- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-14
- Bylos Nr.
- TS-17-791/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30660-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- R. S.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 357-545 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2022 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 20 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 20 d. Atliko įstatymu numatytą 1/2 dalį bausmės. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime bausmę atlieka nuo 2022 m. gruodžio 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 357-545 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam R. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas pirmą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistas septynis kartus. Teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino tik iš dalies. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Nusikaltimas įvykdytas per neatliktos bausmės laiką, lygtinio paleidimo laikotarpiu, daug kartų baustas administracine tvarka. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmes nei dirbo nei mokėsi, kadangi nenorėjo ir nebuvo poreikio. Būdamas laisvėje dirbo pavienius ir nepastovius darbus, kuriuos pasiūlydavo pažįstami, dažniausiai statybų sektoriuje. Oficiali darbo patirtis pagal Sodros duomenų registrą – 1 metai 3 mėnesiai. Vertinimo metu nuteistasis teigė, jog finansinio motyvo nusikaltimai buvo vykdomi spontaniškai ir neplanuojant. Būdamas laisvėje oficialių pajamų turėjo ne visuomet, tačiau mano, jog dėl to problemų jam nekilo. Dažniausiai rinkdavosi nelegalius darbus dėl turimų įsiskolinimų, kurių nesistengė išmokėti. Anksčiau sistemingai užsiėmė finansinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis (vagystėmis, plėšimais), ir vienas iš paskutiniųjų nusikaltimų (amfetamino laikymas savo namuose) gali būti priskiriamas prie nusikaltimų, padarytų turint finansinį motyvą. Šiuo metu turi įsiskolinimų antstoliams, tačiau kiek tiksliai, įvardinti negali, kadangi laisvėje skolų nemokėjo. Mano, jog šiuo metu turima skola gali siekti apie 10 000 eurų. Paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistajam priteista atlyginti 6 293,29 Eur turtinės žalos Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms, o Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis nesumokėjęs paskirtų administracinių baudų, kurių bendra suma 5 147,74 Eur (ankstesnio vertinimo metu buvo 5 379,44 Eur). Analizuojant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus laisvėje, pastebima, kad nuteistasis būdamas pakankamai jauno amžiaus pradėjo rinktis kriminalinį elgesį. Vertinimo metu nuteistasis pasakoja, kad būdamas 14 metų užsiėmė vagystėmis ir įsiveldavo į muštynes, dėl ko atsidūrė įkalinimo įstaigoje. Šiuo metu vertindamas praeities faktus mano, jog prie nusikalstamų veikų vykdymo prisidėjo alkoholio gėrimas ir lengvabūdiškumas, taip pat pasekmių nesuvokimas. Nusikaltimų metu būdavo ir vienas, ir su draugais, dažniausiai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl vertinama, jog nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Alkoholį vartodavo ir būdamas vienas, ir su draugais. Motyvacija nutraukti alkoholio vartojimą yra žema, kadangi nemano, jog šiuo metu turi problemų su alkoholio vartojimu. Įkalinimo įstaigoje kol kas nelankė priklausomybių prevencijos užsiėmimų ar konsultacijų pas psichologus dėl šios priklausomybės. Bausmės atlikimo metu nei drausmine, nei administracine tvarka nebaustas, taip pat ir neskatintas. Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo iš dalies. Išlieka daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi mažą, nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas, pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus, agresyvus, kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros ir apribojimų pažeidimai; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta aukšta. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. S. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą kaip šališką, nepagrįstą ir neteisingą. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisijos nutarimas yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas nepagrįstais faktais, argumentais, yra neobjektyvus, neteisingas, prieštaraujantis teismų praktikai ir lygtinio paleidimo principams ir tikslams. Lygtinio paleidimo sąlygos turi būti siejamos išimtinai tik su nuteistojo (manytina, elgesiu) laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Kartu gali būti vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Mano, kad visuma jį neteigiamai apibūdinančių aplinkybių nesudaro pagrindo netaikyti lygtinio paleidimo. Neteisinga išskirtinai vadovautis nusikalstamos veikos pavojingumu, kuris jau buvo įvertintas skiriant bausmę. Turi būti vertinami ne tik bausmės tikslai bei nusikaltimo padarymo aplinkybės, bet lygtinio paleidimo tikslai ir principai, nes priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų prasmę, o nuteistieji nebūtų motyvuoti pasitaisyti. Pažymėjo, kad akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką reikalinga nustatyti kaip sąlygą lygtinio paleidimo taikymui. Akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nuteistojo pastangos siekti individualių resocializacijos tikslų, pasireiškianti ne mažiau kaip tris paskutinius laisvės atėmimo mėnesius, išlaikyti daromą pažangą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus nusižengimus. Šio reikalavimo Komisija tinkamai nevertino. Teigė pridedantis rašytinį įrodymą, jog antstoliams išmokėjo visą įsiskolinimą – išklotinę iš atsiskaitymo žurnalo, iš kurios taip pat matyti, kad save išlaiko pats, todėl visi Komisijos argumentai yra nepagrįsti. Komisija nepateikė įrodymų, kad jis atsisakė lankyti programas. Toliau, kaip ir prieš tai skunde, nuteistasis cituoja Kauno apygardos teismo nutartyse suformuotą praktiką bylose dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. skundas atmetamas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis R. S. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pusę paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis R. S. iš dalies vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pagal turimas galimybes 2021-2022 m. vykdė finansinius įsipareigojimus: buvo atskaičiuojama apie 30 procentų nuo gaunamų lėšų skolų mokėjimui, bausmės atlikimo metu stengėsi turiningai leisti laisvalaikį dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, patvirtino gyvenamosios vietos buvimo galimybę po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nebuvo baustas drausmine tvarka. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Ta aplinkybė, jog visų nuteistojo atžvilgiu atliktų vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizika išliko didelė, nors ir stebima simbolinė teigiama rizikos valdymo dinamika keliose srityse, neleidžia teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą teismas daro kontekste tos aplinkybės, kad nuteistasis jau yra atlikęs didesnę pusę bausmės. Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka labai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: nestabili ir maža darbo patirtis; skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų turėjimas ir menkos jų apmokėjimo galimybės; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; neturi motyvacijos nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus kontroliuojantis elgesys; negebėjimas atpažinti problemų; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; nesupratimas savo nusikalstamo elgesio motyvų – kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su turimos gyvenamosios vietos formaliu patvirtinimu ir artimųjų palaikymu bei pagalba. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius smurtinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šeiminės aplinkybės ir gyvenamosios vietos buvimas neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. R. S. bausmės atlikimo metu nors nebaustas drausminėmis ir administracinėmis nuobaudomis, tačiau ir neskatintas. Nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama. Ši aplinkybė, kontekste visų kitų aukščiau paminėtų duomenų, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra teigiama darbinė motyvacija ir finansinis stabilumas, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Nuteistojo kriminogeniniu veiksniu pripažinta nestabili ir maža darbo patirtis. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje dirbo tik fragmentiškai, oficiali jo darbinė patirtis yra tik 1 metai 3 mėnesiai, taigi jis stokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties. Analogiškai ir įkalinimo įstaigoje nuteistasis neplanuoja įgyti darbinių įgūdžių. Nuteistojo nepakankamas įsitraukimas laisvėje į nuoseklią darbinę veiklą galimai skatino jo asocialaus bei neatsakingo elgesio raišką. Nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, jo įsitvirtinimas socialiai priimtinose veiklose gali tapti apsunkintu.
