- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-19
- Bylos Nr.
- A-822-2184-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Dainius Raižys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės “Babilonas LT”, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- S. K., D. I.
- Kategorijos
- 14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant atsakovo atstovei V. B., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės “Babilonas LT” atstovams advokatui A. K. ir V. K., pareiškėjų atstovei advokatei D. Ž.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės “Babilonas LT” apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. K. ir D. I. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Babilonas LT“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo kuriuo patvirtintas detalusis planas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai S. K. ir D. I. skundu prašė atnaujinti praleistą terminą skundo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. A-2485 “Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ pateikimo terminą; panaikinti 2008 m. liepos 10 d. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo Nr. A-2485 ir šiuo įsakymu patvirtintą detalųjį planą; priteisti pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame skunde nurodė, kad pareiškėjų žemės sklypai yra gretimi 0,1122 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaune, kurio detalusis planas patvirtintas ginčijamu įsakymu. D. I. žemės sklypas ribojasi, S. K. yra kitoje gatvės pusėje. Pareiškėjai, kaip gretimų žemės sklypų savininkai, gavo detaliojo plano organizatoriaus UAB „ Kauno bulvių perdirbimo centras (dabartinis pavadinimas UAB „Babilonas LT“) ir pateikė pasiūlymą dėl ruošiamo detaliojo plano korekcijos. 2007 m. rugsėjo 12 d. detaliojo plano organizatorius į pasiūlymus atsižvelgti atsisakė. Šį atsisakymą pareiškėjai apskundė Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui. 2008 m. birželio 9d. raštu Nr. 11.K-968-692 ši institucija atsakė, kad detaliojo plano sprendiniai nepažeidžia teisės aktų ir pareiškėjų interesų, o 2008 m. birželio 10 d. priėmė žemės sklypo detaliojo plano patikrinimo aktą. 2008 m. liepos mėnesį pareiškėjai šį aktą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. 2008 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje Kauno m. savivaldybės atstovė pateikė dokumentus, kad 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. A-2485 patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas. 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu teismas pareiškėjų skundą atmetė, šį sprendimą 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti. Nurodė, kad nagrinėjama ši administracinė byla dėl detaliojo plano panaikinimo, todėl visi klausimai dėl Kauno apskrities sprendimo teisėtumu bus išspręsti šioje nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjai teigiantys, kad būtina patikrinti ar 2008 m. birželio 9d. sprendimas priimtas laikantis pareiškėjų skundo nagrinėjimo reikalavimų ir teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos ir atsakymas dėl pasiūlymų atmetimo turėtų būti pripažintas neteisėtu ABTĮ 89 str. prasme.
Pareiškėjai nurodė, kad detaliojo plano sprendiniai nebuvo apsvarstyti su visuomene. Detaliojo plano sprendiniuose, kurie nebuvo pateikti vienintelio viešo svarstymo metu buvo kalbama apie požeminę aikštelės po visus pastatu ir 5-6 vietas automobiliams statyti priešais pastatą prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Plano sprendinys dėl autobusų sustojimo ir keleivių išlaipinimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės nebuvo viešai apsvarstytas ir įtrauktas jau praėjus viešajam susirinkimui, o suinteresuoti asmenys prarado galimybę pareikšti savo poziciją. .Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 1dalyje įtvirtinta nuostata dėl detalaus plano sprendinių viešo apsvarstymo yra imperatyvi norma, todėl jos nesilaikymas yra esminis procedūrinių reikalavimų detaliems planams rengti ir tvirtinti pažeidimas.
