Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-09-23 · Civilinė byla Nr. 2-20040-155/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-09-23
Bylos Nr.
2-20040-155/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13499-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Krušnienė
Atsakovas
E. L.
Ieškovas
LR Transporto priemonių draudikų biuro
Kategorijos
  • 2.1.27pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-20040-155/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13499-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 2.1.27.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant Olgai Fadejevai, dalyvaujant atsakovui E. L., atsakovo atstovui advokatui M. A., nedalyvaujant ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, pareikštą atsakovui E. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas LR transporto priemonių draudikų biuras pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo: 1) 2105,85 EUR nuostolių atlyginimo 2) 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2014-03-17 Rusijoje dėl I. C., vairavusio transporto priemonę R. V. S., v/n (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Šios avarijos kaltininko vairuojama transporto priemonė nebuvo tinkamai apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Eismo įvykio valstybės – Rusijos nacionalinis draudikų biuras atliko eismo įvykio tyrimą ir atlygino eismo įvykio metų nukentėjusiajam padarytą žalą bei pateikė ieškovui reikalavimą 2105,85 EUR sumai, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas padengė avarijos metu padarytą žalą bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 str. įtvirtinta teise, kreipėsi į atsakovą, kad šis būdamas kaltininko transporto priemonės savininku, neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, turi atlyginti dėl avarijos atsiradusią žalą. Atsakovas atsisakė šią žalą ieškovui geranoriškai atlyginti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas prašo teismui pateiktą ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Teisme gautas atsakovo E. L. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas nesutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad 2013-12-06 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartimi ieškinyje minimą transporto priemonę R. V. S., v/n (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė I. C., todėl atsakovas nėra atsakingas už transporto priemonės R. V. S., v/n (duomenys neskelbtini) privalomo valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą ir atitinkamai už atsiradusią žalą, nes eismo įvykis įvyko po automobilio pardavimo (2014-03-17). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Teisme gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas nurodė, kad su atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais nesutinka. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas tokio pobūdžio bylas, nurodė, jog atsakovas, įrodinėjantis, jog jo vardu įregistruotos transporto priemonės pardavimo faktą, turi pareigą į procesą įtraukti asmenį, kuriam, atsakovo teigimu, eismo įvykio metu buvo perėjusi nuosavybės teisė į šią transporto priemonę. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie automobilio pardavimą nėra pakankami padaryti išvadai, kad automobilio savininkas yra ne atsakovas, o kitas asmuo. Tuo tarpu biuras gali ginčyti atsakovo pateiktas aplinkybes, kaip neįrodančias nuosavybės teisių perleidimo ar nepakankamas registro duomenims nuginčyti. Ginčo atveju ieškovo nuomone, atsakovas norėdamas įrodyti tariamą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, turėjo: pateikti teismui notaro patvirtintą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, arba pateikti tariamo pirkėjo tinkamai užfiksuotą patvirtinimą, kad jis iš tikrųjų įsigijo transporto priemonę, arba užtikrinti tariamo pirkėjo dalyvavimą teismo posėdyje, kur jis asmeniškai galėtų pasisakyti dėl pateiktos pirkimo-pardavimo sutarties. Atsakovas to nepadarė, o teismui atsakovo pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, ieškovo yra vertinama kritiškai, kadangi pirkimo-pardavimo sutartis nėra patvirtinta notaro, pirkimo-pardavimo sutartis surašyta lietuvių kalba, kurią vargu ar supranta atsakovo nurodomas asmuo, Rusijos policijos pažymoje transporto priemonės savininku nurodomas atsakovas E. L., pats E. L. išregistravo transporto priemonę tik po eismo įvykio (2014-04-25). Ieškovo manymu, atsakovo pateiktos nepatvirtinos pirkimo-pardavimo sutarties šiuo atveju nepakanka, nes priešingu atveju, būtų sudarytos galimybės tikriesiems transporto priemonių savininkams išvengti atsakomybės vien tik neigiant nuosavybės teisę į transporto priemonę – didesnio pavojaus šaltinį. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, ieškovas prašė ieškinį tenkinti bei bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Papildomai teismui pažymėjo, kad atsakovas išregistruoti VĮ „Regitra“ parduotą automobilį pamiršo dėl didelio darbo krūvio. Šiai dienai automobilis yra išregistruotas, išregistravimas įvyko po eismo įvykio. Be to atsakovo atstovo manymu, parduotas automobilis negalėjo būti išvežtas iš Lietuvos į Rusiją, neturint įgaliojimo ar pačios pirkimo-pardavimo sutarties, todėl vien tai, kad eismo įvykis įvyko Rusijoje, įrodo, jog tokius dokumentus I. C. turėjo, o ieškovas pasirinko lengviausią būdą bandyti išieškoti nuostolius iš atsakovo, esančio Lietuvoje, o ne iš I. C., kuris gyvena Rusijoje. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas ir jo atstovas prašo ieškinį atmesti.