Iš STI 4.4. punkto matyti, jog nuteistasis laisvėje dažniausiai uždirbdavo iš pavienių darbų ir pragyvendavo iš nelegaliu būdu gaunamų pajamų, nelegalius darbus rinkosi dėl turimų įsiskolinimų, kurių nesistengė išmokėti. Analizuojant nuteistojo finansinę patirtį būnant laisvėje pastebima, kad asmuo nesugebėjo užsitikrinti legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuteistasis teigia, jog šiuo metu turi įsiskolinimų antstoliams, tačiau kiek tiksliai, įvardinti negali, kadangi laisvėje skolų nemokėjo. Mano, jog šiuo metu turima skola gali siekti apie 10 000 Eur. Paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteistajam priteista atlyginti 6 293,29 Eur turtinės žalos Vilniaus teritorinėms ligonių kasoms, o Administracinių nusižengimų registro duomenimis nuteistasis nesumokėjęs paskirtų administracinių baudų, kurių bendra suma – 5 147,74 Eur. Strategijos, kaip planuoja išmokėti turimus įsiskolinimus, nuteistasis negali įvardinti. Skunde nurodė, kad antstoliams išmokėjo visą įsiskolinimą ir tai patvirtina jo pateikta išklotinė iš atsiskaitymo žurnalo, tačiau būtent iš šių nuteistojo prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad 2021-2022 metais nuo jo sąskaitos buvo nurašomos lėšos pagal vykdomuosius raštus ir lyginant su priteistomis sumomis yra atlyginta ne itin didelė skolų suma, o STI duomenimis (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistojo vardu patvarkymų dėl skolos išieškojimo kol kas negauta, todėl akivaizdu, kad priverstinai išieškomų skolų nuteistasis visiškai neatlyginęs. R. S. laisvėje turėjo sunkumų, susijusių su lėšų įgijimu bei atsakingu požiūriu į finansinius įsipareigojimus, todėl nuteistajam nesugebėjus grįžus po bausmės atlikimo įsitvirtinti darbinėje veikloje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų), tai gali pakartotinai tapti vienu iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių. Teismo vertinimu, nuteistojo turimi dideli finansiniai įsipareigojimai ir maža darbinė patirtis leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.
STI 4.6 punkte pažymėta, kad nuteistasis būdamas pakankamai jauno amžiaus pradėjo rinktis kriminalinį elgesį. Šiuo metu vertindamas praeities faktus R. S. mano, jog prie nusikalstamų veikų vykdymo prisidėjo alkoholio vartojimas ir lengvabūdiškumas, taip pat pasekmių nesuvokimas. Nusikaltimų metu būdavo ir vienas ir su draugais, dažniausiai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl vertinama, jog nuteistasis negebėdavo pasimokyti iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių, stokojo noro radikaliai keisti savo gyvenimo būdą bei susikurti prosocialų elgesį skatinančią aplinką. Vertinimo metu nuteistasis teigė, kad jo aplinka nebuvo socialiai palanki, jis turėjo draugų, kurie taip pat nevengė elgtis nusikalstamai, taip pat išėjęs iš įkalinimo įstaigų toliau palaikydavo ryšius su kriminaliniais kompanionais. Nuteistasis ne kartą sukurdavo nusikalstamai veikai palankias aplinkybes, kurioms esant, kartodavo analogiškus teisės pažeidimus, tačiau nepaisant nuteistojo atžvilgiu taikytų prevencinio pobūdžio priemonių, skiriamų bausmių, savęs realizavimo šeiminiame gyvenime ar darbinėje veikloje, jis ir toliau nesugebėjo išvengti rizikingų situacijų. Taigi nuteistojo gyvenimo stilius, kuris pasižymėjo nuosekliu įsitraukimu į nusikalstamas veikas, lengvabūdiškumu, nepaisymu nustatytų taisyklių, yra betarpiškai susijęs su jo nusikalstamo elgesio raiška.
Be to nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo nusikalstamu elgesiu. STI 4.7 punkte nurodyta, jog nuteistasis pasakoja, jog iki ankstesnio suėmimo vartodavo alkoholinius gėrimus, o tuo pačiu būdamas apsvaigęs vykdė nusikalstamas veikas. Alkoholį vartodavo ir būdamas vienas, ir su draugais. Motyvacija nutraukti alkoholio vartojimą yra žema, kadangi nemano, jog šiuo metu turėtų problemų su alkoholio vartojimu, šios problemos savęs vertinimo anketoje nenurodo. Įkalinimo įstaigoje asmuo nelankė priklausomybių prevencijos užsiėmimų ar konsultacijų pas psichologus dėl šios priklausomybės. Šie duomenys duoda pagrindą išvadai, kad nuteistajam yra būdingas piktnaudžiavimas alkoholiu, kas taip pat turi įtakos nusikalsti. Galima manyti, kad nuteistajam nesprendžiant turimų sunkumų, jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.