Be to, nurodė, kad nebuvo tinkamai atliktas detaliojo plano sprendinių pasekmių poveikio vertinimas. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus 2007 m. birželio 15d.apibendrintose planavimo sąlygose detaliojo plano dokumentams rengti Nr.R-6303 yra ne tik nurodyta atlikti rengiamo detaliojo plano sprendinių pasekmių poveikio aplinkai vertinimą bet ir nurodyta kokiais kriterijais tas vertinimas turi būti atliktas. Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.920 patvirtinto Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo 10-12 punktais, turėjo būti išnagrinėjama esama situacija, atliekami tyrimai ir panaudojus tyrimų duomenis, vertinami numatomi detaliojo plano sprendiniai ir jų poveikis. Detaliuoju planu didinamas žemės sklypo užstatymo tankis, intensyvumas ir pastato aukštingumas, atitinkamai išplečiant restorano ir viešbučio patalpas, todėl tai turėjo būti įvertinta ir padarytos išvados ataskaitoje. Nėra duomenų, kad toks vertinimas buvo atliktas ir kada pateikta ataskaita, kadangi joje nėra surašymo datos (nebuvo vertinta padaugėsiančių automobilių srautas, atmosferos užterštumas, akustinis triukšmas, gyventojų ramybės trikdymas). Ataskaitoje tik konstatuota, kad neigiamo poveikio nenustatyta. Kadangi probleminės situacijos, kai jų įvertinimas yra privalomas nėra įvertintos, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra pakankamas pagrindas pripažinti teritorijos planavimo dokumentą neteisėtu ir jį panaikinti. Be to, detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita nebuvo pateikta visuomenei susipažinti. Planavimo sąlygose nurodyta, kad atlikus sprendinių poveikio vertinimą, planavimo sprendinius kartu su ataskaita privaloma pateikti svarstyti visuomenei. Tuo pažeista sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo 5.3 ir 17 punkto reikalavimai.
Pareiškėjai taip pat nurodė, kad kai kurie detaliojo plano sprendiniai neatitinka Kauno miesto bendrajam planui. Bendrojo plano Pagrindinių teiginių dalyje žemės sklypas yra teritorijoje, kur galima komercinės paskirties objektų eksploatavimas, tačiau tai nyra išimtinio pobūdžio alternatyva, o Kauno miesto bendrasis planas vyraujančiu šios žemės sklypo naudojimo būdu nustato gyvenamųjų mažaaukščių namų statybą. Detaliuoju planu nustatant pastato restorano-viešbučio aukštingumo bei užstatymo ploto didinimą, komercinė paskirtis plečiama, todėl nelieka dominuojančios gyvenamųjų mažaaukščių statinių statybos naudojimo būdo teritorijos padėties. Vadovaujantis LR Aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr.D1-151 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos 1 lentelėje mažaaukščių namų statyba žemės sklype laikoma vieno ar trijų aukštų gyvenamųjų namų ir jų priklausinių statyba. Detaliojo plano sprendiniuose restorano-viešbučio aukštingumas didinamas iki 4 aukštų, todėl ir tuo prieštarauja Kauno miesto bendrajam planui.
Kaip vieną iš motyvų pareiškėjai nurodė ir detaliojo plano sprendinių neatitikimą bendriesiems teritorijų planavimo tikslams bei principams. Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. analizė leidžia padaryti išvadą, kad teritorijų planavimu siekiama užtikrinti viešąjį interesą-racionalų teritorijos panaudojimą. Restoranas-viešbutis “Babilonas“ yra individualių gyvenamųjų namų kvartale, plėtra numatyta gan mažame žemės sklype, o detaliuoju planu siekiama praplėsti užstatymo plotą bei aukštingumą ir tuo pačiu išplėsti ūkinę-komercinę veiklą. Dėl to pablogės gretimų namų insoliacija ir natūralus apšvietimas, kadangi pastatas yra visai šalia kaimyninių sklypų ( 1.18 m. nuo D. I. žemės sklypo ir jame esančių pastatų). Taip pat padaugėtų automobilių, o tai įtakotų užterštumo padidėjimą, atsakovo atliktų tyrimo duomenimis dabartinius triukšmo lygios yra prie maksimaliai leistinos ribos. Dėl visų šių aplinkybių pablogės aplinkinių žemės sklypų savininkų, tuo pačiu ir pareiškėjų, gyvenimo kokybė ir tai pažeidžia jų interesus. Nurodo, kad jau dabar automobiliai statomi gatvėje aplinkui pareiškėjų ir kitų gyventojų žemės valdas. Teigiantys, kad nesivadovauta ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 8 punkte numatytų reikalavimų įvertinti kaimyninius žemės sklypus ir kitas teritorijas, besiribojančias su planuojama teritorija.