Ieškinys patenkintas visiškai.

Iš civilinėje byloje esančios RF VRM Rusijos vidaus reikalų ministerijos Kalugos srities valdybos Rusijos VRM Kalugos srities valdybos pažymos nustatyta, kad 2014-03-17, 02.00 val. Rusijoje (kelyje „Ukraina“) įvyko eismo įvykis, kurio metu vairuotojo I. Č. vairuojamas automobilis (R. V. S., v/n (duomenys neskelbtini)) apgadino F. C. vairuojamą transporto priemonę (Mercedes-190, v/n (duomenys neskelbtini)). Dėl šio eismo įvykio kaltu pripažintas I. Č. pažeidęs KET 9.10 p., 12.15 str. 1 d. reikalavimus. Transporto priemonės R. V. Saltis, v/n (duomenys neskelbtini), savininku Rusijos policijai buvo nurodytas E. L., o draudimas BTA Insurance Vilnius (b.l. 89-90). Transporto priemonės R. V. S., v/n (duomenys neskelbtini), savininku, remiantis VĮ „Regitra“ tvarkomo viešo registro duomenimis, eismo įvykio metu (2014-03-17) buvo nurodytas atsakovas E. L., kuris išregistravo transporto priemonę iš VĮ „Regitra“ tik po eismo įvykio 2014-04-25 (b.l. 75-76).

Eismo įvykio valstybės (šiuo atveju - RUSIJOS) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu atliko šio eismo įvykio žalos administravimą-tyrimą bei atlygino nukentėjusiajam nuo šio eismo įvykio asmeniui 2105,85 EUR nuostolių sumą (b.l. 10-21, 27-60). Transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju -LIETUVOS) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytų žalų atlyginimą. Todėl ieškovas atlygino Rusijos nacionaliniam draudikų biurui padarytą 2105,85 EUR žalą (b.l. 22). 2015-01-15 ieškovas kreipėsi į atsakovą su pretenziją, kad būtų atlyginta ieškovui žalą, kuri buvo padaryta 2014-03-17 eismo įvykio metu su jam priklausančiu, Lietuvoje registruotu automobiliu, neturint tinkamo draudimo (b.l. 23). Atsakovas atsisakė šią pretenziją patenkinti.

Dėl eismo įvykio fakto, vairavusio asmens kaltės ir žalos dydžio byloje nėra ginčo. Esminis ginčas, ar gali būti E. L. tinkamu atsakovu atsakant dėl kilusios žalos, kadangi atsakovo teigimu, eismo įvykio kaltininko transporto priemonė (R. V. S., v/n (duomenys neskelbtini)) 2013-12-06 buvo parduota I. C. ir atsakovas nebuvo šios transporto priemonės savininku eismo įvykio dieną. Teismui buvo pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 65). A. E. L. teismo posėdžio metu teismui taip pat nurodė, kad šio automobilio neišregistravo VĮ „Regitra“, nes pamiršo dėl didelio darbo krūvio. Be to atsakovas nurodė, kad transporto priemonė buvo parduota I. C. su draudimu.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 str. 1 d., 17 str. 5 d. ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoavarijos metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į asmenį, kuris neįvykdė pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Šiuo atveju ieškovas nurodo, kad Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė R. V. S., v/n (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos.

TPVCAPDĮ 4 str. 1 d. numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. numato, kad už draudimo sutarties sudarymą šio įstatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas.

Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 8, 9, 18 dalių bei 6 straipsnio 4, 6 dalių nuostatas, transporto priemonių, kurių įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje (t.y. transporto priemonių, registruotų Lietuvos Respublikoje), įprastinė privalomojo draudimo sutartis, kurią sudarius, gali būti išduodama žalioji kortelė, sudaroma tik įmonėse, kurios Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir kurios yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro narės. Teismas pažymi, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas dažniausiai galioja visose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau draudimo bendrovės papildomai ar kartu su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu gali pasiūlyti įsigyti žaliąją kortą, su kuria automobilis būtų laikomas apdraustu ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos teritorijos ribų (pvz.: Baltarusija, Rusija, Turkija ir kt.). Šiuo atveju (Rusijoje, t.y. ne Europos sąjungoje, naudojant transporto priemonę) tam, kad nepažeisti TPVCAPDĮ nuostatų, ši transporto priemonė (kuri registruota Lietuvos Respublikoje) turėjo turėti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą su žaliaja korta.

NAgrinėjamu atveju atsakovas ir jo atstovas teismui nepateikė teismui jokių įrodymų, jog tokį privalomąjį draudimą su žaliaja korta turėjo, t.y. nepateikė įrodymo, patvirtinančio draudimo sutarties, atitinkančios įstatymo reikalavimus, jog pagal viešus Registrus atsakovui (ir Lietuvoje registruota) eismo įvykio metu priklausanti transporto priemonė galėtų būti naudojama užsienyje- ne Europos sąjungoje, šiuo atveju Rusijoje, todėl laikoma, kad šiuo atveju eismo įvykio dieną tokio draudimo nebuvo, t.y. transporto priemonė nebuvo tinkamai apdrausta (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Remiantis TPVCAPDĮ 23 str. 1 d., LR Transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

