reiškia, kad šiuo atveju ginčo šalių skirtingai traktuojama aplinkybė apie nuorodos protokole į ATPK 110 straipsnio 3 dalį buvimą ar tokios nuorodos nebuvimą teisinės reikšmės šiai administracinio teisės pažeidimo bylai neturi. Todėl kolegija sutinka su šiuo klausimu padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.
ATPK 110 straipsnio (2004-10-28 įstatymo Nr. IX-2511 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki šešių šimtų litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Aukščiau aptartais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nagrinėjamojoje situacijoje vedžiojo savo šunį be antsnukio ir tai (kaip parodė teismo apklausti asmenys) buvo nukreipta į nukentėjusįjį bei jo šeimos narius. Tokie apelianto veiksmai iš esmės atitinka ATPK 110 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais ir padarytomis išvadomis apelianto procesinių teisių klausimais.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutari a:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo nepatenkinti.
Nutartis neskundžiama.