Šalies argumentai
Pareiškėjai taip pat nurodė, kad neįvykdytas reikalavimas visus sprendinius įrengti sklypo ribose. STR 2.06.01:1999 “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 10 lentelės 2.9 punkte numatyta pastaba nurodo tai, kad aikštelėse prie viešbučių būtina numatyti autobusų stovėjimo vietas arba įrengti atskiras jų stovėjimo aikšteles. To paties statybos techninio reglamento 2.8 punkte yra reikalavimas prie visuomeninių pastatų įėjimų ir išėjimų numatyti automobilių sustojimo vietas žmonėms įlipti ir išlipti, kroviniams pakrauti ir iškrauti, nepriklausomai nuo nustatytų stovėjimo vietų prie šių objektų. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“ 14 punktas numato, kad tokios paskirties sklypuose turi būti įrengtos stovėjimo aikštelės. Šiuos reikalavimus bendra prasme atspindi Apibendrintų planavimo sąlygų 4 punkto reikalavimas visus detaliojo plano sprendinius rengti sklypo ribose. Detaliojo plano sprendiniuose autobuso sustojimo vieta ir keleivių išlaipinimas numatomas prie registratūros (duomenys neskelbtini) gatvėje. Autobusų parkavimo sprendinys detaliajame plane iš viso neaptartas. Aiškinamajame rašte Nr.14-02/R nurodyta, kad autobusų parkavimo vietos sklypo ribose neįmanoma įrengti, o jų parkavimui sudaroma sutartis automobilius laikyti Savanorių pr.79 esančioje aikštelėje. Be to detaliojo plano sprendiniais neužtikrintas minimalus reikalavimas automobilių parkavimo vietų skaičiui. Minėtame aiškinamajame rašte numatyta, kad restorane numatoma 60 lankytojų vietų 80 kv.m. ploto salėje, o viešbutyje numatoma įrengti iki 35 kambarių, t. y. apie 60 lovų. Vadovaujantis minėto STR „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 10 lentelės nuostatomis turi būti suprojektuota 27 automobilių parkavimo vietos-6 restoranui, 21- viešbučiui. Šio reikalavimo nesilaikyta, todėl pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1d. 8 punkte ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių 43.7 punkte numatytos imperatyvūs reikalavimai išspręsti susisiekimo sistemų organizavimo bei transporto srautų klausimus. Pareiškėjai manantys, kad detaliojo plano sprendiniais teisės aktais numatytas parkavimo vietų skaičius nebus užtikrintas, todėl bus panaudojama (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kas kalia aplinkinių žemės sklypų savininkams problemas ir dabartiniu metu. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad neišlaikyti atstumų reikalavimai nuo planuojamų automobilių aikštelių iki gretimų žemės sklypų. Remiantis STR “Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 11 lentele, LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 68 punktu bei Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr.586 patvirtintų Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių 32.1 punktu imperatyviai nustatomi privalomi išlaikyti atstumai nuo antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių iki gyvenamųjų namų. Tai yra 10 metrų, jeigu projektuojamojoje antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje vietų skaisčius 10, o minėto STR „ Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ reikalavimu 15 metrų iki gyvenamųjų pastatų langų nuo požeminių automobilių aikštelių įvažiavimo ir išvažiavimo vartų .Jau šiuo metu pastatas viešbutis-restoranas yra 1,18 m. atstume nuo pareiškėjui D. I. priklausančio žemės sklypo ribos, nurodyti atstumai neišlaikomi. Tokį neatitikimą 2007 m. spalio 23 d. Projektavimo dokumentų higienos ekspertizės protokolu Nr.791 fiksavo Kauno visuomenės sveikatos centras.
Be to, skunde nurodyta, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka išduotų planavimo sąlygų. Teritorijų planavimo įstatymo 25 str.6d. nurodyta, kad prieš pradedant rengti detalųjį planą turi būti parengiamos ir pateikiamos planavimo sąlygos. Apibendrintų planavimo sąlygų 7 punkto 7 papunktyje numatyta, kad visis sprendiniai turi būti rengiami sklypo ribose, o 6 papunktyje išdėstytas reikalavimas, jog planuojamam pastatui turi būti numatytos automobilių statymo vietos pagal paskaičiavimus. Šių reikalavimų nesilaikyta, o detaliojo plano sprendiniai apima ir teritoriją už detaliai suplanuoto žemės sklypo ribų. Be to, pažeisti ir 2007 m. kovo 6 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento išduotų planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentams rengti Nr.5R-131-)16.28 5 p punkto 5 papunktyje numatyti reikalavimai dėl atitikimo bendrojo plano sprendiniams, dėl parkavimo aikštelių SAZ nustatymo, nepažeisti trečiųjų asmenų interesus.