Atsiliepimas

Atsakovas E. L. atsikirsdamas į ieškovo ieškinį teismui nurodė, kad 2013 m. gruodžio 6 d. automobilį R. V. S., v/n (duomenys neskelbtini), pardavė I. C.. Pardavimo faktą atsakovas grindžia savo paaiškinimais ir rašytine 2013-12-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi, kuri nebuvo pateikta registruoti nei VĮ „Regitra“, kuri nepatvirtinta notaro. Teismo posėdžio metu atsakovas neprašė apklausti liudytojų, neprašė apklausti I. C., kuriam pardavė automobilį. Iš asmens padariusio autoįvykį aplinkybių, nurodytų Rusijos policijai pildant eismo įvykio pažymą matyti, kad yra nurodomas priešingas nei atsakovas teigia aplinkybės, nurodoma, jog transporto priemonės savininku yra E. L. (b.l. 89-90). Atsakovas E. L. nesiėmė priemonių, kad I. C. būtų apklaustas liudytoju, neprašė ir teismo įtraukti šio asmens į bylą trečiuoju asmeniu, jo fakinių duomenų, gyvenamos vietos teismui neatskleidė. Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika. Neįtraukus į bylą kitos sandorio šalies ir nesant jos paaiškinimų apie automobilio įsigijimą, vienos šalies paaiškinimai nėra pakankami padaryti išvadai, jog automobilio savininku buvo ne atsakovas, o kitas asmuo. Dėl panašių aplinkybių ne kartą yra pasisakę tiek apeliacinės instancijos teismai, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Panevėžio apygardos teismo 2011-05-24 nutartis Nr. 2A-351-102/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-10-07 nutartis 3K-7-300/2010 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad ir i atsakovo teismui pateikta 2013-12-06 transporto pirkimo-pardavimo sutartis vertinama prieštaringai, ji kelia daug abejonių, nes teismui pateikta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pateikta VĮ „Regitra“, nebuvo patvirtinta notaro. Tuo atsakovas nesilaikė Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių. Teismui pateikta sutartis sudaryta lietuvių kalba, nors kaip matyti iš sutartyje nurodyto pirkėjo asmens kodo ir kitų byloje esančių duomenų, tikėtina, kad šis atsakovo nurodomas automobilio pirkėjas nėra Lietuvos pilietis, turi kitos valstybės - Rusijos pilietybę ir labiausiai tikėtina nemoka lietuvių kalbos, atitinkamai nemoka skaityti lietuviškai, negali suprasti lietuvių kalba surašyto teksto. Todėl pagrįstai manytina, kad Rusijos pilietis atsakovo pateiktos sutarties nesuprastų. Priešingų įrodymų, kad atsakovo nurodytas automobilio pirkėjas moka lietuvių kalbą, supranta ją ir moka skaityti lietuvišką tekstą byloje nėra, atsakovas tokių įrodymų nepateikė ((duomenys neskelbtini) str.). Šių abejonių atsakovas įrodymais neišsklaidė.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovo išsakyti teismui argumentai apie tai, kad tuo atveju jei transporto priemonė, šiuo atveju R. V. S., v/n (duomenys neskelbtini) kirto Lietuvos sieną, tai ji nuosavybės teise turėjo priklausyti I. C., t.y. jog valstybės sienos kirtimas įrodo transporto priemonės nuosavybės faktą irgi nepagrįsti, nes tokio teisinio reguliavimo nėra, be to ir atsakovo atstovas teismui neįvardijo tokio įstatymo(-ų ), teisės normomų, kuriomis remiantis galima būtų daryti atitinkamą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas daro išvadą, jog faktą dėl automobilio pardavimo negalima pripažinti įrodytu, ir laiko, kad transporto priemonės R. V. S., v/n (duomenys neskelbtini), savininkas 2014-03-17 įvykusio įvykio metu buvo VĮ „Regitra“ tvarkomame viešame registre nurodytas asmuo – atsakovas E. L.. Tai reiškia, kad jis privalėjo vykdyti transporto priemonės savininko pareigas, tam tarpe ir privalomai apdrausti transporto priemonę, o jei leidžia ją naudoti kitiems valdytojams Rusijoje, t.y. ne Europos Sąjungoje, turėti žaliąją kortą. Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui (TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 2 d.). Taigi, ši pareiga teko atsakovui E. L.. Jis jos neįvykdė. TPVCAPD įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Atsakovas E. L., būdamas automobilio savininku, neturėjo teisės leisti kitiems asmenims naudotis automobiliu užsienyje-šiuo atveju Rusijoje, nes ši transporto priemonė nebuvo tinkamai apdrausta. Automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl atsakovas E. L. turėjo suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančias neigiamas pasekmes. Atsakovo E. L. teismo posėdžio nurodytos aplinkybės, jog neva pamiršo išregistruoti parduotą automobilį, o parduotą automobilį pats savo iniciatyva sugalvojo išregistruoti (2014-04-25) po eismo įvykio (2014-03-17), yra vertinamos kritiškai, kadangi nuo nurodomos transporto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos 2013-12-06 buvo praėję 5 mėnesiai ir jau buvo padarytas autoįvykis. Atsakovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų oficialiai įforminti minėtą kilnojamojo turto perleidimą. Išregistruoti automobilį ėmėsi tik po eismo įvykio, todėl tikėtina, kad atsakovas sužinojo, kad jo vardu registruoto ir viešais duomenimis jam priklausančio automobilio valdytojas padarė eismo įvykį, ir tikėtina, tik tada, siekdamas išvengti atsakomybės, ėmėsi veiksmų automobiliui išregistruoti. Toks elgesys - 5 mėnesius neatlikti jokių veiksmų, siekiant realiai įforminti turto perleidimą, vertinamas kaip prieštaraujantis iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai, tinkamai rūpintis valdomu didesnio pavojaus šaltiniu. Nėra tikėtina, kad ieškovas užmiršo apie 6000 Lt, sutartyje nurodytos pirkimo-pardavimo vertės sandorį.

TPVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, transporto priemonių draudikų biurui sumokėjus draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdrausta transporto priemone, biuras turi teisę reikalauti, kad asmuo, atsakingas už žalos padarymą, arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą. Toks įstatyminis reglamentavimas, kai biurui suteikiama teisė reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš asmens, atsakingo už eismo įvykį, bet ir iš transporto priemonės savininko, siejamas su transporto priemonės savininko pareiga privalomai apdrausti jam priklausančią transporto priemonę ir įstatyme įtvirtintu draudimu nenaudoti ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonės.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, nesant byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovui išmokėtą žalą ar bent jos dalį, atsakovui neginčijant nuostolių dydžio, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo E. L. 2105,85 EUR nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.)

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas pilnai, todėl yra pagrindas priteisti ieškovui pagrįstas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju ieškovas nurodė, kad turėjo šias išlaidas: 63 EUR sumokėtas žyminis mokestis bei 135,25 EUR vertimo išlaidų (112,61 EUR už ieškinio priedų bei 22,64 EUR papildomai už vėliau pridėtų dokumentų vertimą), t.y. iš viso 198,25 bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu šios ieškovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,46 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui LR transporto priemonių draudikų biurui, j.a.k. 125709291, iš atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2105,85 EUR nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo 2016-04-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 198,25 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,46 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Krušnienė