- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-418-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Galina Blaževič, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- M. P., M.
- Suinteresuotas asmuo
- N. A.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Neringa Milašienė
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko,
sekretoriaujant Diletai Liudžiuvienei, dalyvaujant pareiškėjai M. P., pareiškėjos atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, suinteresuoto asmens N. A. atstovei advokatei Neringai Milašienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. A. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai motinos Z. Č. mirties dienai 2007 12 29 buvo reikalingas išlaikymas, nes siekia teisės į privalomąją palikimo dalį nustatymo. Nurodė, kad 2007 12 29 mirė pareiškėjos motina Z. Č., kuri testamentu savo turtą paliko seseriai suinteresuotam asmeniui N. A.. Palikimą sudaro žemės sklypas, gyvenamas namas, du ūkiniai pastatai, garažas, kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) Kauno m. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą, pateikė notarui prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į palikimo privalomąją dalį, tačiau sesuo - suinteresuotas asmuo N. A., tam prieštarauja, todėl pareiškėja teismine tvarka nori nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad motinos mirties dienai jai buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja teigė, kad nuo 2007 m. spalio mėnesio nedirba, dėl ligos buvo nustatytas nedarbingumas, gaudavo tik 510, 17 Lt dydžio invalidumo pensiją, kas mėnesį jai reikalingi vaistai, kurių kaina 400 Lt, todėl jai neužteko pinigų maistui, vaistams, vitaminams, įvairiems papildams, kurie yra būtini, ir privalėjo skolintis pinigų iš giminių ir draugų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, kad 2007 m. gruodžio mėnesį motinos mirties dienai pareiškėjos gaunamos pajamos buvo nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Tačiau teismas, įvertinęs visus įrodymus apie pareiškėjai bei jai ir sutuoktiniui bendra jungtine nuosavybe priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas banke, sprendė, jog motinos Z. Č. mirties dienai pareiškėjai nebuvo būtinas išlaikymas, nes ji turėjo pakankamai lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamo turto, bei esant būtinumui, galėjo gauti išlaikymą iš sutuoktinio, iš pilnamečių vaikų. Pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės siekia ne išlaikymo, bet atgauti dalį motinos gyvenamojo namo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl privalomosios palikimo dalies, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Nurodo, kad teismų praktikoje išlaikymo reikalingumas preziumuojamas, kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (invalidumas). Teigia, jog teismas neobjektyviai įvertino pareiškėjos sveikatos būklę motinos mirties dienai, kurios pagrindu turėjo būti nustatytas išlaikymo reikalingumas. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai nebuvo būtinas išlaikymas, nes turėjo pakankamai lėšų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, galėjo gauti išlaikymą iš sutuoktinio ar vaikų, kadangi teismas šią išvadą padarė neįvertinęs pateiktų įrodymų bei faktinių aplinkybių apie pareiškėjos daug lėšų reikalaujančius būtinus poreikius motinos mirties dienai. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai vertino liudytojų parodymus bei netinkamai pareiškėjos parodymus, todėl padarė išvadą, jog pareiškėja siekia susigrąžinti namą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo N. A. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose vartojama sąvoka „išlaikymas“ nėra atskleidžiama. Jos turinio universaliai apibrėžti negalima. Kalbine prasme „išlaikymas“ reiškia lėšų teikimą asmeniui, kad šis galėtų pragyventi. Taigi galima teigti, kad išlaikymo reikalingumas ar jo faktinis teikimas įstatymų siejamas su tuo, kad asmuo dėl objektyvių priežasčių neturi pajamų arba jų turi per mažai (nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) arba sveikatos būklės (neįgalus, invalidas), arba kitų svarbių priežasčių (prižiūrėjo, augino mirusiojo nepilnamečius vaikus; mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties). Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė – apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasmę asmenys yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kuriems reikalingas išlaikymas, nes jie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. yra nedarbingi dėl ligos, amžiaus, yra nepilnamečiai, bedarbiai; toks pateikiamas sąrašas nėra baigtinis. Gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą ir sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius, kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-12 nutartis civilinėje byloje I. B. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2005; 2005-06-01 nutartis civilinėje byloje E. J. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. L. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2006). Kasacinio teismo suformuluoti precedentinę galią turintys išaiškinimai ankstesnėse bylose sukuria teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, kurios turi būti žinomos ir pripažįstamos.
Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. E. J.; bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. J. v. L. S.; bylos Nr.3K-3-377/2007). Tokia taisyklė reiškia tai, kad pensinio amžiaus įpėdinis pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (CK 3.72 straipsnio 2 dalis), tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad pensininkas ar neįgalusis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja M. P., būdama mirusiosios Z. Č. dukra, kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo. Pareiškėjos motina Z. Č. mirė 2007-12-29 (b.l. 7), todėl svarbu nustatyti, ar pareiškėjai palikimo atsiradimo laiku buvo reikalingas išlaikymas. Bylos medžiaga akivaizdžiai patvirtina, kad palikimo atsiradimo laiku pareiškėjai išlaikymas nebuvo reikalingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus pažyma apie M. P. išmokas rodo, kad apeliantei paskirta 510,17 Lt senatvės pensiją (b. l. 14), kurios dydis 2008 m. sausio mėn. sudarė 604,54 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja turi piniginį indėlį banke, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą - sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini) Jonavos raj., bei 3-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, bei transporto priemones. Apie išlaidas, kurias M. P. patiria dėl turimų įvairių sveikatos problemų ir jam nuolat reikalingų vaistų, sanatorinio gydymo, už kurį susimokėti turi pati pareiškėja, byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, išskyrus duomenis apie pirktus perukus bei dantų taisymą, kurių bendra suma 1 025 Lt. Taigi, kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog išlaikymas jai tikrai nebuvo reikalingas. Vertinant visus byloje esančius įrodymus, kolegija daro neabejotiną išvadą, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjos gaunamos pajamos buvo pakankamos pragyventi.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 5.20 straipsnį, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nesant pagrindo tenkinti apeliacinį skundą iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistinos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-329 straipsniais,
nutarė:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos M. P. N. A. 500 Lt atstovavimo išlaidų.