Šalies argumentai
Pareiškėjai taip pat nurodė, kad apie ginčijamą įsakymą sužinojo 2008 m. lapkričio 11d. kuomet kitos administracinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui pateikė duomenis apie detaliojo plano patvirtinimą. Terminą šias administraciniam aktui apskųsti praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad 2007 m. liepos 24 d. padavė skundą Kauno apygardos administraciniame teisme dėl 2007 m. birželio 09 d. Kauno apskrities administracijos sprendimo, kuriuo neatsižvelgta į pareiškėjų siūlymus rengiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Tik pateikus duomenis į minėtą administracinę bylą, pareiškėjai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir buvo pateikta tik detaliojo plano brėžinys. Vietinėje spaudoje pranešimas apie šio plano patvirtinimą buvo pateiktas netinkamai, kadangi visas detalusis planas nebuvo paskelbtas, o pareiškėjas neturėjo galimybės įvertinti visus su plano ruošimu susijusių dokumentų. Dėl to nebuvo aišku, ar šio plano sprendiniai kaip nors pažeidžia pareiškėjų teises. Iki tol pareiškėjai nesitikėjo, kad neišsprendus jų reikalavimų dėl ruošiamo detalaus plano, toks planas bus patvirtintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundo nepatenkinti. Nurodė, kad pareiškėjai praleido terminą skųsti teisme ginčijamą 2008 m.liepos 10 d. administracijos direktoriaus įsakymą. Šis dokumentas 2008m.liepos 18 d. buvo paskelbtas dienraštyje „Laikinoji sostinė“, o visas teritorijų planavimo dokumentas paskelbtas Kauno savivaldybės interneto tinklapyje. Dėl to pareiškėjai turėjo galimybę sužinoti apie ginčijamo akto priėmimą ir laiku jį apskųsti.
Be to, nurodė, kad Kauno miesto bendrajame plane minėta teritorija pažymėta kaip sodybinio užstatymo teritorija su alternatyviais šios teritorijos naudojimo būdais ir vienas iš jų-komercinė teritorija. Todėl detaliuoju planu nustatytas komercinės paskirties naudojimo būdas atitinka bendrojo plano sprendiniams. Nepagrįstas pareiškėjų tvirtinimas, kad pažeisti STR 2.06.01: 1999 “ Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ ir turi būti numatytos 24 automobilių parkavimo vietos. Pagal šį reglamentą parkavimo vietų skaičius nustatomas pagal restorano salės plotą ir viešbučio lovų skaičių. Šio detaliojo plano sprendiniuose tas nepadaryta ir tai bus konkretizuojama parengiant statybos techninį projektą. Ši pastaba įrašyta aiškinamajame rašte. Detaliojo plano sprendiniuose nėra nurodyta automobilių parkavimo vietas įrengti už žemės sklypo ribų, todėl nepagrįstas teiginys, kad automobiliai bus statomi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse. Nepagrįstas taip pat teiginys, kad neišlaikytas atstumas nuo įvažiavimo į požeminę aikštelę iki D. I. gyvenamojo namo, kadangi privalomas 15 metrų atstumas išlaikytas. Taip pat nurodė, kad neaišku kuo pareiškėjai grindė teiginį, kad komercinio pastato išplėtimas neatitinka aplinkinių gyventojų interesų. Detaliojo plano procedūrų svarstymo su visuomene metu iš kitų asmenų (išskyrus pareiškėjus) pretenzijų negauta. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad išplėtus viešbutį ir restorano veiklą, padaugės lankytojų ir dėl su tuo susijusių veiksmų pablogės aplinkinių žmonių gyvenimo sąlygos. Skunde nurodyti pareiškėjų teisių pažeidimai yra menamojo pobūdžio, nepagrįsti jokiais tyrimo duomenimis, o ruošiant planą, kaip tik buvo ištirta insoliacija, triukšmo lygis. Pareiškėjų keliamas klausimas dėl 2008 m. birželio 9 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimo dėl pareiškėjų pasiūlymų nepriėmimo, nesusijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino.
Nustatė, kad 2008 m. liepos 10 d. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A-2485 patvirtintas 1122 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kuriuo nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis-kitos paskirties žemė, naudojimo būdas-komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis-prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statyba ( T.1., b.l,.34).
Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl termino praleidimo, konstatavo, kad terminas skundui paduoti atnaujintinas, kadangi praleistas dėl svarbios priežasties.
Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimas, galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių sprendinius keičia detalieji planai) sprendiniams, kitiems teisės aktams.