STI 4.8 punkte pažymėta, kad nuteistasis mano, jog jis yra puikus žmogus ir jam nėra kur daugiau tobulėti, jis negeba įvardinti savo negatyvių asmenybės bruožų ir negali įvertinti, ar jo būdas galėjo skatinti nusikalsti. Savo teigiamų savybių vertinimo metu nuteistasis įvardinti taip pat negalėjo. Šie duomenys liudija apie nuteistojo nekritiškumą savo elgesio, taip pat ir nusikalstamo, atžvilgiu, tuo tarpu jo kriminogeniniais veiksniais išlieka taip pat ir nuteistajam būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas bei nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.
STI 4.9 punkte pažymėta, kad nuteistasis ne visada sugeba pasirinkti tinkamus sprendimo būdus konfliktinėse situacijose bei išlaikyti savo elgesio kontrolę. Nusikalstamos veikos beveik visada buvo vykdomos pagautam impulsyvumo, spontaniškai. Yra fiksuotas pasikartojantis smurtinis elgesys prieš kitus asmenis siekiant gauti asmeninės naudos. Būdamas jaunas ne visada sugebėjo tinkamai spręsti problemas bei suvokti tam tikrų veiksmų atoveiksmius, kadangi dažnai būdavo apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistojo elgesio ypatumai atsispindi ir jo nusikalstamo bei netinkamo elgesio raiškoje: pakartotinis analogiškų nusikaltimų vykdymas, alkoholio vartojimas, ankstesnių bausmių atlikimo metu režimo bei drausmės reikalavimų pažeidimai įkalinimo įstaigose. Teisės pažeidėjo gebėjimas identifikuoti problemines sritis savo gyvenime išlieka ribotas. Asmuo nėra linkęs analizuoti savo nusikalstamo elgesio priežastis ir linkęs kaltinti aplinką bei kitus asmenis, prisidėjusius prie šių nusikalstamų veikų. Nuteistasis sunkiai geba paaiškinti bei įžvelgti savo nusikalstamo elgesio priežastis, o tai apsunkina jo galimybes ateityje imtis konkrečių prevencinių bei korekcinių priemonių, jis nėra linkęs sureikšminti savo įvykdytų nusikaltimų, kadangi mano, jog tai yra praeitis. Taigi, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai yra susiję nepakankami problemų identifikavimo taip pat problemų sprendimo įgūdžiai bei savo elgesio pasekmių neįvertinimas. Pažymima, kad minėti kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomos intervencijos.
Iš STI 4.10 punkto matyti, jog nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Ankstesnis ir dabartinis nusikaltimai buvo įvykdyti per skirtas probacijos sąlygas, kas rodo nuteistojo negebėjimą vadovautis nustatytais įpareigojimais būnant laisvėje. R. S. stokoja gilesnės savo nusikalstamo elgesio analizės ir nėra linkęs įsijausti į nukentėjusiųjų vaidmenį, todėl ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Nuteistasis nepakankamai geba priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones, taigi asmens nuostatų ypatumai yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo 4 metams 6 mėnesiams bausmę tame tarpe ir už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, padarytą lygtinio paleidimo laikotarpiu. Jo daromi nusikaltimai sunkesni ir yra teisės pažeidėjo būdingo nusikaltimų modelio dalis (yra teistas už smurtą artimoje aplinkoje, taip pat įvykdęs plėšimus, vagystes, disponavimą narkotinėmis medžiagomis su tikslu platinti), todėl šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo atitinkamai didesnį jo pavojingumą visuomenei, ir dėl to nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį itin stipriai paveiktų bei kardinaliai įtakotų jo elgesį, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Pažymėtina, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis ir smurtinis pobūdis ir tai, kad jos padarytos apsvaigus nuo alkoholio, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog praeityje jam paskirtos kriminalinės bausmės esmingai neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu šios aplinkybės yra pakankamai svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kad jo smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, rizikingas/pavojingas elgesys, emocijų valdymo problemos, impulsyvus, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių stoka ir priežiūros/apribojimų pažeidimai vis dar išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis skunde cituoja teismų praktiką ir dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad yra įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad R. S. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo R. S. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis R. S., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo R. S. asmenybę, jo elgesio bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog R. S. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 357-545 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. S. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo R. S. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.