Pareiškėjai savo reikalavimus grindžia nuoroda, kad ruošiant minėto žemės sklypo detalųjį planą pažeistos jo ruošimo procedūros bei paties plano sprendiniai prieštarauja galiojančioms teisės normoms. Tai daro keldami klausimą dėl 2008 m. birželio 9 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštu Nr.11-K-968-692 „ Dėl detaliojo plano (duomenys neskelbtini), Kaune“ atsisakymo įvertinti pareiškėjų pastabas dėl rengiamo detaliojo plano, teisėtumo. Pareiškėjų nuomone, šioje byloje svarstytinas šio sprendimo priėmimo procedūrų klausimas ir jis turi būti vertintinas ABTĮ 89 str. prasme. Darytina išvada, kad toks klausimo kėlimas neturi teisinio pagrindo, kadangi dėl to 2008 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-808-554/2008 priėmė sprendimą pareiškėjų skundą atmesti, įvertinęs šio administracinio dokumento teisinį statusą ir jo apskundimo terminus (T.1., b.l.35-41), o 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko šį sprendimą galioti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamojoje administracinėje byloje Nr. I-197-353/2010 savarankiško reikalavimo nepateikta, o teismas ir pats privalo įvertinti ginčijamo detaliojo plano sprendinių ir detaliojo planavimo procedūrų atitikimą įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Iš teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaitos 7 punkto matyti, kad tikslas, kurio buvo siekiama įgyvendinti teritorijų planavimo sprendinius yra esamo pastato rekonstrukcija, padidinant aukštingumą ir užstatymo plotą sklype (T.2., b.l.5). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuris buvo pateiktas detaliojo planavimo procedūroms atlikti, liudija, kad viešbutis-restoranas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune yra 1 (vieno) aukšto pastatas, kurio statybos pabaiga 1964 metais (T.1., b.l.198-199). Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2008 m. birželio 9d. rašte pareiškėjams minėtas statinys apibudinamas kaip pastatas, kurio didžiąją dalį sudaro vienaukštis 3,50 m. aukščio korpusas plokščiu stogu ir iškylantis keturių aukštų dalis, kurios aukštis iki karnizo 12 m., iki stogo kraigo-1 m. (T.1., b.l.32-33). Tai vizualiai patvirtinta pateiktomis foto nuotraukomis (T.2.b.l. 55-65 ). Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „ Babilonas LT“ atstovas teisme paaiškino, kad pastato keturių aukštų dalis yra pastato priklausinys. Iš minėto registro duomenų banko išrašo matyti, kad kaip priklausiniai registruoti tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys (T.1., b.l.198). Tai rodo, kad nėra sutarimo net tarp suinteresuotų šalių, kokios sudedamosios dalys sudaro viešbutį-restoraną kaip pastatą ir todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pastato rekonstrukcijos tikslų. Nors planavimo tiksluose nurodyta padidinti pastato aukštingumą iki 4 aukštų, tačiau tokio aukštingumo statinys jau yra pastatytas, o nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Iš to darytina išvada, kad detaliojo planavimo procedūromis siekiama įteisinti faktiškai egzistuojančią situaciją, kuri nėra įtvirtinta teisiškai. Tai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnyje numatytiems teritorijų planavimo tikslams išlaikyti valstybės teritorijos socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymosi pusiausvyrą bei būtinybei atsižvelgti į visuomenės poreikius, urbanistikos, architektūros, techninius reikalavimus. Darytina išvada, kad šia aplinkybė yra svarbi ir jau iš pat pradžios nulemianti detaliojo planavimo proceso negalimumą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties pastatai“ 14 punkte numatyta, kad visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilių stovėjimo vietų skaičius ir išdėstymo tvarka nustatoma vadovaujantis Aplinkos ministro 1999 m. kovo 2d. įsakymu Nr.61 patvirtino statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „ Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ VI skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ nuostatomis. Darytina išvada, kad šis teisės aktų nustatytas reikalavimas visuomeninės paskirties statinių sklypuose įrengti automobilių stovėjimo aikšteles yra imperatyvus, todėl jis turi būti numatytas detaliojo plano sprendiniuose. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas , nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas ( LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A (662)-622/2010). Iš bylos duomenų matyti, kad detaliojo plano sprendiniuose nurodoma, jog projektuojamame sklype numatoma įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po visus pastatu bei 5-6 vietas priešais pastatą prie (duomenys neskelbtini) gatvės, o turistinio autobuso ir keleivių išlaipinimo vieta numatoma prie viešbučio registratūros sklypo ūkiniame kieme iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (T.1.b.l.45). Atsižvelgiant į aiškinamajame rašte Nr.14-02/R nurodytus duomenis ( T.2. b.l.6-7 ), restorane numatoma 60 lankytojų vietų 80 kv. m. ploto salėje, o viešbutyje įrengti iki 35 kambarių. Vadovaujantis nurodytu statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 10 lentelėje numatytų minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių, projektuojamame žemės sklype turi būti suprojektuotos 27 automobilių stovėjimo vietos. Detaliojo plano sprendiniuose požeminio garažo parkavimo vietų skaičius nenurodytas, o minimos numatomos 5-6 stovėjimo vietos detaliojo plano brėžinyje taip pat nepažymėtos. Projektavimo dokumentų higieninės ekspertizės 2007 m. spalio 23 d. protokolu nurodyti pasiūlymai detaliojo plano rengėjams sukonkretinti automašinų parkavimo vietų poreikį ir planuojamų vietų skaičių vadovaujantis tuo pačiu STR 2.06.01:1999 „ Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos.“ (T.2., b.l.9). Teisės aktų reikalavimų automobilių stovėjimo vietų skaičių pagrįsti planuojamame žemės sklype neatitikimą paliudija ir bendrovės „Rescada“ 2007 m. lapkričio 27 d. raštiškas pasiūlymas detaliojo plano organizatoriaus 14 automobilių parkavimui priimti lauko aikštelė bei 10 automobilių požeminėje aikštelės, esančioje Savanorių pr.79, Kaune (T.1., b.l.152). Šioje situacijoje visiškai pagrįstas pareiškėjų teiginys, kad automobilių parkavimo vietų skaičius nėra užtikrintas detaliuoju planu parengto žemės sklypo ribose, o šiems poreikiams tenkinti bus naudojamos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės dar labiau komplikuojant nuolat susidarančią situaciją ( T.2. b.l.55-65).
Pagrįstas pareiškėjų motyvas, kad detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita nepateikta visuomenei susipažinti ir įvertinti. LR Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.920 patvirtinto teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo ( toliau tekste-Aprašas) 17 punktas įpareigoja atlikus sprendinių poveikio vertinimą, planavimo organizatorius sprendinius kartu su ataskaita pateikia svarstyti visuomenei. Darytina išvada, kad ši teisės normos nuostata yra imperatyvaus pobūdžio, todėl teritorijų planavimo procese toks svarstymas turi būti atliktas privalomai. Taip nurodyta ir apibendrintose planavimo sąlygose bei nurodyti kriterijai, kuriais turi būti atliktas įvertinimas-poveikio teritorijos vystymo darnai ir ( ar) planuojamos veiklos sričiai; poveikio ekonominiai, socialiniai, gamtiniai ir kraštovaizdžio aplinkai. Iš bylos duomenų matyt, kad detaliojo plano sprendinių viešas svarstymas įvyko 2007m. rugpjūčio 30 d. ( T.1., b.l. 57, 201), kurio metu gauti susirinkime dalyvavusių aplinkinių sklypų gyventojų pasiūlymai. Detaliojo plano svarstymo su visuomene ataskaitoje situacija vertinama tik teigiamai (T.2, b.l.4). Iš bylos duomenų matyti, kad yra probleminė situacija, pareiškėjai kėlė klausimas dėl insoliacijos, dėl padidėsiančio triukšmo, automobilių pakavimo vietų. Surašytoje teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo atskaitoje situacija vertinama vėlgi tik palankiai ( T.2., b.l.5). Nustatyta, kad minėta poveikio vertinimo ataskaita visuomenei nebuvo pristatyta bei detaliojo sprendinių poveikis vertinimas nebuvo aptartas su aplinkinių žemės sklypų savininkais. Iš bylos duomenų matyti, kad po 2007m. rugpjūčio 30 d. susirinkimo buvo atliekami triukšmo lygio nustatymo bandymai (T.1., b.l.59)-61), 2008 m.vasario 13d. detaliojo plano brėžinyje papildomai nuspręsta dėl autobuso sustojimo vietos ( T.1., b.l.45), t.y. sprendiniai, kurių poveikio klausimas su gyventojais neaptartas. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą teigti, kad neaptartos ir neištirtos probleminės situacijos dėl poveikio aplinkinių žmonių gyvenimo kokybei ir tuo nesilaikyta Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų. Šioje situacijoje pareiškėjai kaip gretimų sklypų gyventojai pagrįstai kelia klausimą dėl jų teisių pažeidimo.
Vadovaujantis tuo kas išdėstyta konstatavo, kad ruošiant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą nesilaikyta nurodytų imperatyvių teisės normų, todėl jo sprendiniai pažeidžia pareiškėjų teises, o Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymas, kuriuo patvirtintas šis detalusis planas, naikintinas.
Šalies argumentai
Pareiškėjų prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas nenagrinėjo, kadangi pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pirmos instancijos teisme turėjo kokių nors su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Tai neužkerta kelio paduoti tokį prašymą per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
III.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjai terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Atkreipia dėmesį, kad sprendime yra paminėta, jog pareiškėjams apie detaliojo plano patvirtinimą tapo žinoma 2008 m. lapkričio 11 d., tačiau Įsakymas bei Įsakymu patvirtintas detalusis planas 2008-07-18 buvo paskelbti spaudoje, todėl vadovaujantis bylai aktualia Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 8 dalimi bei Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 56 punktu, jis įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo spaudoje. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, termino kreiptis į teismą eigos pradžia sietina būtent su skundžiamo akto paskelbimo spaudoje momentu. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, nuo kokio momento skaičiavo terminą skundui paduoti. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjai yra praleidę terminą skundui paduoti, kadangi byloje esantis pareiškėjų susirašinėjimas su detaliojo plano organizatoriumi bei Kauno apskrities viršininko administracija liudija, kad pareiškėjai aktyviai domėjosi detaliojo plano rengimo procedūra bei jiems buvo žinomas teisinis tokios procedūros reglamentavimas, tačiau net ir gavę 2008 m. birželio 10 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TP-306, kurio išvada teigiama ir pasiūlyta parengtą detalųjį planą tvirtinti, pareiškėjai nesikreipė į Kauno miesto savivaldybę dėl informacijos apie detaliojo plano tvirtinimo eigą. Pažymi, kad pareiškėjai teismo neprašė atnaujinti praleisto termino.
2. Nesutinka su sprendime padaryta išvada, kad ginčijamu detaliuoju planu buvo siekiama įteisinti faktiškai egzistuojančią situaciją, kuri nėra įtvirtinta teisiškai, t. y. Nekilnojamojo turto registre žemės sklype esantis pastatas nurodytas kaip vieno aukšto, nors iš tiesų dalis pastato yra keturių aukštų. Pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį pastatų aukštis skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško. Pastato aukštis Nekilnojamojo turto registre nenurodytas, pažymėjime nėra jokių pastabų dėl atlikto pastato pertvarkymo ar renovacijos, tokių pastabų nepareiškė ir institucija, atliekanti valstybinę statybos priežiūrą. Atkreipia dėmesį, kad detaliajame plane nenumatyta keisti esamos 4 aukštų dalies: detaliojo plano brėžinyje ši dalis pažymėta kaip „esamas užstatymas“, kurio keisti neplanuojama.
3. Nesutinka, kad detaliuoju planu nėra užtikrintas parkavimo vietų skaičius žemės sklypo ribose, o šiems poreikiams tenkinti bus naudojamos (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gatvės. Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“, patvirtinto Aplinkos ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. D1-91, 14 punkte nustatyta, kad visuomeninės paskirties statinių sklypuose turi būti įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Automobilių stovėjimo vietų skaičius ir išdėstymo tvarka nustatoma vadovaujantis STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“. Ginčijamo detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad projektuojamame sklype numatome įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po visu pastatu bei 5-6 vietas priešais pastatą prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilių stovėjimo vietų skaičius bus tikslinamas rengiant pastato rekonstrukcijos techninį projektą. STR 2.06.01:1999 VI skyriaus 10 lentelėje nurodyta, kad viešbučių automobilių stovėjimo vietų skaičius nustatomas pagal kambarių lovų skaičių. Nesant parengto statinio rekonstrukcijos projekto ir nežinant būsimo kambarių skaičiaus nėra galimybės apskaičiuoti tikslaus parkavimo vietų skaičiaus, reikalingo viešbučiui. Teismas neatsižvelgė, jog minėti normatyvai yra privalomi ir statinių rekonstravimo ar kapitalinio remonto, statinių ar jų dalių paskirties keitimo atvejais; šiais atvejais automobilių stovėjimo ir saugojimo vietos gali būti įrengiamos už statinio ar statinių grupės žemės sklypo ribų; detaliojo plano organizatoriai susitarė su UAB „Rescada“ dėl galimybės esant reikalui, parkuoti automobilius aikštelėje, esančioje Savanorių pr. 79.
4. Teritorijų planavimo dokumentų sprendimų poveikio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920, 5 punkte nustatyta, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendinius vertina ir ataskaitas rengia juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys, rengiantys teritorijų planavimo dokumentus (planų rengėjai). Šis teisės aktas nenustato būtinybės ataskaitoje įvardyti atliktus tyrimus ar skaičiavimus, todėl, atsakovo vertinimu, pateiktas dokumentas visiškai atitiko minėto aprašo reikalavimus, be to, Kauno miesto savivaldybės administracija neturi nei teisės, nei pareigos revizuoti, ar detaliojo plano rengėjas tinkamai atliko sprendinių poveikio aplinkai vertinimą. Mano, kad teismo argumentai dėl svarstymo su visuomene procedūros yra naikintini, nes teismas klaidingai vadovavosi LR Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, nes ši teisės norma reglamentuoja ne detalųjį, o bendrąjį teritorijų planavimą.
4. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjų pažeistų teisių: pagal suformuotą administracinių teismų praktiką ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso gynimo), turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ir ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs šias aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Babilonas LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti, kadangi skundas buvo pateiktas praleidus terminą. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais motyvais, kaip ir Kauno miesto savivaldybės administracija. Papildomai pažymi, kad pareiškėjų skunde nurodyti detaliojo plano rengimo, derinimo, svarstymo procedūriniai pažeidimai, jo prieštaravimai aukštesnės galios teisės aktams yra viešojo intereso gynimo objektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-284/2005), tuo tarpu pareiškėjai neturi teisės ginti viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimais prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti arba priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Inspekcija sutinka su apeliacinių skundų argumentais ir mano, kad byla, nustačius, jog terminas praleistas, turėjo būti nutraukta.
Pareiškėjai S. K. ir D. I. atsiliepimu prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Ginčas kilęs dėl 2008 m. liepos 10 d. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo Nr. A-2485 ir šiuo įsakymu patvirtinto detaliojo plano teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas yra padaręs išvadą, kad detaliojo planavimo procedūromis siekiama įteisinti faktiškai egzistuojančią situaciją, kuri nėra įtvirtinta teisiškai, nes planavimo tiksluose nurodyta padidinti pastato aukštingumą iki 4 aukštų, tačiau tokio aukštingumo statinys jau yra pastatytas, tik neįregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tuo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše pažymėta, kad viešbutis-restoranas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune yra 1 (vieno) aukšto pastatas, kurio statybos pabaiga 1964 metais (t. I, b. l. 198-199); Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2008 m. birželio 9 d. rašte pareiškėjams minėtas statinys apibūdinamas kaip pastatas, kurio didžiąją dalį sudaro vienaukštis 3, 50 m. aukščio korpusas plokščiu stogu ir iškylantis keturių aukštų dalis, kurios aukštis iki karnizo 12 m., iki stogo kraigo - 1 m. (t. I, b. l. 32-33); trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Babilonas LT“ atstovas teisme paaiškino, kad pastato keturių aukštų dalis yra pastato priklausinys, bet iš minėto registro duomenų banko išrašo matyti, kad kaip priklausiniai registruoti tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šulinys (t. I, b. l. 198). Tačiau teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad minėtos aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl ginčijamo detaliojo plano sprendinių esmės. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi pastatų aukštis skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad pastato aukštis Nekilnojamojo turto registre nenurodytas, pažymėjime nėra jokių pastabų dėl atlikto pastato pertvarkymo ar renovacijos, o ginčijamu detaliuoju planu nenumatyta keisti esamos 4 aukštų dalies: detaliojo plano brėžinyje (t. I, b. l. 62) ši dalis pažymėta kaip „esamas užstatymas“, kurio keisti neplanuojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ginčijamu detaliuoju planu siekiama įteisinti faktiškai egzistuojančią situaciją, nenustatė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, būtina surinkti ir įvertinti naujus įrodymus.
Administracinių bylų proceso betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti byloje įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 79 straipsnio 1 dalis). Šis principas taip pat reiškia, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Administracinių bylų proceso betarpiškumo principo įgyvendinimo tvarka įtvirtinta ABTĮ 82 straipsnio 6 dalyje, kuri įpareigoja pirmosios instancijos teismą ne tik išklausyti proceso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimų, bet ir imperatyviai nustato, kad po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje surinktais įrodymais, nors jie nebuvo ištirti teismo posėdyje (t. II, b. l. 6). Tuo teismas pažeidė procesines teisės normas.
ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Be to, procesinis įstatymas numato, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ir šių procesinių normų reikalavimų.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės “Babilonas LT” apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl pirmiau paminėtų priežasčių, teisėjų kolegija kitų apeliacinių skundų argumentų nevertina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės “Babilonas LT” apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.